- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-09-14
- Bylos Nr.
- 1S-483-337/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Evaldas Vanagas
- Kategorijos
neviešame teismo posėdyje išnagrinėjęs V. Ž. skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutarties, kuria buvo tenkintas VŠĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas ir V. Ž. pratęstas stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Joniškio rajono apylinkės teismo 2014-01-28 nutartimi V. Ž., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str. 1 d., buvo nutarta taikyta priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Taip pat ir Šiaulių miesto apylinkės teismo 2014-12-30 nutartimi V. Ž., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas BK 232 str., 284 str. 1 d., 286 str., buvo nutarta taikyta priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.
Skundžiama Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015-08-20 nutartimi buvo tenkintas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas ir V. Ž. priverčiamosios medicinos priemonės –stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis, taikymas pratęstas.
Šalies argumentai
Skundu V. Ž. prašo panaikinti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015-08-20 nutartį ir priimti naują sprendimą – pakeisti jam taikytos priverčiamosios medicinos priemonės rūšį – skirti jam ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis arba panaikinti taikomas priverčiamąsias medicinos priemones. Nurodo, jog su priimta nutartimi nesutinka, kadangi ji buvo priimta netinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes. Teigia, kad jis ligoninėje yra jau ilgą laiko tarpą ir jo sveikata yra pagerėjusi – visuomenei jis nėra pavojingas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
BK 98 str. 3 d. nustatyta, kad stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis teismas taiko asmeniui, kurį dėl jo psichikos sutrikimo reikia stebėti ir gydyti specializuotame stacionare. BK 98 str. 6 d. įtvirtinta, kad teismas nenustato priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo laiko. Jos taikomos, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo. Iš esmės tokie patys reikalavimai nurodyti ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 str. 1 d. ir 2 d.
Iš teismui pateiktoje medžiagoje esančios 2015 m. liepos 23 d. Komisijos dėl priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių pratęsimo medicininės apžiūros išvados Nr. 383 matyti, kad per stebimą laikotarpį V. Ž. psichinė būsena lieka nestabili, kartojasi pykčio protrūkiai, neadekvačios, paviršutiniškos, silpnadvasiškos emocijos. Konfliktuoja su kitais ligoniais, reiškia nepagrįstas pretenzijas, grasina badauti, kviesti televiziją. Pokalbio metu labai greitai provokuojasi pykčio afektai, piktas, dirglus. Emocijos silpnadvasiškos, mąstymas mažo produktyvumo, klampus. Dėmesio koncentracija susilpninta. Suicidines mintis neigia. Nekritiškas savo būsenai, nusikalstamai veikai. Reiškia pretenzijas dėl ilgo buvimo ligoninėje „nes nieko nepadariau“. Rekomenduojama priverstinį gydymą bendro stebėjimo sąlygomis tęsti. Rokiškio psichiatrijos ligoninės atstovas apylinkės teisme sutiko su komisijos išvada ir ją palaikė.
Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, atsižvelgęs į gydytojų komisijos išvadą bei atstovo paaiškinimus apie tai, kad per stebimą laikotarpį V. Ž. elgesyje stebėtas dirglumas, pykčio protrūkiai, protesto reakcijos – pareiškė apie badavimą, nuotaikos svyravimai iki depresinės, disforijos, taip pat ir šiuo metu nuotaika išlieka nepastovi, išreikštas silpnadvasiškumas, greitai išprovokuojamas pyktis, susilpnėjusi dėmesio koncentracija, silpnėja atminties kognityvinės funkcijos, be to, taip pat išlieka kliedesiai kaimynų atžvilgiu, o įstatymo uždraustų veikų, elgesio, gydymo, alkoholizacijos atžvilgiu jis nekritiškas, laikė, jog V. Ž. psichinė būsena išlieka nestabili bei teikimą dėl priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis pratęsimo tenkino. Aukštesnysis teismas su šia išvada visiškai sutinka. Pirmiau nurodytos aplinkybės neleidžia daryti išvados, jog V. Ž. psichikos būklė pagerėjo tiek, kad išnyko jo pavojingumas ir dėl padarytos veikos pavojingumo bei jo psichikos sutrikimo V. Ž. nebereikia stebėti ir gydyti tiek stacionare, tiek ambulatoriškai. Kaip tik iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad pastarojo ligonio esminio psichinės sveikatos pagerėjimo nėra, kas nereiškia pasveikimo, o kritikos stoka savo būsenos atžvilgiu rodo, kad V. Ž. socialinis pavojingumas dar išlikęs.
Pirmiau aptartos aplinkybės pagrindžia būtinumą V. Ž. toliau taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis, priverstinis gydymas ambulatorinio stebėjimo sąlygomis kol kas nebūtų pakankama priemonė priverčiamųjų medicinos priemonių tikslui pasiekti. Naikinti taikomą priverčiamąją medicinos priemonę, net jei V. Ž. ir jaučiasi pasveikęs, įvertinus pirmiau aptartas aplinkybes, nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta bei pagrįsta ir ją keisti ar naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
V. Ž. skundą atmesti ir palikti galioti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartį.
Ši nutartis neskundžiama.