Kauno apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Darius Urbonas, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. Ž., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje J. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, duomenų apie baustumą byloje nėra, traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 187² str., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. vasario 3 d., 11.00 val., Kaune, Kęstučio g. 29, Kauno apylinkės teisme, J. Ž. davė žinomai melagingus parodymus administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6-491-540/2015, apie tai, kad 2014 m. gruodžio 23 d., apie 3.40 val., Kaune, (duomenys neskelbtini), transporto priemonės Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) I. G. nevairavo, ją vairavo D. K..

Kadangi bylą nagrinėja teisėjas vienasmeniškai, teismo posėdžio protokolas nerašomas (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 285 str.).

ATPK 272 str. 1 d. yra numatyta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė dalyvauti nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą. Teismas, siekdamas užtikrinti šią asmens teisę, du kartus siuntė šaukimus į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gyvenamąją vietą, tačiau administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo iš pašto šaukimų neatsiėmė. Pažymėtina, kad proceso dalyviai be procesinių teisių turi ir procesinę pareigą procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai, būti aktyvūs ir domėtis bylos eiga. Tai pabrėžiama ir teismų praktikoje (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N575-2638/2011 ir kt.). Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, teismas mano, jog ėmėsi visų veiksmų užtikrinti asmens dalyvavimą teismo posėdyje ir konstatuoja, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neatvyko be svarbios priežasties ir administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėja jam nedalyvaujant (ATPK 272 str. 1 d.).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teise pateikti paaiškinimus nepasinaudojo.

Iš administracinio teisės pažeidimo bylos matyti, kad 2015 m. kovo 25 d. Kauno apylinkės teismo nutarimu (b. l. 1-5) I. G. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130² už tai, kad ji 2014 m. gruodžio 23 d., apie 3.40 val., Kaune, (duomenys neskelbtini) namu, vairavo transporto priemonę Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi (nustatytas 2.00 promilės neblaivumas), kai jai buvo paskirta administracinė nuobauda už Lietuvos respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 3 d. numatytą pažeidimą. Šiais veiksmais I. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus. Iš minėto nutarimo matyti, kad teismas liudytojos J. Ž. parodymus, jog 2014 m. gruodžio 23 d. 3.40 val. automobilį vairavo ne I. G., o D. K., vertino kritiškai, kaip siekį padėti išvengti I. G. administracinės atsakomybės ir nelaikė jų patikimais įrodymais, nes J. Ž. paaiškinimų nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys ir jie yra aiškiai prieštaraujantys kitų surinktų įrodymų visumai.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187² str. „Melagingų parodymų teikimas administracinio teisės pažeidimo byloje“ numato administracinę atsakomybę už melagingų parodymų, specialisto paaiškinimų bei ekspertizės išvadų davimą, vengimą ar atsisakymą duoti parodymus, melagingą vertimą, įkalčių arba įrodymų naikinimą bei jų slėpimą, naudojimąsi negaliojančiais, fiktyviais ar kito asmens dokumentais, melagingo pareiškimo arba kitokios apgavystės padarymą administracinio teisės pažeidimo byloje. Už šį pažeidimą įstatymas numato baudą nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų.

Aiškinant šios teisės normos dispoziciją kartu su Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 276 str., darytina išvada, kad nurodomas pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y. suvokiant, kad asmens parodymai yra melagingi ir žinant, kad už tai gresia atsakomybė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas tyčios pasireiškimą panašiose savo esme bylose (dėl Baudžiamojo kodekso 235 straipsnio „Melagingi skundas, pareiškimas, pranešimas, parodymai, išvados ir vertimas“) yra išaiškinęs, jog tiesioginė tyčia šio pobūdžio neteisėtose veikose pasireiškia tuo, jog kaltininkas supranta savo procesinę padėtį, žino teisinę pareigą padėti vykdyti teisingumą ir duoti tikrovę atitinkančius, nemelagingus parodymus ar išvadas, paaiškinimus. Tokios pareigos suvokimą bei atsakomybės už jos nevykdymą žinojimą kaltininkas būna patvirtinęs savo parašu ikiteisminio tyrimo metu ar teisme. Kaltininkas taip pat suvokia, kad duoda tikrai tikrovės neatitinkančius parodymus ar išvadą, paaiškinimus, supranta ir nori, kad tokia informacija būtų užfiksuota procesiniuose dokumentuose ir panaudota byloje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-616/2006; 2K-164/2010).

Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-4991-540/2015 priimto nutarimo, liudytoja J. Ž., teismo posėdžio metu būdama įspėta dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą (b. l. 32), paaiškino, kad su I. G. mažai pažįstama. Bare kartu atsigėrė alaus, po kiek laiko atėjo draugas D. K., kuris pasisiūlė jas parvežti namo, nes I. G. buvo išgėrusi. Važiuodami pasiklydo, įsuko ne į tą gatvelę. Važiuojant atbuline eiga D. K. į kažką atsitrenkė, jis išlipo iš mašinos apžiūrėti, o I. G. tuo metu bandė užgesinti variklį, tačiau tuo momentu atvažiavo policijos pareigūnai. I. G. už vairo nesėdėjo, ji tik ištraukė raktelius. Faktą, kad J. Ž. davė melagingus parodymus patvirtina administracinio teisės pažeidimo byloje esantys įrodymai, t.y. administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 1, 2), policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai (b. 1. 5, 6), pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (b. 1. 7), įspėjimas (b. 1. 32), teismo posėdžio protokolas (b. 1. 33-40), Kauno apylinkės teismo nutarimas (b. 1. 63-67), Kauno apygardos teismo nutartis (b. 1. 76-79).

Įvertinus išdėstytus įrodymus, daroma išvada, jog J. Ž., apklausiama liudytoja, viešo teismo posėdžio metu administracinio teisės pažeidimo byloje, kurioje I. G. buvo nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130² str., ir būdama pasirašytinai įspėta apie administracinę atsakomybę, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187² str. už melagingų parodymų davimą administracinio teisės pažeidimo byloje, tyčia ir suvokdama savo veiksmus, pateikė žinomai melagingus duomenis, nurodydama, kad ne I. G., o D. K. 2014 m. gruodžio 23 d., 3.40 val., Kaune, (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), todėl konstatuotina, kad J. Ž. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187² str., todėl yra baustina.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Duomenų apie J. Ž. galiojančias administracines nuobaudas byloje nėra. Jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui skirtina nuobauda - bauda, numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187² str. sankcijos ribose. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai – auklėti administracinį pažeidimą padariusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles ir nepadarytų naujų teisės pažeidimų.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 30² str., 187² str., 286 str., 287 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

J. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187² str., ir skirti administracinę nuobaudą – 289 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų) baudą.

Nutarimą vykdyti nukreipti Kauno apylinkės teismui.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300 AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 1001.

Atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu organas (pareigūnas), priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per šio kodekso 313 straipsnyje nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d.).