Panevėžio apygardos teismo nutartis

2013-03-22 · Civilinė byla Nr. 2A-160-278/2013

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2013-03-22Panevėžio apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-05-28Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-03-22
Bylos Nr.
2A-160-278/2013
Teisminio proceso Nr.
2-37-3-00585-2012-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Laimantas Misiūnas, Birutė Valiulienė (pran.), Birutė Jonaitienė
Ieškovas
R. P.
Atsakovas
Valstybės įmonei
Trečiasis asmuo
G. Z., D. P., G. K., G. P., A. K., Rokiškio rajono 1-ojo notarų biuro

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-160-278/2013

Teisėja Loreta Kukelkienė Teisminio proceso Nr. 2-37-3-00585-2012-8

Procesinio sprendimo kategorija (S) 21.4; 24.2; 114.4; 121.14; 121.18; 121.21
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. kovo 22 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Valiulienės,

kolegijos teisėjų: Birutės Jonaitienės, Laimanto Misiūno,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. P. apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-746-620/2012 pagal ieškovo R. P. ieškinį atsakovams Valstybės įmonei (toliau – VĮ) Rokiškio miškų urėdijai, T. N., R. N., tretiesiems asmenims G. Z., D. P., G. K., G. P., A. K., Rokiškio rajono 1-ojo notarų biuro notarei R. Š., VĮ „Registrų centras“ dėl sandorio dalies panaikinimo.

Išnagrinėjusi bylą, teisėjų kolegija

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas R. P. nurodė, kad 2011-10-19 dovanojimo sutartimi jam padovanota 2/5 d. ūkinio pastato - tvarto, esančio (duomenys neskelbtini), tačiau pradėjus rengti dokumentus pertvarkomo dovanoto turto dalies bei viso pastato registravimui viešajame registre paaiškėjo, jog į minėtą ūkinį pastatą registracija negalima, nes įregistruota virš 100 proc. nuosavybės teisių. Teigė, kad paaiškėjo, jog Rokiškio miškų urėdija, nebūdama turto savininke, 1992-09-22 pardavė atsakovams T. N. ir R. N. urėdijai nepriklausantį turtą, todėl sutarties dalis dėl ginčo pastato negalioja, kaip neatitinkanti įstatymo reikalavimų. Prašė teismą panaikinti Rokiškio miškų urėdijos ir T. N. bei R. N. 1992-09-22 sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties dalį, kuria T. N. ir R. N. buvo parduotas tvartas Nr. 3, plane žymimas 9I1/p, esantis (duomenys neskelbtini).

Žemesnės instancijos teismas

Rokiškio rajono apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 26 d. sprendimu ieškinį atmetė. Nurodė, jog iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ginčijamo pastato bendras plotas sudaro 174,40 kv. m., ir akivaizdus naudojamų dalių neatitikimas pagal kadastrinių matavimų bylas yra tarp atsakovų T. N., R. N. ir trečiųjų asmenų G. K., A. K.. Teismas konstatavo, jog bylos duomenys patvirtina, kad atsakovams ir tretiesiems asmenims G. K. ir A. K. realiai naudojamo pastato plotas neatitinka jiems pažymėto ploto kadastrinių matavimų bylose, nes T. ir R. N. plane pažymėta tvarto dalis žymima ant savininkams A. ir G. K. priklausančios dalies. Be to, nurodė, kad nekilnojamo turto registre bendraturčių turto dalys ūkiniame pastate nurodomos kitos nei nurodoma pirkimo-pardavimo sutartyse, tačiau bendrasavininkai iki šiol naudojasi pastato dalimis, naudotomis iki privatizavimo ir tarp jų nesutarimų nėra. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovas prašė pripažinti negaliojančia pirkimo-pardavimo sutartį tik tuo pagrindu, kad Rokiškio miškų urėdija 1992-09-22 pardavė įmonei nepriklausančias patalpas, laikydamas, kad atsakovai nėra teisėti tvarto dalies bendrasavininkai, o patalpos buvo įgytos ir naudojamos tik penkių šeimų, tačiau ieškovas byloje neginčija Nekilnojamojo turto registro duomenų, kurie laikytini teisingais ir išsamiais iki bus nuginčyti. Nurodė, jog per klaidą atsakovai nebuvo įtraukti į viešojo registro duomenų bazę, o kitų įrodymų, jog atsakovai nebuvo registre nurodyti ginčo pastato bendrasavininkais nepateikta. Konstatavo, jog ginčo pastatas visų bendrasavininkų įsigytas prieš 20 metų, todėl trijų metų ieškinio senaties terminas pasibaigė iki 2000 m. Civilinio Kodekso įsigaliojimo ir turto savininko pasikeitimas (išskyrus įstatymų numatytus atvejus) nepakeičia ieškinio senaties termino eigos pradžios skaičiavimo tvarkos. Nustatė, kad pastato savininkai neginčijo nuosavybės teisių į atitinkamą pastato dalį, nemanė, kad pažeidžiamos jų teisės 20 m., be to, nuosavybės teisės į pastato dalį buvo įregistruotos ir buvę pastato savininkai, turėdami visas galimybes bet kada galėjo susipažinti su viešais registro duomenimis, tačiau jokių pretenzijų nekėlė, todėl ieškovas yra praleidęs ieškinio senatį ginčyti sandorį. Konstatavo, jog prašymo dėl svarbių priežasčių praleisto ieškinio senaties termino atnaujinti ieškovas neprašė.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas R. P. prašo panaikinti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 26 d. sprendimą, priimti naują sprendimą ir ieškinį tenkinti. Teigia, kad teismas visiškai nepasisakė dėl esminės aplinkybės, kad VĮ Rokiškio miškų urėdija pardavė ginčo pastatą atsakovams, pastatui jau esant kitų asmenų nuosavybe. Nurodo, jog teismo išvada apie galimybes pastato savininkams susipažinti su viešais registro duomenimis prieštarauja byloms aplinkybėms, tame tarpe ir VĮ Registrų centras atstovės nurodytiems teiginiams. Teigia, kad apie T. N. ir R. N. tvarto įsigijimą sužinojo 2012-04-25, gavęs 1992-09-22 pirkimo sutartį iš VĮ „Registrų centras“, todėl ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo sužinojimo dienos. Pirmosios instancijos teismo išvada dėl neginčijimo viešojo registro duomenų prieštarauja suformuluotiems reikalavimams panaikinti teisinį pagrindą, kurio pagrindu nuosavybės teisės įregistruotos Nekilnojamojo turto registre. Prašo prie bylos prijungti pateikiamus įrodymus, nes priėmus skundžiamą sprendimą sužinojo jų buvimo vietą ir galėjo įrodymą gauti, o bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą VĮ Rokiškio miškų urėdija skundą prašo atmesti. Nurodo, kad teismas tinkamai aiškino ir taikė ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas ir nustatė, kad ginčo santykiai susiklostė 1992 metais, todėl ginčui spręsti taikytinos tuo metu galiojusios teisės normos. Teigia, kad teismas pagrįstai sprendė, jog praleista ieškinio senatis, nes ieškovui įgijus dalį tvarto 2011-10-19, nereiškia, jog nuo to momento atsirado jam teisė ginčyti iki nuosavybės teisės įgijimo sudarytą ginčo pastato privatizavimo sutartį. Nurodo, kad asmenų naudojamos tvarto dalys nepasikeitė, nepriklausomai nuo sutartyse nurodytų konkrečių pastato dalių, asmenys nusipirko tas tvarto dalis, kuriomis naudojosi ir laikė save tos dalies savininkais. Tai, kad suvedant į viešąjį registrą duomenis buvo padarytos klaidos, nesuteikia ieškovui pagrindo ginčyti 1992-09-22 sutartį. Nurodo, kad nėra būtinybės bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Atsakovai T. N. ir R. N. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti. Teigia, jog pagrįstai teismas nustatė, kad tvartu naudojosi 6 šeimos ir šių asmenų realiai naudotos pastato dalys niekada nesikeitė, jie save laikė savininkais tų dalių, kuriomis faktiškai naudojosi. Nurodo, jog aiškinant privatizavimo sutartis taip, kaip ieškovas aiškina, būtų paneigti tikrieji sutarčių šalių ketinimai, pažeisti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai, nes G. ir A. K. bei E. ir J. J. pirkimo sutartyse nurodyta, kad jie įsigyja po ½ tvarto dalį ir tokiu būdu visi kiti likę bendrasavininkai būtų pirkę jau nesamo tvarto dalis. Teigia, kad ieškinio senaties terminas yra suėjęs 1995 metais ir ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad ieškinio senaties termino eiga buvo sustabdyta, pratęsta ar nutraukta, todėl teismas pagrįstai nutarė taikyti ieškinio senaties terminą. Sutinka su teismo išvada, kad Nekilnojamojo turto registro duomenys nebuvo ginčijami ir laikytini teisingais ir išsamiais. Pažymi, jog ieškovo pareiga ir teisė pasirinkti savo teisių gynimo būdą ir tinkamai suformuoti teikiamo ieškinio dalyką ir pagrindą. Nurodo, kad ieškovo pateikti nauji įrodymai neturi būti priimti, nes minėtų įrodymų būtinybės ieškovas nepateikia.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliantas R. P. prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau CPK 321 straipsnio 1 dalis nustato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Minėto 322 straipsnio nuostatos numato, kad žodinio proceso tvarka apeliacinis skundas nagrinėjamas teismui pripažinus, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Prašydami skirti bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą ar pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Apeliantas R. P. prašymo nagrinėti skundą žodinio proceso tvarka nepagrindė ir nemotyvavo. Iš bylos duomenų matyti, kad R. P. dalyvavo teismo posėdžiuose, teikė paaiškinimus teismui, t.y., apeliantas aktyviai dalyvavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Esant minėtoms aplinkybėms, įvertinus jog ginčo išsprendimui byloje ieškovas yra pateikęs turimus įrodymus, juos apeliacinės instancijos teismas gali įvertinti ir bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, todėl bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka nėra pagrindo.

Byloje nustatyta, kad LR Butų privatizavimo įstatymo pagrindu Rokiškio miškų urėdija 1992-05-07 sudarė gyvenamųjų patalpų bei ūkinių pastatų pirkimo pardavimo sutartis, kuriomis be kitų pastatų, A. S., V. S. buvo parduota 1/5 d.; G. P., G. P. 1/5 d.; Z. K., V. K. 1/5 d.; A. K. ir G. K. ½ d. bei E. J., J. J. ½ d. ūkinio pastato (tvarto), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (9I1p), o 1992-09-22 sutartimi R. N., T. N. parduotas 9I1p tvartas Nr. 3, esantis (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 11-14, 81-88, 93-94). 1992-09-22 pirkimo sutartyje nurodoma, jog R. N. ir T. N. įsigijo ūkinius pastatus 10J1/m malkinę ir daržinę Nr. 3 bei 9I1p tvartą Nr. 3, kas sudaro 24,85 kv.m. ploto (1 t., b.l. 11-12). Tai, jog atsakovų įsigyto ūkinio pastato (tvarto) dalis yra 20,51 kv.m. ir ji pažymėta Nr. 3, patvirtina Einamųjų patikrinimų teisinio pataisų registravimo išvada bei Registrų centro nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų byla Nr. 90/18186, kuriuose nurodoma, kad atsakovų išsipirkto ginčo pastato dydis yra 5,18 x 3,96 = 20,51 kv.m. (1 t., b.l. 106-111). 2012-04-10 nekilnojamojo turto registro duomenimis, atsakovų nuosavybę sudaro 12/100 d. ūkinio pastato, kas iš esmės atitinka pirkimo-pardavimo sutartyje įsigyto ūkinio pastato dydį (20,88kv.m.; 1 t., b.l. 15-21, 2 t., b.l. 13-19, 78-89). Iš pateiktų dokumentų (planų) matyti, kad tvarto plotis yra 7,92 m, todėl minusavus R. N. ir T. N. įsigytą šio pastato dalį, likusi dalis (3,96 x 5,18) nuosavybės teise priklausytų G. K. ir A. K., tačiau iš minėtų asmenų namų techninės apskaitos bylos plano matyti, kad jiems nuosavybės teise priklauso ir R. N. ir T. N. įsigytas tvartas Nr. 3, nors, turto privatizavimo metu, sudarant pirkimo-pardavimo sutartį, jie yra įsigiję ½ d. ūkinio pastato (2 t., b.l. 28-36). Paminėti duomenys leidžia konstatuoti, jog 1992-09-22 Rokiškio miškų urėdijai su R. N. ir T. N. sudarant pirkimo-pardavimo sutartį, ginčo pastatas jau buvo parduotas kitiems bendrasavininkams. Kaip minėta aukščiau, LR Butų privatizavimo sutarties pagrindu ginčo patalpas trys bendrasavininkų šeimos įsigijo po 1/5 dalį (D. P. ir G. P., Z. K. ir Z. K., A. S. ir V. S.), o E. J. ir J. J. bei G. K. ir A. K. įsigijo po ½ d. to paties ūkinio pastato, tačiau 2008-10-01 VĮ Registrų centro duomenimis kiekvienam iš minėtų bendraturčių priklausė po 1/10 dalį pastato. 2011-09-19 T. N. kreipusis į VĮ Registrų centras dėl duomenų suvedimo, 2011-10-25 nekilnojamojo turto registro duomenys apie turto dalis ginčo pastate iš dalies buvo pakeisti ir G. K. ir A. K. turto dalis sudarė po 4/100 d. ginčo pastato, o 2012-04-10 duomenimis, jų dalys nurodomos po 1/10 d. (1 t., b.l. 15-21, 2 t., b.l. 78-83, 120-125). Minėti registro duomenys patvirtina, jog dėl pirkimo-pardavimo sutartyse padarytų klaidų, neteisingo ūkinio pastato 9I1p dalių nustatymo bei 1992-09-22 VĮ Rokiškio miškų urėdijai R. N., T. N. perleidus ginčo pastato dalį, privatizuoto pastato plotas viršija 100 procentų. Kadangi R. N. ir T. N. pastato dalį įgijo vėliausiai, bendraturčiams jau įgijus nuosavybę į ūkinį pastatą 9I1p, ieškovas R. P. pagrįstai nurodė, kad 1992-09-22 Rokiškio miškų urėdija atsakovams pardavė urėdijai nepriklausančią tvarto 9I1/p, esančio (duomenys neskelbtini) dalį. Pirmosios instancijos teismas taip pat pripažino, jog kadastrinių matavimų bylų duomenys patvirtina, kad G. ir A. K. nuosavybės teise priklausanti tvarto dalis priskirta T. ir R. N.. Iš bylos duomenų matyti, jog pirkimo-pardavimo sutartyse nurodytos privatizuojamo turto dalys neatitinka nekilnojamojo turto registre įrašytiems duomenims. Byloje nėra ginčo, jog atsakovai turėjo teisę pagal Butų privatizavimo įstatymą įsigyti realiai naudojamą ūkinio pastato dalį, todėl konstatuoti, jog atsakovų sudarytas sandoris ginčo pastatų dalyje yra negaliojantis, nėra pakankamo pagrindo, tačiau dėl valstybės įmonės darbuotojų kaltės, neatidumo, bendraturčių dalys ūkiniame pastate yra nustatytos neteisingai ir tuo yra pažeidžiamos visų jų teisės ir teisėti interesai. Ta aplinkybė, jog bendrasavininkai ir šiuo metu naudojasi iki privatizavimo realiai naudotomis patalpomis bei tarp jų nuo 1992 m. nekilo ginčų, nereiškia, jog padarytos klaidos neturi būti ištaisytos, nes sandorių ir registro duomenys nėra tikslūs. Iš atsakovų bei trečiųjų asmenų paaiškinimų darytina išvada, kad pirkimo-pardavimo sutartyse yra netiksliai nurodytos iki turto privatizavimo naudotos turto dalys, todėl nėra aišku kokią turto dalį ginčo pastate yra įsigiję bendrasavininkai. Esant bendram visų pastato bendraturčių rašytiniam sutikimui, privatizavimo metu padarytas klaidas gali ištaisyti VĮ Registrų centras, tačiau iš bylos duomenų matyti, jog tarp šalių jau yra kilęs ginčas, o VĮ Registrų centras atsisako įregistruoti ieškovo R. P. nuosavybės dalį ( 1 t. b.l. 75-76, 2 t., b.l. 77). Įvertinus, jog ginčas kyla dėl privatizavimo metu padarytų klaidų, kurias būtina ištaisyti, darytina išvada, jog byloje yra kilęs viešas interesas ir teismas turi būti aktyvus. Dėl paminėto, nagrinėdamas bylą, pirmosios instancijos teismas privalėjo pasiūlyti ieškovui patikslinti ieškinį, atsakovais į bylą įtraukti visus ginčo pastato bendrasavininkus bei, vadovaujantis privatizavimo dokumentais, nustatyti kiekvieno jų įsigyto ūkinio pastato (tvarto) dalį. Kolegija nesutinka su teismo teiginiai, jog ieškovas šioje byloje turi ginčyti nekilnojamojo turto registro duomenis, nes tik sprendimu patikslinus turto privatizavimo sandoriais įsigyto turto dalis gali būti keičiami registro duomenys (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str.). Be to, nesutiktina ir su teismo išvada, kad ieškovas yra praleidęs ieškinio senatį, nes tiek iki 2001-07-01 galiojusio, tiek ir šiuo metu galiojančio Civilinio kodekso nuostatos numato, jog teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos kada asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą (CK 84 str. 1 d., CK 1.127 str. 1 d.). Byloje neginčijamai nustatyta, kad nuosavybės teises į ginčo pastatą (ūkinį pastatą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ieškovas įgijo tik 2011-10-19 dovanojimo sutarties pagrindu ir tik vėliau, siekdamas įregistruoti padidinto pastato dalį, sužinojo apie pažeistas teises (1 t., b.l. 6-10). Be to, byloje nepaneigta, jog sudarant dovanojimo sandorį, R. N. ir T. N. nuosavybės duomenys nebuvo perkelti į registrų centro duomenų bazę, ką teismui patvirtino VĮ Registrų centras atstovė, todėl neatmestina, jog duomenys apie bendraturčių turimą turtą viešame registre nebuvo pilni, tai patvirtina ir R. P. apeliacinės instancijos teismui pateikta 2008-10-01 VĮ Registrų centras pažyma. Esant minėtai aplinkybei nėra pagrindo konstatuoti, jog apie savo teisių pažeidimą, iki ieškinio pareiškimo, buvo žinoma G. K., A. K. ir E. J., J. J., kurie pagal pirkimo-pardavimo sutartį įsigijo po ½ d. ūkinio pastato ar kitiems bendraturčiams (b.l. 82, 86).

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje nėra atskleista bylos esmė ir pagal byloje esančius įrodymus negalima bylos iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Dėl paminėtų motyvų pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla grąžintina teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Rokiškio rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 26 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjų kolegija Birutė JonaitienėLaimantas MisiūnasBirutė Valiulienė