- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-08-14
- Bylos Nr.
- I1-1500-1066/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-05074-2023-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Henrikas Sadauskas, Egidija Puzinskaitė, Gediminas Užubalis
- Pareiškėjas
- E. M.
- Atsakovas
- Lietuvos kalėjimų tarnybai
- Kategorijos
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijos Puzinskaitės, Henriko Sadausko ir Gedimino Užubalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. M. skundą atsakovei Lietuvos kalėjimų tarnybai dėl nutarimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas E. M. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos kalėjimų tarnybos 2023 m. kovo 24 d. nutarimą Nr. NN-188 „Dėl nuteistojo perkėlimo“ (toliau – Nutarimas).
2. Nesutikdamas su skundžiamu Nutarimu, pareiškėjas paaiškina, kad:
2.2. Nutarimu jis buvo perkeltas iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo į Šiaulių kalėjimą tolimesniam bausmės atlikimui ir toks atsakovės sprendimas motyvuojamas siekiu užtikrinti veiksmingesnę nuteistojo priežiūrą ir saugumą, taip pat palengvinti pastarojo resocializacijos procesą.
Pasak pareiškėjo, pagal Bausmių vykdymo kodekso 30 str. 2 d. nuostatas konkrečią bausmės atlikimo vietą, kurioje nuteistasis turės atlikti laisvės atėmimo bausmę, atsižvelgdama į nuteistojo keliama pavojų, visuomenės saugumą, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdi, į nuteistojo sveikatą, psichologines savybes, amžių, darbingumą, turimą specialybę, o jei yra galimybė, - ir į nuteistojo nepilnamečio vaiko vaikų interesus bei nuteistojo arba kitų artimųjų nuolatinę gyvenamąją vieta, parenka laisvės atėmimo vietų įstaiga. Tuo pačiu atkreipia dėmesį ir į šiai dienai, jo manymu, aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą teisminę praktiką, kurioje ne kartą pažymėta, jog nuteistojo perkėlimas iš vienos pataisos įstaigos į kitą tęsti bausmės atlikimą yra išimtis iš bendrosios taisyklės.
2.3. Teigia, kad nagrinėjamu atveju sprendimas dėl pareiškėjo perkėlimo iš vienos bausmės atlikimo vietos į kitą yra Kalėjimų tarnybos direktoriaus diskrecija. Tačiau, nepaisant to, priimdamas nutarimą dėl nuteistojo perkėlimo iš vienos bausmės atlikimo vietos į kitą Kalėjimų tarnybos direktorius veikia kaip viešojo administravimo subjektas, todėl jo veikla privalo atitikti iš atsakingo valdymo (gero administravimo) principo kylančius imperatyvus. Taigi Kalėjimų tarnybos direktorius motyvuoti savo priimtą sprendimą ir nurodyti, kokios nustatytos aplinkybės lėmė išvadą, jog yra (nėra) išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje laisvės atėmimo vietų įstaigoje. Šiuo atveju Nutarimo motyvai apsiriboja lakonišku nurodymu, kad pareiškėjas perkeliamas į Šiaulių kalėjimą, siekiant užtikrinti veiksmingesnę nuteistojo priežiūrą ir saugumą, taip pat palengvinti pastarojo resocializacijos procesą. Nors jame išvardytos teisės aktų nuostatos, reglamentuojančios nuteistųjų perkėlimą iš vienos bausmės atlikimo vietos į kitą, tačiau Kalėjimų tarnybos direktorius niekaip neatskleidė būtinybės taikyti šias nuostatas būtent pareiškėjo atžvilgiu, neatskleidė taikytų teisinių nuostatų esmės ir jų taikymo tikslingumo, iš skundžiamo Nutarimas pareiškėjui nėra aišku, kodėl veiksminga jo priežiūra ir saugumas negali ir toliau būti užtikrinama Pravieniškių 2-ajame kalėjime, kodėl neišvengiamai turi būti taikoma išimtis dėl perkėlimo į kitą laisvės atėmimo vietų įstaigą ir kaip tai tariamai pagerins pareiškėjo resocializacijos procesą.
Šalies argumentai
Pareiškėjo teigimu, ginčijamas Nutarimas yra išimtinai abstraktaus pobūdžio, jame nėra pateikiamos aplinkybės, kurioms esant egzistuoja pagrindas perkelti pareiškėją į kitą laisvės atėmimo vietų įstaigą.
2.4. Taip pat pabrėžia, kad priimant skundžiamą Nutarimą, nebuvo laikomasi pareigos atsižvelgti į nuteistojo vaikų interesus bei nuteistojo arba kitų jo artimųjų nuolatinę gyvenamąją vietą. Nutarimo motyvai įrodo, jog Kalėjimų tarnybos direktorius apskritai nesusipažino su nuteistojo E. M. asmens bylos duomenimis ir neįvertino fakto, jog E. M. turi stiprius socialinius (šeiminius) ryšius, nėra socialiai atsiskyręs ir palaiko glaudžius ryšius su savo šeimos nariais, taip pat ir mažamečiais vaikais.
Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo sutuoktinė dėl diagnozuotos ligos ir su ja susijusių pasikartojančių priepuolių negalinti vairuoti, todėl pareiškėjo perkėlimas į Šiaulių kalėjimą neabejotinai sąlygos socialinių ryšių suprastėjimą, kadangi dėl didelio atstumo E. M. šeimos nariai praras galimybę reguliariai pasimatyti su juo. Tuo tarpu, kai pilnaverčiam tėvo ir vaikų ryšio palaikymui bei tęstinumui yra būtinas reguliarus bendravimas.
2.5. Nagrinėjamu atveju Nutarimo perkelti pareiškėją į Šiaulių kalėjimą motyvavimas nėra išsamus ir pakankamas. Kalėjimų tarnybos direktorius konkrečiai nenurodė ir nedetalizavo, dėl kokių konkrečių priežasčių buvo nuspręsta perkelti pareiškėją į Šiaulių kalėjimą, taigi atsakovės argumentai yra nesuprantami ir nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, t. y. deklaratyvaus pobūdžio, todėl laikytina, kad jie neatitinkantys Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnyje keliamų reikalavimų.
Atsiliepimas
3. Atsakovė Lietuvos kalėjimų tarnyba (toliau – Tarnyba) atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į pareiškėjo skundą pateikia savo poziciją, kurią grindžia šiais argumentais:
3.1. Teigia, kad skundžiamas Nutarimas buvo priimtas, vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso bei Nuteistųjų perkėlimo iš vienos bausmės atlikimo vietos į kitą ir jiems taikomų bausmės atlikimo sąlygų keitimo dokumentų rengimo bei pateikimo tvarkos aprašo nuostatomis, taip pat atsižvelgus į Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus 2023-03-21 tarnybinį pranešimą Nr. RV-23-13063 (toliau – Pranešimas), kuriame nurodoma, kad į uždaro tipo bausmės atlikimo vietas siunčiami pilnamečiai asmenys (išskyrus ribotai pakaltinamus asmenis, nėščias moteris ir vaikų iki trejų metų turinčias motinas), kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, ir nuteistieji, kuriems yra paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė. Atsižvelgus į paminėtą, Tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo saugumo valdymo skyrius informavo, kad naujai atvykusiems asmenims įstaigoje nepakanka vietų (kamerų tipo patalpų) tokios kategorijos asmenims kaip pareiškėjas, kuris atitinka Bausmių vykdymo kodekso 33 str. 1 d. reikalavimus, todėl naujai atvykusiems nuteistiesiems, kuriems paskirta bausmę atlikti uždaro tipo laisvės atėmimo sąlygomis, tarp jų ir pareiškėjui, nėra galimybės suteikti Bausmių vykdymo kodekso 33 str. 1 d. numatytų laikymo sąlygų. Taigi, atsakovės teigimu, atsižvelgus į paminėtą bei siekiant užtikrinti pareiškėjo veiksmingesnę priežiūrą ir saugumą (Bausmių vykdymo kodekso nurodytas laikymo sąlygas), tad kartu ir resocializacijos procesą, buvo rekomenduojama pareiškėją ir kitus Pranešime minimus nuteistuosius perkelti tęsti bausmės atlikimą į Šiaulių kalėjimą.
3.2. Taip pat nurodo, kad skundžiamas Nutarimas buvo derinamas (vizuojamas) Nuteistųjų perkėlimo iš vienos bausmės atlikimo vietos į kitą ir jiems taikomų bausmės atlikimo sąlygų keitimo dokumentų rengimo bei pateikimo tvarkos aprašo 6 p. nustatyta tvarka, ir tai patvirtina byloje pateiktas išrašas iš Tarnybos vidinės dokumentų valdymo sistemos, todėl buvo nutarta pareiškėją perkelti iš Pravieniškių 2-ojo kalėjimo į Šiaulių kalėjimą tęsti bausmės atlikimą.
3.3. Atsakovės manymu, Nutarimas buvo priimtas, vadovaujantis nustatytu teisiniu reguliavimu ir nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, atsižvelgus į Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Pranešimą, kuri yra Nutarimo lydimoji medžiaga ir neatskiriama jo dalis, bei į susidariusią situaciją, kad naujai atvykusiems asmenims įstaigoje nebuvo galima užtikrinti Bausmių vykdymo kodekso 33 str. 1 d. numatytų sąlygų.
Ta aplinkybė, jog skundžiamas Nutarimas netenkina pareiškėjo, nesudaro pagrindo jo naikinti.
3.4. Nors pareiškėjas skunde teigia, kad Nutarimas yra neteisėtas, nes vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 10 str. jis yra nepagrįstas objektyviais duomenimis (faktais), tačiau atsakovė pažymi, kad būtent Pranešimas yra neatskiriama Nutarimo dalis, kuri ir sudaro skundžiamo Nutarimo pagrįstumą, tad pareiškėjo teiginys, kad Nutarimas yra nepagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) turi būti atmestas kaip nepagrįstas.
3.5. Nutarimas atitinka jam keliamus reikalavimus, jame nurodytas teisinis pagrindas ir kt. Vie6ojo administravimo įstatymo įtvirtinti elementai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad:
4.1. 2023 m. kovo 17 d. ir 2023 m. kovo 20 d. į Pravieniškių 2-ąjį kalėjimą bausmės atlikimui buvo pristatytas nuteistasis E. M., kuriam paskirta laisvės atėmimo bausmė – 12 m. Teismo nuosprendis įsiteisėjo 2023 m. vasario 21 d.
4.2. Tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Saugumo valdymo skyrius 2023 m. kovo 21 d. tarnybiniu pranešimu Nr. RV-23-13063 (toliau – Tarnybinis pranešimas) informavo, kad vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 33 str. 1 d. į uždaro tipo bausmės atlikimo vietas siunčiami pilnamečiai asmenys (išskyrus ribotai pakaltinamus asmenis, nėščias moteris ir vaikų iki trejų metų turinčias motinas), kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, ir nuteistieji, kuriems yra paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė. Atsižvelgus į paminėtą, Tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo saugumo valdymo skyrius papildomai Tarnybiniame pranešime nurodė, kad naujai atvykusiems asmenims įstaigoje nepakanka vietų (kamerų tipo patalpų) tokios kategorijos asmenims kaip pareiškėjas, kuris atitinka Bausmių vykdymo kodekso 33 str. 1 d. reikalavimus, todėl naujai atvykusiems nuteistiesiems, kuriems paskirta bausmę atlikti uždaro tipo laisvės atėmimo sąlygomis, tarp jų ir pareiškėjui, nėra galimybės suteikti Bausmių vykdymo kodekso 33 str. 1 d. numatytų laikymo sąlygų. Taigi, siekiant užtikrinti pareiškėjo veiksmingesnę priežiūrą ir saugumą (Bausmių vykdymo kodekso nurodytas laikymo sąlygas), kartu ir resocializacijos procesą, Tarnybiniame pranešime buvo rekomenduojama pareiškėją perkelti tęsti bausmės atlikimą į Šiaulių kalėjimą.
4.3. Tarnybos direktorius, vadovaudamasis Bausmių vykdymo kodekso 31 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 punktais, Nuteistųjų perkėlimo iš vienos bausmės atlikimo vietos į kitą ir jiems taikomų bausmės atlikimo sąlygų keitimo dokumentų rengimo bei pateikimo tvarkos aprašo, patvirtinto Tarnybos direktoriaus 2023 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. V-85 (toliau – Tvarkos aprašas) 3, 4, 5 punktais, atsižvelgdamas į Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus Tarnybinį pranešimą bei siekiant užtikrinti veiksmingesnę nuteistojo priežiūrą ir saugumą, taip pat palengvinti pastarojo resocializacijos procesą, nutarė nuteistąjį E. M. perkelti iš Pravieniškių 2-ojo kalėjimo (Pravieniškių g. 18, Pravieniškių k., Kaišiadorių raj.) į Šiaulių kalėjimą (Trakų g. 10, Šiauliai) tęsti bausmės atlikimą.
4.4. Pareiškėjas, nesutikdamas su Nutarimu, kreipėsi į teismą, prašydamas jį panaikinti.
5. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Tarnybos Nutarimo, kuriuo nuspręsta pareiškėją perkelti iš Pravieniškių 2-ojo kalėjimo į Šiaulių kalėjimą tęsti bausmės atlikimą, teisėtumo ir pagrįstumo.
6. Nuteistųjų perkėlimo iš vienos bausmės atlikimo vietos į kitą tvarką nustato Bausmių vykdymo kodeksas (toliau – BVK) bei Tvarkos aprašas.
7. BVK 31 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji gali būti perkeliami iš vienos bausmės atlikimo vietos į kitą, jeigu to reikia, šiais atvejais: 1) kai yra švelninamos arba griežtinamos nuteistajam taikomos bausmės atlikimo sąlygos; 2) siekiant apriboti nuteistojo daromą neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems; 3) siekiant palengvinti nuteistojo resocializaciją; 4) siekiant pašalinti nuteistojo saugumui kylančias grėsmes; 5) vykdant nuteistojo perdavimo į užsienio valstybę, kurios pilietybę jis turi, toliau atlikti laisvės atėmimo bausmės procedūras arba kitais šiame kodekse nustatytais atvejais.
Tvarkos aprašo 3 punkte numatyta, kad nuteistieji iš vienos bausmės atlikimo vietos (Tarnybos Pravieniškių 1-ojo, Pravieniškių 2-ojo, Vilniaus, Kauno, Panevėžio, Šiaulių, Alytaus ar Marijampolės kalėjimo) į kitą perkeliami BVK 23 straipsnio 2 dalyje ir 31 straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais Tarnybos direktoriaus motyvuotu nutarimu (Tvarkos aprašo 1 priedas). Taip pat nutarimo dėl nuteistojo perkėlimo iš vieno kalėjimo į kitą projektus rengia kalėjimo, kuris inicijavo nuteistojo perkėlimo procesą, atsakingas darbuotojas arba esant Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus tiesioginiam nurodymui, Tarnybos padalinio atsakingas darbuotojas (Tvarkos aprašo 4 punktas). Nutarimo projekte nurodomas nuteistojo perkėlimo teisinis pagrindas, išsamiai išdėstomi perkėlimo motyvai, nurodoma nutarimo apskundimo tvarka. Prie nutarimo projekto gali būti pridedami perkėlimo pagrindą (motyvus) pagrindžiantys dokumentai (Tvarkos aprašo 5 punktas): nuteistąjį charakterizuojantys dokumentai, perkėlimo pagrindą pagrindžianti medžiaga (tarnybinis pranešimas, gydytojų išvada, siūlymas, nuteistojo prašymas ir kt.) (5.1 papunktis); perkėlimo į kitą užsienio valstybę pagrindą patvirtinantys dokumentai, jei nuteistasis iš vienos bausmės atlikimo vietos į kitą perkeliamas vykdant nuteistojo perdavimo į užsienio valstybę, kurios pilietybę jis turi, toliau atlikti laisvės atėmimo bausmės procedūras (5.2 papunktis); tais atvejais, kai galimybę pridėti perkėlimą pagrindžiančius dokumentus riboja įslaptintų dokumentų administravimą reglamentuojantys teisės aktai, nutarimo projekte nurodomi perkėlimo motyvai ir neskelbtino dokumento data bei numeris (5.3 papunktis).
Taip pat Tvarkos aprašo 6 punkte numatyta, kad nutarimo projektas kartu su dokumentais, pagrindžiančiais perkėlimo pagrįstumą, pateikiami derinti (vizuoti) perkeliančiojo ir priimančiojo kalėjimų viršininkams, Lietuvos kalėjimų tarnybos Saugumo koordinavimo ir kontrolės viršininkui, Resocializacijos koordinavimo skyriaus viršininkui, Sveikatos priežiūros koordinavimo skyriaus vedėjui ir Kriminalinės žvalgybos valdybos viršininkui bei Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus pavaduotojui. Nutarimo projekto derinimas (vizavimas) vykdomas Dokumentų valdymo sistemos (toliau – DVS) priemonėmis.
8. Pareiškėjo manymu, skundžiamas Nutarimas yra neteisėtas, nes jis pažeidžia pareiškėjo ir pareiškėjo šeimos (vaikų) interesus, jame konkrečiai nenurodyta (nedetalizuota), dėl kokių konkrečių priežasčių buvo nuspręsta perkelti pareiškėją į Šiaulių kalėjimą, tik deklaratyviai teigia, kad tai svarbu pareiškėjo saugumui užtikrinti ir jo resocializacijos procesui.
Pareiškėjas taip pat nurodo, kad priimant Nutarimą, nebuvo atsižvelgta į jo turimų vaikų interesus bei kitų jo artimųjų nuolatinę gyvenamąją vietą ir mano, kad Tarnybos direktorius nesusipažino su jo asmens bylos duomenimis bei neįvertino fakto, jog E. M. turi stiprius socialinius (šeiminius) ryšius.
9. Pažymėtina, kad viešojo administravimo subjektai, įgyvendindami jiems pavestas funkcijas, be kita ko, turi teisę priimti administracinius sprendimus ir pareigą vadovautis VAĮ. VAĮ 3 straipsnyje išvardinti principai, kuriais savo veikloje turi vadovautis viešojo administravimo subjektai. Administravimo subjekto priimtame individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus, logiškas ir pakankamas. Nurodytos nuostatos taip pat patvirtina, jog individualiam administraciniam aktui keliamas motyvacijos reikalavimas. Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą, administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014).
Be to, pastebėtina, kad individualiais administraciniais aktais, kuriuos priima viešojo administravimo subjektai, yra sprendžiami klausimai dėl skirtingo pobūdžio teisinių santykių, kuriuos reguliuoja specialios teisės normos, skirtos tik šiems teisiniams santykiams reglamentuoti. Tai lemia, kad ir skirtinguose teisiniuose santykiuose priimamų individualių administracinių aktų turinys gali būti skirtingas (pagal apimtį, struktūrą ir pan.), nes gali būti sąlygotas tų specialiųjų teisės normų reikalavimų, kurios reglamentuoja atitinkamus teisinius santykius. Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą, turi būti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose (žr., pvz., LVAT 2010 m. spalio 4 d. nutartį. priimtą administracinėje byloje Nr. A-438-1116/2010).
10. Pagrindinės administracinių sprendimų priėmimo nuostatos numatytos Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 10 straipsnyje. Viešojo administravimo subjektai administracinius sprendimus gali priimti savo iniciatyva arba gavę asmenų prašymus ar skundus. Administraciniame sprendime, be kita ko, turi būti nurodyta (VAĮ 10 straipsnio 5 dalis): atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos; administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; administracinio sprendimo motyvai.
11. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, daro išvadą, kad priimant skundžiamą Nutarimą nebuvo vadovautasi minėtomis teisės aktų nuostatomis ir teismų praktika.
12. Visų pirma, skundžiamame Nutarime nėra aiškiai nurodytas ir pagrįstas pareiškėjo perkėlimo pagrindas. Nutarime tik formaliai nurodoma, kad jis priimamas, vadovaujantis BVK 31 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 punktais, tačiau jie nei pačiame Nutarime, nei jį lydinčiuose dokumentuose (Tarnybiniame pranešime), niekaip nedetalizuojami ir neindividualizuojami faktiniai perkėlimo pagrindai, nėra aptariama jokių aplinkybių, susijusių su resocializacija. Pastebėtina, kad Nutarime, be kita ko, nurodoma, kad pareiškėjas perkeliamas, siekiant užtikrinti veiksmingesnę jo priežiūrą ir saugumą, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad toks nuteistojo perkėlimas iš vienos pataisos įstaigos į kitą ginčui aktualiuose teisės aktuose (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2023 m. sausio 1 d.) iš viso nėra numatytas; toks pagrindas buvo įtvirtintas anksčiau galiojusiame teisiniame reguliavime (iki 2023 m. sausio 1 d. galiojusi BVK 69 straipsnio 1 dalies 3 punkto redakcija). Tad atsakovė iš esmės vadovavosi negaliojančiu teisiniu reguliavimu.
13. Antra, pažymėtina, kad šioje situacijoje nėra aišku, kodėl pareiškėjas Nutarimu yra perkeliamas į kitą kalinimo įstaigą, nes iš bylos duomenų aiškiai matyti, kad pareiškėjas (kartu su kitais nuteistaisiais) į Pravieniškių 2-ąjį kalėjimą pristatyti 2023 m. kovo 17 d. ir 2023 m. kovo 20 d., Tarnybinis pranešimas surašytas 2023 m. kovo 21 d., kuriame rekomenduojama pareiškėją perkelti į Šiaulių kalėjimą. Taigi darytina išvada, kad pareiškėjui nebuvo parinkta konkreti bausmės atlikimo vieta (kaip numatyta BVK 30 straipsnio 2 dalyje). Taigi pareiškėjas ir negalėjo būti perkeltas atlikti į kitą bausmės atlikimo vietą. Todėl spręstina, kad Nutarimas perkelti pareiškėją į kitą pataisos įstaigą tolimesniam bausmės atlikimui apskritai negalėjo būti priimtas. Byloje nėra pateikta duomenų, kodėl pareiškėjas buvo pristatytas būtent į Pravieniškių 2-ąją kalėjimą, jeigu atvykę į bausmės atlikimo vietą, nuteistieji per 5 darbo dienas nuo jų atvykimo yra tik suskirstomi į gyvenamąsias patalpas (kameras) (Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-444, 14 punktas ir Suimtųjų ir nuteistųjų pristatymo į konkrečias bausmės atlikimo vietas sąrašo, patvirtinto Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus 2023 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. V-61, 2 punktas).
14. Teismui vertinant Tarnybos Nutarime formaliai nurodytus aktualius perkėlimo pagrindus, įtvirtintus BVK 31 straipsnio 1 dalies 2-4 punktuose, pasakytina, kad nei Nutarime, nei Tarnybiniame pranešime nėra nurodyta, juo labiau pagrįsta, kad pareiškėjas kaip nors darytų neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems ar jog jo saugumui kiltų kokios nors grėsmės. Šiuose dokumentuose pateikta informacija apie pareiškėją, tačiau ji konkrečiai nėra susiejama su įstatyme nurodytais minėtais perkėlimo pagrindais. Tarnybiniame pranešime nurodoma, kad kalinimo įstaigoje nepakanka vietų (kamerų tipo patalpų), tačiau, kaip jau minėta, įstatyme tokio perkėlimo pagrindo nėra numatyta; tik iš Nutarime nurodytų (visiškai formaliai) punktų neaišku, kokiomis būtent aplinkybėmis remiantis Tarnybos direktorius Nutarime nurodo tuos pagrindus, įtvirtintus BVK 31 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktuose ir kaip jas susieja su pareiškėjo situacija.
15. Taip pat nei iš skundžiamo Nutarimo, nei Tarnybinio pranešimo nėra suprantama (neišplaukia), kad pareiškėją perkėlus į Šiaulių kalėjimą būtų pagerinta ar palengvinta jo resocializacija, juolab, kaip jau buvo minėta, pareiškėjas dar net nepradėjęs atlikti jam paskirtos bausmės, tad taip ir lieka neaišku, kodėl būtina pareiškėją perkelti į kitą pataisos įstaigą ir kaip tai realiai prisidėtų prie jo resocializacijos palengvinimo. Taip pat šiuo atveju svarbu ir tai, kad Tarnyba neįvertino aplinkybių, jog pareiškėjas turi socialinius ryšius su savo šeimą, taigi sutiktina su pareiškėju, kad galimai, priimdamas skundžiamą Nutarimą, Tarnybos direktorius nesusipažino su tokiais nuteistojo E. M. asmens bylos duomenimis bei tuo pačiu neįvertino fakto, jog E. M. turi stiprius socialinius (šeiminius) ryšius, nėra socialiai atsiskyręs ir palaiko glaudžius ryšius su savo šeimos nariais, taip pat ir mažamečiais vaikais. Taigi šiuo atveju darytina išvada, kad Nutarime nurodytas perkėlimo pagrindas, įtvirtintas BVK 31 straipsnio 1 dalies 3 punkte, yra formalus.
16. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, yra pagrindas išvadai, kad skundžiamas Nutarimas neatitinka teisės aktų reikalavimų, todėl jis turi būti panaikintas (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai), o pareiškėjo skundas (patikslintas) patenkinamas (ABTĮ 88 straipsnio 2 punktas).
17. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.
Pareiškėjo skundas patenkintas, tad laikytina, kad sprendimas yra priimtas jo naudai. Tai reiškia, kad pareiškėjas turi teisę į savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pareiškėjas sumokėjo 30,00 Eur žyminį mokestį, kuris priteisiamos pareiškėjui iš atsakovės.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132–133 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškėjo E. M. skundą patenkinti.
Panaikinti Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus 2023 m. kovo 24 d. nutarimą Nr. NN-188 „Dėl nuteistojo perkėlimo“.
Priteisti pareiškėjui E. M. iš atsakovės Lietuvos kalėjimų tarnybos 30,00 Eur (trisdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmus.