Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2024-10-30 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-412-586/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-10-30
Bylos Nr.
II-412-586/2024
Teisminio proceso Nr.
4-24-3-00101-2024-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Vandalinas Vainius
Pažeidėjas
S. L.
Advokatai
Regimantas Sriebalius
Kategorijos
  • 17.11.9pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio nusižengimo byla II-412-586/2024Teisminio proceso Nr. 4-24-3-00101-2024-3Procesinio sprendimo kategorijos: 17.11.9.; 22.10.4. (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2024 m. spalio 30 d.Gargždai
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėjas Vandalinas Vainius,sekretoriaujant Jovitai Brazauskienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui S. L., jo atstovui advokatui Regimantui Sriebaliui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo S. L., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio adresu: (duomenys neskelbtini) Klaipėdos r. sav., jo atstovo advokato Regimanto Sriebaliaus skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų skyriaus 2024 m. liepos 30 d. priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-9223-2024 pakeitimo (ROIK: (duomenys neskelbtini)).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų skyriaus (toliau – Institucija) 2024 m. liepos 30 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-9223-2024 (ROIK:(duomenys neskelbtini)) S. L. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 3 dalį, paskirta 300 Eur bauda bei paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas šešiems mėnesiams už tai, kad jis 2024 m. liepos 16 d., 08.25 val., Klaipėdos r. sav., Gargžduose, J. Basanavičiaus 76, vairavo transporto priemonę „Opel Vivaro“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir tempė priekabą „Humbaur“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurios didžiausia maksimali leistina masė 2 500 kg, neturėdamas šios teisės. Tokiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų „Kelių eismo taisyklių“ (toliau – KET) 14 punktą.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose gautas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens S. L. advokato Regimanto Sriebaliaus skundas, kuriame nurodė, kad S. L. visiškai prisipažino padaręs administracinį teisės pažeidimą ir nuoširdžiai dėl to galėjosi. Nurodė, jog 2024 m. liepos 16 d. vairavo transporto priemonę „Opel Vivaro“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuri nebuvo pakrauta kroviniu, transporto masė lygi 1953 kg, prie jos buvo prikabinta nepakrauta priekaba „Humbaur 3 000“, kurios masė 620 kg, t. y. bendras S. L. vairuojamo junginio svoris siekė 2 573 kg. S. L. turimas vairuotojo pažymėjimas su „B“ kategorija, suteikia teisę vairuoti automobilius „kurių didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 3 500 kg ir kurie skirti ir suprojektuoti vežti ne daugiau kaip aštuonis keleivius, neįskaitant vairuotojo; šie automobiliai gali būti sujungti su priekaba, kurios didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 750 kg, tačiau šio junginio didžiausioji leidžiamoji masė turi būti ne didesnė kaip 3 500 kg. S. L. vairuojamo junginio bendra didžiausioji leistina masė siekė 5 530 kg. Tačiau darydamas pažeidimą, jis neturėjo tyčios taip elgtis. Kai jis įregistravo transporto priemonę „Humbaur 3000“ VĮ „Regitra“, jis buvo įsitikinęs, kad turi tokią teisę šią priekabą tempti, nes registracija įvyko sklandžiai, VĮ „Regitra“ darbuotojai neinformavo jo, kad jo turimas vairuotojo pažymėjimas nesuteikia teisės tokią priekabą tempti, nes registruojant to turimas vairuotojo pažymėjimas buvo pateiktas. S. L. šiuo metu dirba Švedijoje, tam kad galėtų tęsti darbus jam reikalinga teisė vairuoti transporto priemonę. Jo vykdoma individuali veikla Švedijoje yra vienintelis jo turimas pajamų šaltinis. Jo žmona J. L. šiuo metu yra bedarbė, ieškosi darbo. Taip pat moka 350 Eur išlaikymą nepilnametei dukrai bei padeda savo pilnamečiui sūnui, pravesdamas jam nuo 80 Eur iki 150 Eur. S. L. paskirtą 300 Eur baudą nedelsdamas apmokėjo 2024 m. rugpjūčio 6 d. Skundu prašo pakeisti skundžiamą nutarimą ir juo paskirtą administracinio poveikio priemonę, t. y. netaikyti poveikio priemonės arba sutrumpinti jos taikymo terminą.

Atsiliepimas

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad su S. L. skundu nesutinka. Atsiliepime nurodo, kad Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau - SEAKĮ) 23 straipsnio 1 dalies 6 punktas nustato, jog B kategorija reikalinga kai vairuojami automobiliai: „kurių didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 3 500 kg ir kurie skirti ir suprojektuoti vežti ne daugiau kaip aštuonis keleivius, neįskaitant vairuotojo; <...>; šie automobiliai taip pat gali būti sujungti su priekaba, kurios didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 750 kg, tačiau šio junginio didžiausioji leidžiamoji masė turi būti ne didesnė kaip 4 250 kg; <...>. SEAKĮ 23 straipsnio 1 dalies 7 punktas nustato, kad BE kategorija būtina, kai vairuojami: „B kategorijos automobilio ir priekabos, kurios leidžiamoji masė ne didesnė kaip 3 500 kg, junginiai“. VĮ „Regitra“ duomenimis nustatyta, kad S. L. vairavo transporto priemonę „Opel Vivaro“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurios maksimalus svoris 3 030 kg ir tempė priekabą „Humbaur“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), šios priekabos didžiausia leidžiamoji masė 2 500 kg, dėl to teigia, kad S. L. vairavo transporto priemonę su priekaba, kai junginio didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 4 250 kg., todėl šiuo atveju S. L. buvo būtina turėti BE kategoriją. Institucijos nuomone, S. L. skunde nurodytos aplinkybės nelaikytinos išskirtinėmis aplinkybėmis, dėl kurių turėtų būtų paskirtos švelnesnes administracinio poveikio priemones, negu straipsnio sankcijoje numatytos minimalios. Prašo administracinio nusižengimo bylą nagrinėti Institucijos atstovui nedalyvaujant.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo S. L. pripažino savo kaltę ir paaiškino, kad buvo įsitikinęs, jog gali tempti priekabą. Priekabą įsigijo Švedijoje. Pardavėjas jam paaiškino, jog šiai priekabai reikalinga stambesnė transporto priemonė. Bet nesakė, kad šiai transporto priemonei reikalinga papildoma kategorija. Pripažįsta, kad nepasidomėjo dėl kategorijos ir negalvojo, jog reikalinga turėti teisę. Šiuo metu laiko šiai kategorijai reikalingus egzaminus. Prašo sušvelninti administracinio poveikio priemonę.

Advokatas Regimantas Sriebalius teismo posėdžio metu paaiškino, kad S. L. nėra linkęs pažeidinėti įstatymus, tai buvo vienintelis atvejis per neapsižiūrėjimą, neįsitikino ar turi teisę vairuoti šią transporto priemonę, todėl ją ir vairavo. Pripažino kaltę, nuo pat pradžių bendradarbiavo su policijos pareigūnais. Jis neteistas, nebaustas administracinė tvarka. Turi įmonę Švedijoje. Paskirtą baudą sumokėjo. Prašo sušvelninti paskirtą administracinio poveikio priemonę.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas tenkintinas.

ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

Skundu prašoma pakeisti priimtą nutarimą, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, užtraukia baudą nuo 300 iki 450 Eur. ANK 424 straipsnio 7 dalyje numatyta, jog už šio ANK 424 straipsnio 3 ar 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 6 mėnesių iki 1 metų.

Teismas, patikrinęs skundžiamo Institucijos 2024 m. liepos 30 d. nutarimo pagrįstumą, konstatuoja, jog ginčo dėl administracinio nusižengimo padarymo nėra, S. L. veikoje formaliai yra ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo objektyvieji požymiai. Skundu prašoma pakeisti priimtą nutarimą, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, ir neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Parenkant poveikio priemonės (administracinės nuobaudos arba administracinio poveikio priemonės) rūšį ir dydį būtina įvertinti visas reikšmingas aplinkybes ir siekti, kad poveikio priemonė atitiktų administracinės atsakomybės principus. Teisinga, proporcinga ir protinga yra tokia poveikio priemonė, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudų tikslai ir kuri, vertinant nusižengimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2AT-4/2011, Nr. 2AT-7-4/2013, Nr. 2AT-13/2013, Nr. 2AT-53/2014 ir kt.).

ANK 34 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo bei protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Nagrinėdami bylas dėl poveikio priemonės sušvelninimo ar pernelyg švelnios poveikio priemonės paskyrimo teismai yra ne kartą konstatavę, kad poveikio priemonė gali būti švelninama ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos poveikio priemonės, naudai. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose bylose taip pat yra konstatavęs, kad poveikio priemonės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto nusižengimo, už šį nusižengimą nustatytos poveikio priemonės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką administracinių nusižengimų bylose poveikio priemonė paprastai švelninama tais atvejais, kai administracinėn atsakomybėn patraukti asmenys nevengė atsakomybės, pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, atlygino padarytą žalą, byloje buvo kitų jų asmenybes pozityviai apibūdinančių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2AT-41-2014, Nr. 2AT-22-511/2016 ir kt.).

Individualizuodama atsakomybėn traukiamo asmens S. L. atsakomybę Institucija atsižvelgė į ANK VI skyriuje įtvirtintas poveikio priemonių skyrimo taisykles. Atsakomybėn traukiamas asmuo S. L. be jokių abejonių padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą. S. L. savo kaltės dėl padaryto nusižengimo neginčijo, viso proceso metu pripažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi. Tačiau minėtas administracinis nusižengimas pasireiškė tuo, jog skundžiamame nutarime nurodytomis aplinkybėmis atsakomybėn traukiamas asmuo S. L., turėdamas teisę vairuoti „B“ kategorijos transporto priemonių automobilius, kurie gali būti sujungti su priekaba, kurios didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 750 kg, vairuodamas automobilį tempė priekabą, t. y. vairavo transporto priemonių junginį, kai teisės vairuoti šios rūšies junginio nėra įgijęs. Byloje nėra duomenų apie tai, kad aptariamo nusižengimo metu vairavimo sąlygos būtų buvę sudėtingos (pavyzdžiui, būtų liję, būtų buvusi šlapia kelio danga, būtų buvęs tamsus paros metas, būtų važiuojama kalnuotoje vietovėje ir pan.). Taip pat pažymėtina, kad jokių kitų KET pažeidimų, vairuojant šį transporto priemonių junginį, nebuvo nustatyta, t. y. S. L. nevairavo būdamas neblaivus, neviršijo nustatyto greičio, nepažeidė jokių kitų kelių eismo saugumo reikalavimų. Todėl šiuo atveju šis padarytas nusižengimas negali būti laikomas tokio paties pavojingumo, jei pareiškėjas būtų vairavęs išvis neturėdamas teisės vairuoti B kategorijos transporto priemonių, būtų padaręs ir kitų anksčiau paminėtų KET pažeidimų. Svarbu tai, kad jis nepiktnaudžiauja jam suteikta teise vairuoti transporto priemones ir naudodamasis šia teise jis nedaro sistemingų KET pažeidimų – atsakomybėn traukiamas asmuo S. L., vairuodamas automobilius, per paskutinius 5 metus administracine tvarka nebuvo baustas už tokio pobūdžio nusižengimus. Be to, atsakomybėn traukiamas asmuo S. L. dirba ir teisė vairuoti jam yra būtina tinkamam darbinių pareigų vykdymui. Skundžiamo nutarimo priėmimo metu buvo nustatyta viena atsakomybėn traukiamo asmens S. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir nėra ją sunkinančių aplinkybių. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad aptariamo nužengimo padarymo metu atsakomybėn traukiamas asmuo turėjo teisę vairuoti „B“ kategorijos transporto priemones, S. L. vairuotos transporto priemonės buvo techniškai tvarkingos. Visos šios aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad atsakomybėn traukiamas asmuo S. L. šiuo metu iš esmės yra drausmingas vairuotojas, o jo padarytas administracinis nusižengimas yra labiau atsitiktinio pobūdžio ir jis savo pobūdžiu yra mažiau pavojingas už rūšinius nusižengimus, numatytus ANK 424 straipsnio 3 dalyje.

Atsižvelgdamas į šioje byloje nustatytas aplinkybes, jų visumą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad S. L. už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje, paskirta administracinė nuobauda – 300 Eur bauda su administracinio poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 mėnesiams – yra neproporcinga jo padarytam pažeidimui. Teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir S. L. panaikinti administracinio poveikio priemonę - specialiosios teisės atėmimą.

Atsižvelgiant į visa tai kas išdėstyta, skundas tenkintinas, skundžiamas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. liepos 30 d. nutarimas keistinas, S. L. už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, panaikintina administracinio poveikio priemonė.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, teismas

nutaria:

skundą tenkinti.

Pakeisti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. liepos 30 d. nutarimą Nr. 30-ANR_N-9223-2024 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) administracinio nusižengimo byloje ir S. L., pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, panaikinti administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą.

Kitą 2024 m. liepos 30 d. nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.

Teisėjas Vandalinas Vainius