- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-12-19
- Bylos Nr.
- I-1532-162/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00963-2014-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Dalia Gumuliauskienė
- Pareiškėjas
- UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro
- Atsakovas
- GSEB „Žuvėdra“
- Advokatai
- Artūras Jaskelevičius, Indrė Butvilė
- Kategorijos
- 2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant pareiškėjo UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro atstovui advokatui Artūrui Jaskelevičiui
2014 m. gruodžio 8 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovui Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai „Žuvėdra“ dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – KRATC ir pareiškėjas) prašymu (b.l. 2-4) ir jo patikslinimu (b.l. 16-18) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 9000 Lt nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d.
Pareiškėjas prašyme nurodo, kad Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtinti Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatai (su vėlesniais pakeitimais), kuriais įvesta vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Teigia, kad atliekų turėtojai privalo laiku mokėti savivaldybės tarybos patvirtintą nustatyto dydžio vietinę rinkliavą, laikytis kitų Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų reikalavimų. Pažymi, kad atsakovo pareigą mokėti vietinę rinkliavą patvirtina norminiai administraciniai aktai, kuriais atsakovas privalo vadovautis, bei suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (administracinė byla Nr. A602-279/2014).
Nurodo, kad atsakovui Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai „Žuvėdra“ (toliau – ir GSEB „Žuvėdra“) už 529 nekilnojamojo turto objektus, esančius adresu (duomenys neskelbtini) (naujas adresas (duomenys neskelbtini)), kurių paskirtis – garažų paskirties pastatai (vieno vieneto nekilnojamojo turto objekto metinė vietinė rinkliava – 19 Lt) už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. atsakovui paskaičiuota 10 051 Lt vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Pažymi, kad atsakovas skolą pripažįsta, nes yra atlikęs dalinius mokėjimus, todėl liko 9 000 Lt įsiskolinimas.
Pareiškėjo atstovas advokatas Artūras Jaskelevičius teismo posėdžio metu palaikė pareiškėjo prašymą ir nesutiko su atsakovo atstovės argumentais dėl mokėtinos rinkliavos apskaičiavimo pagal deklaruotą atliekų kiekį, nes atsakovas deklaracijos nustatyta tvarka ir terminais nebuvo pateikęs, o bylos nagrinėjimo metu pateikus deklaracijas, atsakovui buvo nurodyta, kad pareiškėjas neturi teisinio pagrindo atstatyti ženkliai praleistus deklaracijų pateikimo terminus ir pasiūlyta kreiptis į teismą dėl komunalinių atliekų deklaracijos pateikimo terminų atstatymo.
Atsiliepimas
Atsakovas GSEB „Žuvėdra“ atsiliepime (b.l. 39-41) nurodė nesutinkantis su prašymu priteisti vietinės rinkliavos įsiskolinimą už 2010 metus, nes tam nėra teisėto pagrindo. Teigia, kad pareiškėjas reikalauja priteisti vietinę rinkliavą iš atsakovo už 2010 metus vadovaudamasis Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų patvirtinimo“ (su vėlesniais pakeitimais), tačiau šis sprendimas, o kartu ir jo pakeitimai neteko galios nuo 2009 m. sausio 1 d. Nuo 2009 m. sausio 1 d. vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą dydis buvo nustatytas Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr. T2-426 „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų patvirtinimo“ 1 priede „Vietinės rinkliavos dydžiai vietinės rinkliavos mokėtojams“, o šio priedo 8 eilutėje nurodyta, kad už garažą mokama 19 Lt vietinė rinkliava. Nurodo, kad 2010 m. kovo 29 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 šis norminis aktas (išskyrus 15-ą eilutę) buvo pripažintas prieštaraujančiu Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punktui ta apimtimi, kuria nenumato galimybės kitiems, nei teikiantiems komercinės paskirties ir (ar) viešąsias paslaugas, atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal deklaruojamą atliekų kiekį. Minėta nutartis buvo oficialiai apskelbta „Valstybės žiniose“ 2010 m. balandžio 8 d., todėl Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr. T2-426 „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų patvirtinimo“ 1 priedas, numatęs rinkliavos dydį atsakovui, nebegalėjo būti taikomas. Teigia, jog už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. balandžio 8 d., atsakovas rinkliavą yra sumokėjęs.
Atsakovo atstovė advokatė Indrė Butvilė teismo posėdžio metu prašymą pripažino iš dalies, t.y. sutiko, kad iš atsakovo būtų priteista 2781,83 Lt įsiskolinimo suma. Atsakovo atstovė prašė vietinę rinkliavą skaičiuoti pagal GSEB „Žuvėdra“ deklaracijose pateiktą atliekų kiekį, paaiškindama, jog viso už 2010 metus atsakovas turėjo sumokėti 3 831,83 Lt, tačiau už šį laikotarpį pareiškėjui jau yra sumokėjęs 1 051 Lt, todėl liko 2 781,83 Lt įsiskolinimas
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas, Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80, pakeistu 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T2-426, patvirtinti Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš jų turėtojų ir tvarkymą nuostatai (toliau – ir Nuostatai) bei Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T1-81 patvirtintos Komunalinių atliekų tvarkymo taisyklės (toliau – ir Taisyklės).
Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis (įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2012 m. balandžio 28 d.) nustatė, jog atliekų turėtojas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi tvarkyti atliekas pats arba perduoti jas atliekų tvarkytojui, išskyrus atvejus, kai nepavojingos atliekos sunaudojamos žemės ūkyje, energijai gauti ar kitoms reikmėms aplinkai ir žmonių sveikatai saugiu būdu. 2012 m. balandžio 19 d. įstatymo Nr. XI-1981 redakcija, įsigaliojusi nuo 2012 m. balandžio 28 d. nustato, jog atliekų turėtojas šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi atliekas perduoti atliekų tvarkytojams arba gali tvarkyti atliekas pats. Komunalinės atliekos tvarkomos savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka. Taigi, įstatymų leidėjas imperatyviai įpareigoja atliekų turėtoją pačiam tvarkyti atliekas teisės aktų nustatyta tvarka arba perduoti jas atliekų tvarkytojui. Atliekų tvarkymo srityje taikomas principas „teršėjas moka“ reiškia, kad atliekų tvarkymo išlaidas turi apmokėti atliekų turėtojas (Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalis). Iš šių nuostatų matyti, jog atliekų turėtojas tais atvejais, kai perduoda atliekas atliekų tvarkytojui, privalo padengti visas su jo perduotų atliekų tvarkymu susijusias išlaidas.
Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas, Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis). Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas.
Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri inter alia apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas expressis verbis nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 išaiškinta, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas. Pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose.
Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtinti Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatai (pakeisti 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T2-426 ir 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T2-330, 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimu Nr. T2-301) numato, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą nustatyta privaloma įmoka, galiojanti Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti šiuose Nuostatuose nustatyta tvarka. Taigi vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą. Nuostatuose numatyta, kad vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, išskyrus Lietuvos banką bei įmones, turinčias Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduotus Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus. Vietinė rinkliava skaičiuojama pagal Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nustatytą metinę komunalinių atliekų sukaupimo normą ir nekilnojamojo turto vienetą ar bendrąjį plotą.
Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T2-426 patvirtintų Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų (įsigaliojusių nuo 2009 m. sausio 1 d.) 1 priede „Vietinės rinkliavos dydžiai vietinės rinkliavos mokėtojams“ 8 eilutėje nustatyta, kad garažų bendrijos už vieną garažo valdą moka 19 Lt metinę vietinę rinkliavą. Ankstesnės Nuostatų redakcijos tai pat numatė garažų bendrijoms 19 Lt metinę vietinę rinkliavą už vieną garažo valdą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, ištyręs minėto norminio administracinio akto teisėtumą, 2010 m. kovo 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A523-471/2010 pripažino, kad Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų, patvirtintų Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T2-426 „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų patvirtinimo“, 1 priedas „Vietinės rinkliavos dydžiai vietinės rinkliavos mokėtojams“, išskyrus 15-ą eilutę, ta apimtimi, kuria nenumato galimybės kitiems, nei teikiantiems komercinės paskirties ir (ar) viešąsias paslaugas, atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal deklaruojamą atliekų kiekį, prieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punktui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad Klaipėdos miesto savivaldybės taryba iš esmės numatė galimybę tam tikriems vietinės rinkliavos mokėtojams vietinę rinkliavą mokėti ne pagal metinę komunalinių atliekų sukaupimo normą ir nekilnojamojo turto vienetą ar bendrąjį plotą, bet pagal deklaruojamą atliekų kiekį, o ši galimybė buvo suteikta tik nekilnojamojo turto savininkams ar naudotojams, kurie teikia komercinės paskirties ir (ar) viešąsias paslaugas, t. y. galimybė mokėti vietinę rinkliavą pagal deklaruojamą atliekų kiekį buvo siejama su vykdoma veikla. Todėl buvo konstatuota, kad minėtas priedas (išskyrus 15 eilutę) ta apimtimi, kuria nenumatyta galimybė atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal deklaruojamą atliekų kiekį, kai objektyviai ir be didelių ekonominių sąnaudų įmanoma nustatyti atliekų turėtojo perduodamų tvarkyti atliekų kiekį, prieštarauja proporcingumo principui.
Sprendime minėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 konstatuota, kad nesant atitinkamų norminių teisės aktų nuostatų, individualią bylą dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo, kurioje taikytini vietinės rinkliavos nuostatai buvo pripažinti prieštaraujančiais aukštesnės galios teisės aktams tiek, kiek juose nenumatyta galimybė šią rinkliavą mokėti pagal faktinį atliekų kiekį, nagrinėjantis administracinis teismas nukrypti nuo rinkliavos nuostatų gali tik tuo atveju, kai byloje esantys įrodymai ir kiti duomenys leidžia nustatyti ginčo laikotarpiu faktiškai susidariusių ir į savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemą perduotų (patekusių) komunalinių atliekų kiekį; ir priešingai – tais atvejais, kai bylos duomenys nesudaro objektyvaus ir pakankamo pagrindo vertinti, jog iš konkretaus rinkliavos mokėtojo prašomos priteisti ginčo vietinės rinkliavos (ar jos dalies) dydis galėjo (gali) būti apskaičiuotas pagal minėtą faktinį atliekų kiekį, šios prievolės apimtis nustatoma pagal atitinkamas rinkliavos nuostatų taisykles.
Atsakovas prašo priteistiną vietinę rinkliavą už 2010 metus apskaičiuoti pagal GSEB „Žuvėdra“ 2014 m. lapkričio 27 d. deklaraciją Nr.1 (b.l. 73), pareiškėjui (Vietinės rinkliavos administravimo skyriui) pateiktą 2014 m. lapkričio 28 d. (b.l. 71-72). Deklaracijoje nurodyta, kad atsakovo metinis mišrių komunalinių atliekų kiekis yra 18,876 t.
Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. T2-390 patvirtintas Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos mokėtojų komunalinių atliekų deklaravimo tvarkos aprašas (toliau – ir Tvarkos aprašas) numatė, kad jis taikomas tik tiems atliekų turėtojams, kurie savo valią išreiškė raštu ir turi galimybę kaupti komunalines atliekas atskirai, t.y. ne viešojo naudojimo erdvėse (4 punktas). Pagal Tvarkos aprašo 8 punktą, vietinės rinkliavos mokėtojai gali pareikšti valią raštu ir deklaruoti komunalinių atliekų kiekį ne vėliau kaip likus 15 dienų iki mokestinio laikotarpio pradžios, o naujai įsiteigę/pradėję veiką – per 30 kalendorinių dienų nuo įsiteigimo/veiklos pradžios. Tvarkos aprašo 5 punkte numatyta, kad deklaracija – tai tarybos sprendimu patvirtintos formos dokumentas, kuriame vietinės rinkliavos mokėtojas nurodo deklaruotų komunalinių atliekų kiekį. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2010 m. gruodžio 25 d. sprendimu Nr. T2-331 patvirtintas Tvarkos aprašas numato, kad vietinės rinkliavos mokėtojai gali deklaruoti komunalinių atliekų kiekį už ateinančius metus ne vėliau kaip iki lapkričio 30 d. imtinai, o naujai įsisteigę ar pradėję veiklą arba įgiję nuosavybės teisę į kitą nekilnojamąjį turtą – per 30 kalendorinių dienų nuo įsiteigimo ar veikos pradžios arba nekilnojamojo turto teisės įgijimo momento (7 punktas). Pagal minėto Tvarkos aprašo 8 punktą, KRATC turi teisę pratęsti deklaracijos pateikimo terminą, jei asmuo, deklaruojantis komunalines atliekas, praleido deklaracijos pateikimo terminą dėl objektyvių nuo asmens valios nepriklausančių priežasčių. Tvarkos aprašo 9 punktas numato, kad vietinės rinkliavos mokėtojai, pageidaujantys deklaruoti komunalinių atliekų kiekį, užpildo deklaraciją ir pateikia ją KRATC.
Akivaizdu, kad atsakovas Tvarkos apraše nustatytais terminais ir tvarka neišreiškė pageidavimo deklaruoti komunalinių atliekų kiekį pagal deklaraciją ir tokios deklaracijos KRATC neteikė, o ją pateikė tik bylos nagrinėjimo metu teisme. GSEB „Žuvėdra“ 2011 m. sausio 19 d. pareiškėjui pateikto prašymo turinys patvirtina, kad atsakovas už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. siekė mokėti vietinę rinkliavą pagal bendrijoje esančių 529 garažo valdų skaičių (b.l. 19). Taigi atsakovas nepateikė įrodymų, kurie leistų teigti, kad jis pageidavo aptariamu laikotarpiu mokėti vietinę rinkliavą pagal faktinį iš jo surenkamų ir tvarkomų komunalinių atliekų kiekį; bylos duomenys nesudaro pakankamo pagrindo vertinti, kad iš GSEB „Žuvėdra“ prašoma priteisti vietinė rinkliava gali būti apskaičiuota pagal faktinį atliekų kiekį, todėl atsakovo prašymas priteistiną vietinės rinkliavos dydį skaičiuoti pagal teismui pateiktoje deklaracijoje nurodytą atliekų kiekį netenkintinas.
Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu (b.l. 25-32), kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais bei atsakovo atstovės paaiškinimu nustatyta, kad GSEB „Žuvėdra“, adresu (duomenys neskelbtini), yra 529 nekilnojamojo turto objektai, kurių paskirtis – garažų paskirties pastatai. Atsakovas pagal Nuostatus yra vietinės rinkliavos mokėtojas ir privalo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Pažyma apie skolą dėl vietinės rinkliavos Nr. (8.2)-5R-450 (b. l. 5) patvirtina, kad 529 turto objektai laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. apmokestinti 10 051 Lt suma (529 x 19 Lt). Atsakovas į pareiškėjo sąskaitą yra įmokėjęs 1 051 Lt, todėl liko 9 000 Lt įsiskolinimas. 2012 m. kovo 7 d. pakartotiniu mokėjimo pranešimu (b.l. 6) atsakovas buvo informuotas apie vietinės rinkliavos įsiskolinimą, tačiau įsiskolinimo nesumokėjo. Apskaičiuojant vietinę rinkliavą turto objektui pritaikytas Nuostatų priedo „Vietinės rinkliavos dydžiai“ numatytas garažų bendrijos taikomas tarifas, t.y. 19 Lt metinė rinkliava už vieną garažo valdą. Remiantis prieš tai išdėstytu sprendžiama, jog paskaičiuota vietinė rinkliava yra teisėta ir pagrįsta
Pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (Civilinio kodekso 6.59 straipsnis). Pagal Civilinio kodekso 6.38 straipsnį, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Atsakovas sprendime minimu laikotarpiu nevykdė prievolės mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl iš jo priteistina 9000 Lt įsiskolinimo suma pareiškėjui.
Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 20 straipsnio 1 dalis numato, kad teismai, kitos institucijos ir pareigūnai, kurie vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymu ir kitais įstatymais skiria pinigines baudas ar nustato kitas pinigines prievoles, surašydami administracinį nurodymą, priimdami sprendimą skirti baudą ar nustatyti piniginę prievolę, kurių sumokėjimo terminas apima ir euro įvedimo datą, skiriamos baudos ar nustatomos prievolės piniginės išraiškos dydžius nurodo litais ir eurais taikydami perskaičiavimo kursą ir šio įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nustatytą apvalinimo taisyklę. Ši 7 straipsnio 4 dalyje nurodyta taisyklė numato, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka paskirtos piniginės baudos ar nustatytos piniginės prievolės po litų perskaičiavimo į eurus apvalinamos vieno euro tikslumu visais atvejais paliekant perskaičiuotą skaičių eurais nepakitusį.
Teismas šiuo sprendimu nustatydamas piniginę prievolę, kurios įvykdymo terminas gali apimti ir euro įvedimo datą, nustatomos prievolės piniginės išraiškos dydį nurodo litais ir eurais taikant perskaičiavimo kursą ir Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nustatytą apvalinimo taisyklę.
Atsakovo prašymas (b.l. 79) priteisti 1 800 Lt atstovavimo išlaidų netenkintinas, nes Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalimi, 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą tenkinti.
Priteisti iš atsakovo Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos „Žuvėdra“ (įmonės kodas 241783370) pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui (įmonės kodas 163743744) 9 000 Lt (devynis tūkstančius litų) (2606 Eur) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.
Netenkinti atsakovo Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos „Žuvėdra“ prašymą dėl 1 800 Lt atstovavimo išlaidų atlyginimo.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai – Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.