Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo D. Č. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-04-19 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo D. Č. 2016-03-03 skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė Vida Daugirdienė,

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

Pareiškėjas 2016-03-03 antstolei pateikė skundą, kuriuo prašė panaikinti patvarkymus dėl 157,76 a (1,58 ha) žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas Nr. 1) ir 80 a (0,8 ha) žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) varžytynių paskelbimo, (toliau – žemės sklypas Nr. 2) vykdomojoje byloje Nr. 0004/14/01587 ir įpareigoti antstolę tinkamai įkainoti turtą.Pareiškėjas skunde nurodė, kad antstolė neinformavo pareiškėjo apie turto areštą, todėl nieko nežinojo apie turto įkainojimą, o apie varžytynes sužinojo tik iš paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje. Pareiškėjas skunde nurodė, kad įstatymas įpareigoją antstolį objektyviai įkainoti turtą ir tai daryti savo iniciatyva, tačiau antstolė skelbdama anksčiau minėtų žemės sklypų varžytynes, turtą įkainojo savo nuožiūra, neskyrusi turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės.Antstolė 2016-03-14 priėmė patvarkymą, kuriuo pareiškėjo 2016-03-03 skundo netenkino. Antstolė patvarkyme nurodė, kad vykdo vykdomąją bylą Nr. 0004/12/01929 pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-04-16 išduotą vykdomąjį dokumentą – nutartį Nr. 2-1753-144/2012 dėl 2 486 313,68 Lt skolos ir 5 proc. palūkanų išieškojimo iš skolininko D. Č. išieškotojui AB DNB bankui, nukreipiant išieškojimą į hipoteka įkeistą žemės sklypą Nr. 2, pradėtas priverstinis vykdymas.Be to, antstolė patvarkyme nurodė, kad vykdo vykdomąją bylą Nr. 0004/12/02226 pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-04-11 išduotą vykdomąjį dokumentą – nutartį Nr. 2-1752-144/2012 dėl 1 802 966,53 Lt skolos ir 5 proc. palūkanų išieškojimo iš skolininko D. Č. išieškotojui AB DNB bankui, nukreipiant išieškojimą į hipoteka įkeistą žemės sklypą Nr. 1, pradėtas priverstinis vykdymas.Antstolė patvarkyme nurodė, kad per visą bylos vykdymo laikotarpį skolininkas vengė bendradarbiauti vykdymo procese, nenurodė antstolei savo tikslios gyvenamosios vietos, todėl antstolė buvo priversta siųsti procesinius dokumentus skirtingais skolininko galimos gyvenamosios vietos adresais.Antstolė patvarkyme nurodė, kad skolininkas antstolę telefonu informavo, kad jam teisiniais reikalais atstovauja jo advokatas S. Č., ir nurodė procesinius dokumentus siųsti advokato kontoros adresu, todėl visi vėlesni procesiniai dokumentai buvo siunčiami skolininko atstovo advokato kontoros adresu.Antstolė patvarkyme nurodė, kad skolininkas pateikdamas skundą nepateikė jokių įrodymų, kad antstolės nustatyta parduotino iš varžytynių turto rinkos kaina yra netinkama, o tik deklaratyviai nurodo, kad iš varžytynių parduodamo turto kaina yra netinkama.Antstolė patvarkyme nurodė, kad pareiškėjas turto įkainojimą ginčijo dar 2012-11-15 pateikdamas prieštaravimą. Antstolė atsižvelgusi į skolininko prieštaravimą skyrė ekspertizę ir nurodė skolininkui sumokėti į antstolės depozitinę sąskaitą sumą, būtiną ekspertizės atlikimui. Skolininkas sumos, būtinos ekspertizei atlikti, nesumokėjo, turto ekspertizės akto ir kitų įrodymų apie nekilnojamojo turto rinkos vertę antstolei nepateikė ir iš varžytynių parduodamo turto įkainojimo iki pat 2016-03-03 daugiau neginčijo.Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-04-19 nutartimi pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų atmetė.Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad iš vykdomosios bylos duomenų nustatyta, jog visi antstolės priimti procesiniai dokumentai buvo siunčiami pareiškėjui visais antstolės turimais adresais ir pareiškėjo atstovui. Remdamasis šiais duomenimis pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundo argumentus dėl netinkamo informavimo apie turto areštą, įkainojimą, priverstinį turto realizavimą. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad CPK 681 str. nustatytose areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklėse reikalaujama, kad skolininko turtas būtų įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę, o ekspertizę turto vertei nustatyti antstolis savo iniciatyva gali skirti, jeigu jam kyla abejonių dėl turto vertės. Todėl pareiškėjo teiginiai, kad antstolė privalėjo skirti turto vertės nustatymo ekspertizę, yra nepagrįsti.Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad antstolei nebuvo pagrindo savo iniciatyva skirti ekspertizės turto vertei nustatyti, nes jai abejonių dėl turto vertės nekilo.Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjas nesutinka su antstolės nustatyta turto verte, tačiau objektyvių įrodymų, nustatančių realiai kitokią turto kainą bei leidžiančių abejoti antstolės atliktu turto įkainojimu, nepateikė. Pareiškėjas deklaratyviai teigia, kad turtas gali būti parduotas už netinkamą kainą net neįvardydamas, kokia, jo manymu, būtų tinkama kaina. Pareiškėjo nuomonė, abejonės ar nepasitenkinimas turto įvertinimu nepagrįstas objektyviais duomenimis apie turto rinkos padėtį ar dinamiką, nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad įkeisto turto vertė nustatyta neteisingai.Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad skelbtos varžytynės neįvyko, nes nedalyvavo nė vienas dalyvis. Todėl yra pagrindas teigti, kad pirmosiose varžytynėse nustatyta turto pirminė pardavimo kaina buvo per didelė.Pareiškėjas (toliau – apeliantas) atskiruoju skundu prašė panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-04-19 nutartį ir patenkinti jo skundą bei įpareigoti antstolę skirti parduodamo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę.Apeliantas skunde nurodė, kad varžytynėse parduodami žemės sklypai Nr. 1 ir Nr. 2 buvo įkainoti antstolės nuožiūra, neskyrus turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės. Net ir nesant skolininko ar išieškotojo prieštaravimų, jeigu antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Pareiga įkainoti turtą tenka ne skolininkui, o antstoliui, todėl antstolė privalėjo skirti turto vertės nustatymo ekspertizę. To nepadarius yra pažeisti LR CPK 681 str., 682 str., 718 str.Apeliantas skunde nurodė, kad nuo 2012–2013 metų, kai buvo informuotas apie nustatytą kainą, iki dabar turto kaina pasikeitė, nes praėjo 3 metai, todėl apeliantas turėjo teisę kreiptis dėl turto perkainojimo, o antstolė turėjo paskirti turto ekspertizę.Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).Atskiruoju skundu apeliantas neginčija pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria atmesti jo skundo argumentai dėl netinkamo informavimo apie turto areštą, įkainojimą, priverstinį turto realizavimą. Todėl apeliacinės instancijos teismas šių argumentų neanalizuoja ir nevertina.Apeliantas skunde nurodė, kad antstolė privalėjo skirti turto vertės nustatymo ekspertizę. To nepadarius yra pažeisti LR CPK 681 str., 682 str., 718 str. Šie apelianto argumentai yra nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo CPK 681 str. nustatytų areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklių aiškinimu, kad ekspertizę turto vertei nustatyti antstolis savo iniciatyva gali skirti, jeigu jam kyla abejonių dėl turto vertės ir šio aiškinimo argumentų neatkartoja. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad apeliantui neįmokėjus 1000 Lt į antstolės depozitinę sąskaitą už ekspertizės atlikimą, antstolė galėjo savarankiškai spręsti dėl ekspertizės reikalingumo. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir pagrįstai konstatavo, kad antstolei nebuvo pagrindo savo iniciatyva skirti ekspertizės turto vertei nustatyti, nes jai abejonių dėl turto vertės nekilo.Apeliantas skunde nurodė, kad nuo 2012–2013 metų, kai buvo informuotas apie nustatytą kainą, iki dabar turto kaina pasikeitė, nes praėjo 3 metai, todėl apeliantas turėjo teisę kreiptis dėl turto perkainojimo, o antstolė turėjo paskirti turto ekspertizę. Su šiais apelianto argumentais sutikti negalima. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir pagrįstai konstatavo, kad apeliantas nepateikė jokių svarių argumentų ar įrodymų, kurie patvirtintų, jog žemės sklypų kaina yra pasikeitusi ir yra būtina skirti turto ekspertizę. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo abejoti nustatyta ginčo turto verte, todėl pareiškėjo skundo netenkino pagrįstai. Atsižvelgdamas į pastarąsias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).Duomenų apie šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas nėra, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336–339 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-04-19 nutartį palikti nepakeistą.