- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-04-13
- Bylos Nr.
- 2S-792-656/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-03-3-08029-2010-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Ignotas
- Ieškovas
- E. K.
apeliacinio proceso rašytine tvarka išnagrinėjo atsakovo (apelianto) UAB “Senamiesčio ūkis” atskirajį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 27 d. nutarties dėl teismo sprendimo vykdymo atgręžimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. K. ieškinį atsakovui UAB (duomenys neskelbtini) dėl neteisėto atleidimo iš darbo
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
2011-04-19 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo sprendimu ieškovo E. K. ieškinys dėl neteisėto atleidimo iš darbo buvo patenkintas iš dalies: ieškovo ir atsakovo darbo sutarties 2010-12-06 nutraukimas LR DK 127 str. 1 d. pagrindu pripažintas neteisėtu; ieškovas grąžintas į darbą UAB (duomenys neskelbtini), į buvusias šilumininko pareigas. Teismas priteisė iš atsakovo UAB (duomenys neskelbtini), ieškovo E. K., naudai priklausantį vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką už laikotarpį nuo atleidimo iš darbo 2010-12-06 iki teismo sprendimo priėmimo dienos 2011-04-19 – 8670,09 Lt, ir nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, skaičiuojant po 89,01 Lt už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną. Sprendimas dalyje dėl vieno vidutinio darbo užmokesčio sumos (1878,24 Lt) priteisimo ieškovui E. K. buvo nukreiptas vykdyti skubiai.
2011-10-21 Vilniaus apygardos teismas šį sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą - ieškinį tenkino iš dalies: perkėlė ieškovo atleidimo iš darbo dieną iš 2010-12-06 į 2011-01-06. Teismo sprendimo atgręžimo klausimą perdavė spręsti pirmos instancijos teismui.
Atsakovas prašė įpareigoti ieškovą grąžinti atsakovui 7301,35 Lt, sumokėtus skubaus sprendimo vykdymo dalyje dėl vieno vidutinio darbo užmokesčio priteisimo bei atsakovo gera valia sumokėtą ieškovui vidutinį darbo užmokestį už priverstinę pravaikštą nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo (2010-12-16 - 2011-04-19). Taip pat atsakovo atstovas paaiškino, kad kompensacija už nepanaudotas atostogas nuo 2010-12-07 iki atleidimo iš darbo dienos (2011-01-06) sudarytų 147, 61 Lt (neatskaičius mokesčius). Šiuo atveju CPK 762 str. 4 d. netaikytina, nes byla yra ne dėl darbo užmokesčio priteisimo, o dėl neteisėto atleidimo iš darbo.
II. Nutarties esmė
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 27 d. nutartimi prašymą atmetė. Teismas nurodė, kad sprendimų įvykdymo atgręžimą reglamentuoja CPK 760-762 straipsniai. Pagal CPK reglamentavimą sprendimų įvykdymo atgręžimo institutas yra ribojamas bylose dėl darbo užmokesčio ar jam prilygintų išmokų išieškojimo. Tokiose bylose atgręžti įvykdymą leidžiama tik tais atvejais, kada gavėjas veikė nesąžiningai ar buvo padaryta sąskaitybos klaidų (CPK 762 straipsnio 4 dalis). LR CK 6.241 str. 1 d. 4 p. analogiškai reglamentuoja atvejį, kai turto negalima išreikalauti.
Lietuvos Aukščiausias teismas išaiškino, kad teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija (CK 4.26 straipsnio 2 dalis ir kt.). Dėl to aplinkybę, kad darbuotojas buvo nesąžiningas, privalo įrodyti sprendimo įvykdymo atgręžimo siekiantis pareiškėjas (2004 m. spalio mėn. 13 d. LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2004).
Šioje byloje ieškovas reiškė reikalavimus ne tik dėl neteisėto atleidimo iš darbo, bet ir dėl darbo užmokesčio jam priteisimo, todėl atsakovo argumentą dėl CPK 762 str. 4 d. netaikymo teismas laiko nepagrįstu. Atsakovas nenurodė konkrečių aplinkybių, patvirtinančių kuo pasireiškė ieškovo nesąžiningumas šioje byloje, nepateikė tą patvirtinančių įrodymų, nesirėmė tuo, kad, vykdant teismo sprendimą, su darbo užmokesčio susijusios sumos ieškovui buvo išmokėtos dėl sąskaitybos klaidų. Teismų procesiniuose sprendimuose taip pat nebuvo konstatuotos aplinkybės, patvirtinančios ieškovo nesąžiningumą, o vien kreipimasis į teismą, siekiant apginti pažeistas teises, yra įstatymo suteiktos teisės į teisminę gynybą realizavimas, o ne nesąžiningumo išraiška.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atsakovas pateikė atskirąjį skundą ir prašė panaikinti skundžiamą nutartį ir priimti naują nutartį priteisti vykdymo atgręžimą iš ieškovo 7167,03 Lt. Atskirąjį skundą grindė šiais argumentais:
1.Ieškovas 2010-11-02 parašė pareiškimą atleisti jį iš darbo nuo 2010-11-12. Atleidus iš darbo , ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas grąžinti jį į darbą ir priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką. 2011-04-19 teismo sprendimo skubiai vykdytinos dalies pagrindu ieškovas buvo grąžintas į darbą. 2011-05-10 ieškovas vėl parašė prašymą jį atleisti iš darbo ir buvo atleistas. Šis ieškovo elgesys nesąžiningas. Ieškovas piktnaudžiavo savo teisėmis bei išskirtine darbuotojų interesų teismine gynyba.
2. CPK 762 str. 4 d. nuostatos neturėtų būti taikomos, nes atsakovas 2011-04-27 sumokėjo ieškovui visą priteistą sumą neįsiteisėjus sprendimui, nes apeliacinės instancijos teismui nepanaikinus sprendimo būtų susidariusi papildomai 16466,85 Lt suma. Be to, vieno vidutinio darbo užmokesčio priteisimas buvo vykdomas skubiai. CPK 762 str. 4 d. pinigų sumokėjimo ieškovui dieną negaliojo ir įsigaliojo tik 2011-10-01. Sprendimas buvo įvykdytas minėtai normai negaliojant, todėl klausimas turėtų būti sprendžiamas vadovaujantis sprendimo vykdymo metu galiojusiomis normomis (CPK 3 str. 8 d.). Neatgręžus sprendimo vykdymo, būtų pažeidžiamai teisėtų lūkesčių, teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principai.
3. CPK 762 str. 4 d. prieštarauja Konstitucijai. Netgi kai sprendimas yra vykdomas skubiai, aukštesnės instancijos teismui panaikinus sprendimo vykdymą, įvykdymo atgręžimas nėra įmanomas. Tokiu atveju apskundimas instancine teismų tvarka beprasmiškas, nes panaikinus sprendimą sumokėta suma pinigų suma nebus grąžinta. Esant DK 297 str. 3 d. nuostatai, kad priteisiamas vidutinis darbo užmokestis iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, todėl kuo skubesnis sprendimo įvykdymas tampa būtinu. Tokios apimties darbuotojo teisių gynyba būtų neproporcinga našta darbdaviui, kuris padarė tik procedūrinį pažeidimą – parinko netinkamą darbo sutarties nutraukimo laiką, tačiau buvo teisus dėl esmės – atleido darbuotoją iš darbo esant teisėtam darbo sutarties nutraukimo pagrindui. CPK 762 str. 4 d. prieštarauja teisinės valstybės principui, nuosavybės neliečiamumo principui, asmenų lygybės principui, teisminės gynybos principui. Atsakovas prašo kreiptis į Konstitucinį teismą su prašymu spręsti, ar CPK 762 str. 4 d. atitinka Konstituciją.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepime prašė atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimą grindė šiais argumentais:
Ieškovas nurodė, kad elgėsi sąžiningai, nes pasinaudojo savo teise nutraukti darbo
Šalies argumentai
Sutartį. Be to, darbo sutartį nutraukė dėl priežasčių, susijusių su sveikatos būkle.
Atsakovas pinigus pagal neįsiteisėjusį teismo sprendimą išmokėjo niekieno neverčiamas vieninteliu tikslu – siekdamas išvengti didesnių nuostolių. Žinojo apie galimybę apskųsti teismo sprendimą ir šia galimybe pasinaudojo. Atsakovui tenka pareiga įrodyti, kad ieškovas veikė nesąžiningai, tačiau atsakovas šios aplinkybės neįrodė.CPK 3 str. 8 d. nustato, kad civilinių bylų nagrinėjimas vyksta pagal bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus ir teismo sprendimo vykdymo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus. Kaip matyti iš CPK LVI skyriaus teisės normų, sprendimo įvykdymo atgręžimas yra ypatinga santykinai savarankiška vykdymo proceso dalis, todėl turi būti taikomos įvykdymo atgręžimo metu galiojančios teisės normos.Lietuvos Konstitucinis Teismas 1998-09-24 nutarime pripažino, kad įstatyme nustatyti sprendimo įvykdymo atgręžimo ribojimai darbo bylose neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).
Apeliacinis skundas atmetamas.
1964 m. Civilinio proceso kodekso 476 str. 3 d. nustatė, kad kasacine tvarka panaikinus sprendimus bylose dėl pinigų sumų išieškojimo pagal reikalavimus, kylančius iš darbo teisinių santykių, dėl autorinio atlyginimo už literatūros, mokslo ar meno kūrinį, atlyginimo už atradimą, išradimą, dėl kurio išduotas autorystės liudijimas, išieškojimo, dėl alimentų išieškojimo, dėl žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, išieškojimo, atgręžti įvykdymą leidžiama, jeigu panaikintasis sprendimas buvo pagrįstas ieškovo suteiktomis melagingomis žiniomis ar jo pateiktais suklastotais dokumentais. Lietuvos Konstitucinis Teismas 1998-09-24 nutarime pripažino, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 476 straipsnio trečiosios dalies normos dalis, kurioje nustatyta, jog kasacine tvarka panaikinus sprendimus bylose dėl pinigų sumų išieškojimo pagal reikalavimus, kylančius iš darbo teisinių santykių, atgręžti įvykdymą leidžiama, jeigu panaikintasis sprendimas buvo pagrįstas ieškovo suteiktomis melagingomis žiniomis ar jo pateiktais suklastotais dokumentais, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad 2011-10-01 įsigaliojusi ir 2011-07-13 paskelbta nauja CPK 476 str. 4 d. norma, leidžianti darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų išieškojimą tik tais atvejais, kai gavėjas veikė nesąžiningai ar buvo padaryta sąskaitybos klaida įtvirtina iš esmės analogišką, bet platesnę garantiją darbuotojams. Melagingų žinių ar suklastotų dokumentų pateikimas yra nesąžiningas elgesys. Teismas sprendžia, kad kreiptis į Konstitucinį Teismą prašant ištirti, ar CPK 762 str. 4 d. prieštarauja teisinės valstybės, nuosavybės neliečiamumo, asmenų lygybės ir teisminės gynybos principams, nėra pagrindo, nes Konstitucinio Teismo doktrinoje iš esmės panašus klausimas jau išnagrinėtas.
Teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija (CK 4.26 straipsnio 2 dalis ir kt.). Dėl to aplinkybę, kad darbuotojas buvo nesąžiningas, privalo įrodyti sprendimo įvykdymo atgręžimo siekiantis pareiškėjas. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka pirmos instancijos teismo argumentais. Byloje neįrodyta, kad ieškovas buvo nesąžiningas. Atsakovo elgesį, kai jis 2011-04-19 teismo sprendimo skubiai vykdytinos dalies pagrindu buvo grąžintas į darbą ir vėl parašė prašymą jį atleisti iš darbo ir po 21 dienos darbo 2011-05-10 buvo atleistas iš darbo, nėra pagrindo vertinti kaip nesąžiningą. Kiekvienas darbuotojas turi teisę pasirinkti, kada jam nutraukti darbo sutartį. Atsakovas savo rizika, siekdamas išvengti dar didesnių išlaidų, nusprendė skubiai vykdyti neįsiteisėjusį pirmos instancijos teismo sprendimą.
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad vykdymo atgręžimo klausimas, reglamentuojamas CPK 762 str., buvo sprendžiamas po 2011-10-01, todėl, vadovaujantis CPK 3 str. 8 d. nuostata, taikoma CPK 762 str. 4 d. redakcija galiojanti teismo procesinio sprendimo dėl vykdymo atgręžimo metu. Net ir pripažinus, kad, sprendžiant atgręžimo klausimą, gali būti netaikoma nuo 2011-10-01 įsigaliojusi CPK 762 str. 4 d. redakcija, pirmos instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio mėn. 13 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2004, suformuluota teisės aiškinimo taisykle: negali būti išreikalaujami kaip be pagrindo įgytas turtas (CK 6.237 straipsnio 2 dalis) darbo užmokestis ir jam prilyginamos išmokos, jeigu gavėjas veikė sąžiningai. Taikant CPK 760 straipsnio 1 dalį, kai sprendimo įvykdymo atgręžimo būdu pareiškėjas siekia susigrąžinti darbuotojui išmokėtą darbo užmokestį, turi reikšmės dar viena aplinkybė – ar darbuotojas veikė sąžiningai. Atsakovas savo iniciatyva pradėjęs vykdyti neįsitesėjusį sprendimą turėjo galimybę numatyti CK 6.237 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo galimybę.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.