Kauno apygardos teismo nutartis

2014-05-13 · Civilinė byla Nr. 2A-1078-260/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-05-13
Bylos Nr.
2A-1078-260/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Raimondas Buzelis
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Cramo“
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Via Baltica dvaras“
Civilinė byla Nr. 2A-1078-260/2014,Proceso Nr. 2-69-3-11840-2013-0,Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 104.10; 113.5; 121.14;121.21;
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gegužės 13 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Raimondas Buzelis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagalatsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Via Baltica dvaras“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3658-947/2014 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Cramo“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Via Baltica dvaras“ dėl skolos priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovė ieškiniu (b.l. 3–5), pareikštu dokumentinio proceso tvarka, prašė priteisti iš atsakovės 1 973,85 Lt skolą, 40,33 Lt delspinigius, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šalys 2013 m. gegužės 7 d. sudarė statybos mechanizmų bei įrangos nuomos sutartį, pagal kurią ieškovė, įrangos perdavimą įformindama atitinkamais įrangos priėmimo – perdavimo aktais, išnuomojo atsakovei statybinę įrangą. Ieškovė įsipareigojimus pagal šalių sudarytą sutartį vykdė tinkamai, atsakovei perdavė įrangą, tačiau atsakovė savo įsipareigojimų pagal sutartį nevykdė, už suteiktas paslaugas ieškovei nesumokėjo.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apylinkės teismas 2013 m. rugpjūčio 9 d. preliminariu sprendimu (b.l. 24–25) ieškinį tenkino visiškai, priteisė ieškovei iš atsakovės 1 973,85 Lt skolą, 40,33 Lt delspinigius, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 2 014,18 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2013 m. liepos 26 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 393 Lt bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė pateikė prieštaravimus dėl pareikšto ieškinio ir preliminaraus teismo sprendimo (b.l. 28), ir nurodė, kad sutartyje nurodyta suma - 1 418,22 Lt - yra sumokėta ieškovei 2013 m. liepos 24 d., kitos prašomos priteisti sumos yra nepagrįstos, todėl atsakovė atsisako jas apmokėti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2014 m. sausio 27 d. sprendimu (b.l. 66–68) pakeitė Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 9 d. preliminarų sprendimą, ieškinį tenkino ir priteisė ieškovei iš atsakovės 555,63 Lt skolą, 40,33 Lt delspinigius, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 595,96 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2013 m. liepos 26 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 393 Lt bylinėjimosi išlaidas. Teismas nustatė, kad šalys 2013 m. gegužės 7 d. sudarė statybos mechanizmų bei įrangos nuomos sutartį Nr. IMN220130200, pagal kurią 2013 m. gegužės 8 d. ieškovė perdavė atsakovei statybos įrangą. 2013 m. gegužės 31 d., 2013 m. birželio 14 d., 2013 m. birželio 28 d. ir 2013 m. liepos 11 d. ieškovė išrašė atsakovei apmokėjimui PVM sąskaitas faktūras, tačiau atsakovė jų neapmokėjo. Iškėlus civilinę bylą, atsakovė dalį – 1 418,22 Lt – prašomospriteisti skolos sumokėjo, o likusią skolos dalį atsakovė atsisakė mokėti nurodydama, kad prašoma priteisti suma nėra pagrįsta sutartimi. Teismas, nustatęs, kad šalių sudarytoje sutartyje numatytas 1 metų jos galiojimo terminas, kad sutartis nebuvo nutraukta, sprendė, kad nėra jokio pagrindo manyti, kad laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 1 d. iki 2013 m. birželio 15 d. suteiktos nuomos paslaugos buvo teikiamos ne šalių sudarytos sutarties pagrindu, todėl skolą, susidariusią už šiuo laikotarpiu suteiktas nuomos paslaugas, priteisė ieškovei iš atsakovės. Teismas taip pat priteisė ieškovei iš atsakovės šalių sudarytoje sutartyje numatyto dydžio delspinigius, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė (b.l. 73–74) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 27 d. sprendimą, paskirti naują posėdį ir bylą nagrinėti iš esmės. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Atsakovė apie 2014 m. sausio 15 d. 10.00 val. įvyksiantį teismo posėdį buvo informuota tik 2014 m. sausio 14 d. 15.30 val., t. y. mažiau nei prieš 24 val. iki teismo posėdžio. Nors atsakovė, kurios teisės dėl pavėluoto informavimo apie teismo posėdžio datą buvo pažeistos, informavo bylą nagrinėjančią teisėją, kad teismo posėdyje atsakovės atstovas negalės dalyvauti, kadangi tuo pačiu metu jau yra suderintas susitikimas su Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos darbuotojais, tačiau bylos nagrinėjimas nebuvo atidėtas. Dėl teismo posėdžio atidėjimo buvo susitarta ir su ieškove, kuri taip pat nedalyvavo teismo posėdyje.Teismo posėdžio metu buvo padarytos grubios klaidos, nes buvo pateikta net ne tos įmonės, kuri yra atsakovė, sutartis.

Atsiliepimas

Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 82–84) prašoapeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 27 d. sprendimą, priteisti iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nagrinėjamoje byloje pirmasis teismo posėdis buvo paskirtas 2014 m. sausio 9 d., tačiau tenkinus apeliantės prašymą teismo posėdis buvo atidėtas 2014 m. sausio 15 d. Apeliantė turėjo pareigą pasidomėti bylos eiga, todėl dar 2014 m. sausio 10 d. turėjo galimybę sužinoti ne tik apie jos pateikto prašymo atidėti teismo posėdį išnagrinėjimo, bet ir teismo posėdžio, turėjusio įvykti 2014 m. sausio 9 d., rezultatus. Tokiu būdu apeliantė nelaukiant teismo pranešimo turėjo galimybę sužinoti apie paskirto teismo posėdžio datą. Ieškovė, siekdama, kad byla būtų išnagrinėta kuo ekonomiškiau, pateikė prašymą bylą 2014 m. sausio 9 d. posėdyje nagrinėti ieškovės atstovui nedalyvaujant, analogišką prašymą pateikė ir dėl 2014 m. sausio 15 d. turėjusio įvykti teismo posėdžio, todėl nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog ieškovės atstovas 2014 m. sausio 15 d. įvykusiame teismo posėdyje nedalyvavo dėl to, jog šalys buvo susitarę, kad teismo posėdį reikia atidėti. Apeliantės nurodytos aplinkybės, remiantis kuriomis ji prašė atidėti bylos nagrinėjimą, nesudaro pagrindo atidėti bylos nagrinėjimą. Apeliacinio skundo argumentas dėl pateiktos netinkamos sutarties yra nesuprantamas, kadangi nėra aišku, apie kokią sutartį apeliantė kalba. Byloje esantys rašytiniai įrodymai, kuriuos apeliantės vardu yra pasirašęs tas pats asmuo, kaip ir asmuo, pasirašęs apeliacinį skundą, patvirtina teismo sprendimo pagrįstumą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl nagrinėdamas apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 27 d. sprendimo, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdamas jo ribų.

Apeliaciniu skundu yra ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo patenkintas ieškovės UAB „Cramo“ ieškinys atsakovei UAB „Via Baltica dvaras“ dėl skolos priteisimo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus ir bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra jokio pagrindo.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad 2013 m. gegužės 7 d. ieškovė ir apeliantė sudarė statybos mechanizmų bei įrangos nuomos sutartį Nr. 220130200 (b.l. 7–11), pagal kurią ieškovė įsipareigojo išnuomoti apeliantei statybinius mechanizmus bei kitą statybinę įrangą, o apeliantė įsipareigojo sumokėti nuomos mokestį sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Įrangos perdavimo–priėmimo aktu Nr. 31021676 (b.l. 12) apeliantei buvo perduota įranga, už juos nuomą ieškovė apeliantei apmokėjimui išrašė PVM sąskaitas faktūras (b.l. 13–16), tačiau apeliantė nustatyta tvarka ir terminais pateiktų sąskaitų faktūrų neapmokėjo. Ieškovė dėl susidariusios skolos priteisimo dokumentinio proceso tvarka kreipėsi į teismą su ieškiniu (b.l. 3–5), kurį teismas 2013 m. rugpjūčio 9 d. preliminariu sprendimu patenkino visiškai (b.l. 24–25). Apeliantei pateikus prieštaravimus dėl pareikšto ieškinio ir preliminaraus teismo sprendimo (b.l. 28), kuriuos teismas priėmė, 2013 m. lapkričio 27 d. nutartimi (b.l. 42) civilinė byla pagal ieškovės ieškinį apeliantei dėl skolos priteisimo paskirta nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka 2013 m. gruodžio 19 d. 10.00 val., tačiau dėl bylą nagrinėjusios teisėjos ligos 2013 m. gruodžio 27 d. nutartimi (b.l. 47) teismo posėdis byloje paskirtas 2014 m. sausio 9 d. 14.00 val. Apeliantė pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, kadangi jos vadovas nuo 2014 m. sausio 8 d. iki 2014 m. sausio 10 d. bus išvykęs į iš anksto suplanuotą komandiruotę Lenkijoje (b.l. 53). 2014 m. sausio 9 d. vykusio teismo posėdžio metu (b.l. 58) apeliantės prašymas atidėti bylos nagrinėjimą buvo patenkintas ir teismo posėdis paskirtas 2014 m. sausio 15 d. 10.00 val. 2014 m. sausio 15 d. teisme gautas apeliantės prašymas (b.l. 59), kuriame nurodyta, kad apeliantės atstovas negalės dalyvauti teismo posėdyje, nes tuo pačiu metu 10.30 val. yra numatytas susitikimas su Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos darbuotojais. Apeliantė nurodė, kad jai pranešimas apie paskirto teismo posėdžio datą ir laiką įteiktas pavėluotai, nesilaikant procesinių veiksmų, t. y. 2014 m. sausio 14 d. 15.30 val. 2014 m. sausio 15 d. įvykusio teismo posėdžio metu (b.l. 63) civilinė byla išnagrinėta netenkinus apeliantės pateikto prašymo atidėti bylos nagrinėjimą. Apeliaciniame skunde ginčijamas pirmosios instancijos teismo 2014 m. sausio 27 d. sprendimas teigiant, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino apeliantės prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, apeliantę pavėluotai informavus apie paskirto teismo posėdžio vietą ir laiką buvo pažeistos apeliantės teisės. Apeliantė prašo panaikinti 2014 m. sausio 27 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą ir paskyrus naują teismo posėdį bylą nagrinėti iš esmės, tačiau jokių argumentų, kodėl pirmosios instancijos teismo sprendimas yra iš esmės nepagrįstas, nenurodė.

CPK 133 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad dalyvaujantiems byloje asmenims šaukimas ar pranešimas turi būti įteikti CPK 117–132 straipsniuose nustatyta tvarka ir tokiais terminais, kad jie turėtų pakankamai laiko nustatytu laiku atvykti į teismą ir pasirengti bylai. Apeliantės teigimu, jai apie 2014 m. sausio 15 d. 10.00 val. įvyksiantį teismo posėdį buvo pranešta tik 2014 m. sausio 14 d. 15.30 val., todėl pavėluotai informuojant apie teismo posėdžio datą ir laiką bei neatidėjus teismo posėdžio, buvo pažeistos jos teisės. Šie apeliantės nurodyti argumentai laikytini nepagrįstais. Nors byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų apeliantės nurodytas aplinkybes apie teismo pranešimo įteikimo jai datą ir laiką, tačiau net ir tuo atveju, jei teismo pranešimas apie 2014 m. sausio 15 d. turėjusį įvykti teismo posėdį buvo įteiktas apeliantei jos nurodytu laiku, negalima pripažinti, kad toks pranešimo įteikimas yra netinkamas, pavėluotas ir kartu pažeidžiantis apeliantės teises ir teisėtus interesus. Pažymėtina,kad apeliantei apie nagrinėjamą civilinę bylą buvo žinoma, jai buvo įteikti ne tik ieškovės pareikštas ieškinys su priedais, preliminarus teismo sprendimas, bet ir teismo šaukimas į 2013 m. gruodžio 19 d. įvyksiantį teismo posėdį. Apeliantei esant tinkamai informuotai apie nagrinėjamą civilinę bylą, jai atsirado pareiga domėtis proceso eiga. CPK 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta dalyvaujančių byloje asmenų pareiga sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis bei rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijosteismas sutinka su atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytu argumentu, jog esant nurodytoms aplinkybėms apeliantėiš karto po 2014 m. sausio 9 d. įvykusio teismo posėdžio turėjo galimybę, o kartu irpareigą domėtis tolimesne bylos eiga, kreiptis į teismą ir sužinoti, ar jos prašymas dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo buvo patenkintas, ir jei taip – kada buvo paskirtas kitas teismo posėdis. Kiekvienas asmuo turi domėtis savo teisėmis ir pareigomis, t. y. turi elgtis protingai. Protingumas reikalauja, kad asmuo elgtųsi apdairiai, atidžiai, rūpestingai, teisingai ir sąžiningai. Asmens veiksmai konkrečioje situacijoje vertinami pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus asmens elgesio adekvačioje situacijoje etaloną. Apeliantėyra verslo subjektas, kuriam teisiniuose santykiuose keliami didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai nei, pavyzdžiui, fiziniams asmenims, todėl pripažintina, kad apeliantės elgesys nesidomint bylos eiga, jos pareikšto prašymo išnagrinėjimu laukiant, kol teismas informuos apie tolimesnę bylos eigą, negali būti laikomas atitinkančiu apdairaus, rūpestingo asmens elgesio standartą. Apeliantė, tinkamai nevykdydama savo procesinių pareigų, nesielgdama sąžiningai, apdairiai ir rūpestingai, turi prisiimti ir neigiamas tokio savo elgesio pasekmes. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus argumentus, negalima pripažinti, kad apeliantės teisės ir teisėti interesai buvo pažeisti jai teismo pranešimą apie teismo posėdžio datą ir laiką įteikus teismo posėdžio išvakarėse.

Remiantis CPK 246 straipsnio 2 dalimi bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas atsakovo ar jo atstovo prašymu, jei atsakovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. CPK 162² straipsnio 1 dalyje, 246 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kokios neatvykimo į teismo posėdį priežastys paprastai nelaikomos svarbiomis, tačiau konkrečiu atveju diskrecijos teisė spręsti dėl priežasčių svarbumo suteikta teismui. CPK įtvirtinta nuostata, kad svarbiomis neatvykimo į teismo posėdį priežastimis nelaikomos atostogos, komandiruotė, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai, o taip pat liga ir atstovo užimtumas kitose bylose. Teismui suteikta diskrecijos teisė spręsti dėl neatvykimo į teismo posėdį priežasčių svarbumo nereiškiaabsoliučios teismo laisvės pasirinkti, kokį sprendimą dėl pateikto prašymo atidėti bylos nagrinėjimą priimti. Ši teismo teisė turi tarnauti bendriesiems civilinio proceso tikslams ir užtikrinti tinkamą civilinio proceso principų įgyvendinimą.

Apeliantę informavus apie teismo posėdžio datą ir laiką, ji teismui pateikė prašymą, kuriame nurodė, jog dėl kito tuo pačiu metu suplanuoto susitikimo jos atstovas negalės dalyvauti teismo posėdyje. Apeliantės manymu, nurodyta aplinkybė buvo pakankamai svarbi, kad teismas atidėtų bylos nagrinėjimą, tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiu nurodytos aplinkybės vertinimu negali sutikti. Visų pirma, pažymėtina, kad teismo posėdis byloje buvo paskirtas 2014 m. sausio 15 d. 10.00 val., kai tuo tarpu V. Č., kuris yra apeliantės vadovas, susitikimas su Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos darbuotojais buvo numatytas 2014 m. sausio 15 d. 10.30 val. Nors tikslių duomenų apie tai, kiek ilgai galėjo užtrukti teismo posėdis jame dalyvaujant apeliantės atstovui, nėra (teismo posėdis 2014 m. sausio 15 d. užtruko 7 minutes), tačiau neatmetama galimybė, kad apeliantės vadovas dalyvaudamas teismo posėdyje būtų spėjęs ir į susitikimą su Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos darbuotojais. Antra, kaip matyti iš V.Č. siųsto Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos darbuotojos pranešimo, apeliantės vadovo susitikimas su mokesčių inspekcijos darbuotojais galėjo būti atidėtas ir kitam laikui, kadangi pranešime išreikštas pageidavimas informuoti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos darbuotojus apie tai, jei dėl kokių nors svarbių priežasčių negalima atvykti į susitikimą. Be to, kaip matyti iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pranešimo, jis buvo išsiųstas 2014 m. sausio 10 d., todėl tuo atveju, jei apeliantė būtų tinkamai domėjusis proceso eiga ir iš karto po 2014 m. sausio 9 d. įvykusio teismo posėdžio būtų sužinojusi apie paskirtą kito teismo posėdžio datą, ji ne tik kad iš anksto galėjo informuoti teismą apie planuojamą susitikimą, bet ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos darbuotojus, jog dėl paskirto teismo posėdžio susitikimas gali neįvykti ir prašyti jį atidėti kitai datai ar vėlesniam laikui. Taip pat pažymėtina, kad apeliantę teisme gali atstovauti ne tik jos vadovas, bet ir kiti asmenys. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad apeliantėsvadovui negalint dalyvauti teismo posėdyje apeliantės byloje negalėjo atstovauti kiti asmenys, turintys teisę atstovauti juridinį asmenį teisme (CPK 56 str. 2 d., 3 d.). Atsižvelgiant į nurodytus argumentus ir tai, kad pagal CPK nuostatas svarbiomis neatvykimo į teismo posėdį priežastimis nelaikomos komandiruotė ar kitoks užimtumas, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai apeliantės nurodytų aplinkybių nelaikė svarbiomis priežastimis, dėl kurių turėtų būti atidėtas bylos nagrinėjimas, ir pagrįstai netenkinęs apeliantės prašymo dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo išnagrinėjo bylą iš esmės.

Byloje esantys duomenys apie ieškovės pareikštus prašymus bylą nagrinėti ieškovės atstovui nedalyvaujant (b.l. 54–55, 61–62), leidžia nepagrįstu laikyti ir apeliacinio skundo argumentą, jog šalys dėl bylos nagrinėjimo atidėjimobuvo susitariusios tarpusavyje. Pažymėtina, kad abu pateikti prašymai bylą nagrinėti teismo posėdyje nedalyvaujant ieškovės atstovui yra grindžiami proceso ekonomiškumo principu, kadangi dėl pakankamai mažos prašomos priteisti sumos ieškovės atstovo vykimas į teismo posėdį būtų neekonomiškas. Jokių duomenų apie tai, kad pareikšti prašymai bylą nagrinėti ieškovės atstovui nedalyvaujant būtų susiję su apeliantės atstovo negalėjimu dalyvauti teismo posėdyje, nėra. Be to, ieškovė prašė ne atidėti bylos nagrinėjimą, o civilinę bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant, kai tuo tarpu apeliantė teikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą.

Apeliacinės instancijos teismas negali tiksliai ir išsamiai pasisakyti dėl apeliacinio skundo argumento, susijusio su netinkamos sutarties pateikimu, kadangi nėra aišku, kokią sutartį apeliaciniame skunde mini apeliantė. Šis apeliacinio skundo argumentas yra nekonkretus ir neaiškus. Pažymėtina tik tai, kad sutartis, remiantis kuria ieškovė grindė savo reikalavimus, 2013 m. gegužės 7 d. yra sudaryta būtent su apeliante, atstovaujama įmonės direktoriaus V. Č. (b.l. 7–11).

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytus argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias civilinės bylos nagrinėjimo atidėjimą, pagrįstai apeliantės nurodytų aplinkybių nelaikė svarbiomis priežastimis, dėl kurių gali būti atidėtas bylos nagrinėjimas, ir civilinę bylą išnagrinėjo apeliantės atstovui nedalyvaujant teismo posėdyje. Apeliantė jokių materialinio pobūdžio aplinkybių, dėl kurių teismo sprendimas būtų nepagrįstas ir neteisėtas nenurodė, todėl nenustačius procesinės teisės normų pažeidimų, pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo patenkintas ieškovės UAB „Cramo“ ieškinys atsakovei UAB „Via Baltica dvaras“ dėl skolos priteisimo laikytinas teisėtu ir pagrįstu (CPK 185 str., 263 str.), kurį naikinti ar keisti remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra jokio pagrindo. Apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 27 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Apeliantė neprašė priteisti iš ieškovės jos turėtų bylinėjimosi išlaidų, tačiau atmetus apeliacinį skundą už jį sumokėtas žyminis mokestis apeliantei iš ieškovės nepriteistinas (CPK 93 str. 1 d., 3 d.).

Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti jai iš apeliantės 363 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė už advokato teisines paslaugas rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą turėjo 363 Lt išlaidų (b.l. 85). Ieškovės prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 8.11 punkte nurodyto maksimalaus dydžio. Įvertinęs bylos sudėtingumą, pateikto atsiliepimo į apeliacinį skundą apimtį ir motyvų pagrįstumą, atsiliepimui parengti reikalingų teisinių žinių pobūdį, keliamų klausimų naujumą ir specialių žinių reikalingumą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma yra pagrįsta, atitinka protingumo ir sąžiningumo principus, todėl priteistina ieškovei iš apeliantės(CPK 93 str. 1 d., 3 d.).

Kauno apygardos teismoCivilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies1punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 27 d. sprendimąpalikti nepakeistą.

Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Cramo“, juridinio asmens kodas 300031995, iš uždarosios akcinės bendrovės „Via Baltica dvaras“, juridinio asmens kodas 302552580, 363 Lt (tris šimtus šešiasdešimt tris litus) bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjas Raimondas Buzelis