Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. M. skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 28 d. nutarties, kuria Harju apskrities teismo Liivalaia teismo rūmų 2016 m. balandžio 5 d. nuosprendis V. M. atžvilgiu pripažintas ir vykdytinas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2016 m. gegužės 30 d. Kauno apylinkės teisme gauti Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Tarptautinės teisės departamento persiųsti iš Estijos Respublikos teisingumo ministerijos gauti dokumentai dėl Harju apskrities teismo Liivalaia teismo rūmų 2016 m. balandžio 5 d. nuosprendžio V. M. atžvilgiu pripažinimo ir jam paskirtos likusios laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje. Kauno apylinkės teismas 2016 m. birželio 28 d. nutartimi Harju apskrities teismo Liivalaia teismo rūmų 2016 m. balandžio 5 d. nuosprendis V. M. atžvilgiu buvo pripažintas ir vykdytinas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Kauno apylinkės teismo nutartimi V. M., Lietuvos Respublikos piliečiui, nuteistam Harju apskrities teismo Liivalaia teismo rūmų 2016 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu pagal Estijos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 2 dalies 6, 7, 9 punktus ir 255 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė – laisvės atėmimas septyneriems metams suderintas su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalimi ir palikta paskirta bausmė – laisvės atėmimas septyneriems metams. Bausmę nustatyta atlikti: iki 2017 m. rugpjūčio 11 d. kalėjime, o nuo 2017 m. rugpjūčio 11 d. iki bausmės pabaigos, tai yra iki 2022 m. rugpjūčio 11 d. – pataisos namuose. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos. Į bausmės laiką įskaičiuotinas visas Estijos Respublikoje atliktos laisvės atėmimo bausmės laiką nuo 2015 m. rugpjūčio 11 d.Nuteistasis V. M. skunde nurodo, kad Estijos Respublikos Harju apskrities teismo jis nuteistas 7 metams laisvės atėmimo bausme. Tačiau pagal Estijos Respublikos baudžiamojo kodekso 73 straipsnio 1, 2, 3 dalis jam paskirta 2 metai realios laisvės atėmimo bausmės, o likusi bausmės dalis paskirta atlikti lygtinai. Nurodo, kad jo bausmės pabaiga - 2017 m. rugpjūčio 11 d. Nuteistojo nuomone, Kauno apylinkės teismas pasunkino jo teisinę padėtį, todėl jis nesutinka būti perduotas likusios laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymui Lietuvos Respublikos teritorijoje. Atsiliepimų į skundą negauta.Nuteistojo V. M. skundas tenkinamas. Išnagrinėjęs skundo argumentus, skundžiamą teismo nutartį ir pateiktą medžiagą, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismas priėmė skundžiamą nutartį neišsamiai išnagrinėjęs bylą ir nesurinkęs pakankamai duomenų reikalingų sprendimui dėl užsienio valstybės sprendimo pripažinimo ir vykdymo, todėl Kauno apylinkės teismo nutartis negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 365⁵ straipsnyje numatyta, kad Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimti sprendimai dėl laisvės atėmimo bausmės, sprendimai dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ir sprendimai dėl probacijos Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir vykdomi pagal Lietuvos Respublikos įstatymo dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo (toliau – ir Įstatymas) ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso VII dalies nuostatas.Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Tarptautinės teisės departamentas (toliau – ir Departamentas) vadovaudamasis Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punktu Kauno apylinkės teismui persiuntė Estijos Respublikos teisingumo ministerijos prašymą (liudijimą) dėl Harju apskrities teismo Liivalaia teismo rūmų 2016 m. balandžio 5 d. nuosprendžio priimto V. M. atžvilgiu pripažinimo ir jam paskirtos likusios laisvės atėmimo bausmės vykdymo. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad Departamentas persiuntė Estijos Respublikos išduotą liudijimą ir jo vertimą į lietuvių kalbą ir originalo kalba Harju apskrities teismo Liivalaia teismo rūmų 2016 m. balandžio 5 d. sprendimą dėl V. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės.Aukštesnysis teismas įvertinęs pateiktus dokumentus, skundžiamos nutarties motyvus, konstatuoja, kad liudijime pateiktos informacijos apie V. M. paskirtą laisvės atėmimo bausmę ir jos vykdymą nepakanka sprendimui, dėl laisvės atėmimo bausmės pripažinimo ir vykdymo, priimti. Liudijime nurodyta, kad V. M. paskirta 7 metų laisvės atėmimo bausmė, kuri paskirta vienu kartu atsėdėti 2 metus kalėjime ir pagal išduodančios valstybės teisę, laisvės atėmimo bausmė turėtų būti visiškai atlikta 2017 m. rugpjūčio 11 d. Kauno apylinkės teismas pripažindamas sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, V. M. paskyrė 7 metų laisvės atėmimo bausmę ir nustatė atlikti bausmę iki 2017 m. rugpjūčio 11 d. kalėjime, o nuo 2017 m. rugpjūčio 11 d. iki bausmės pabaigos, tai yra iki 2022 m. rugpjūčio 11 d. – pataisos namuose. Taigi akivaizdu, kad V. M. Kauno apylinkės teismo nutartimi nustatytas ženkliai ilgesnis realios laisvės atėmimo bausmės terminas. Lietuvos Respublikos įstatymo dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo 9 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad suderintos bausmės ar kitos priemonės trukmė turi kuo labiau atitikti kitos Europos Sąjungos valstybės narės paskirtą bausmę ar priemonę. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad suderinta bausmė ar kita priemonė negali būti griežtesnė negu kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo skirta bausmė ar kita priemonė. Nagrinėjamu atveju, apylinkės teismas paskyrė tokios pačios rūšies ir trukmės bausmę, tačiau nėra aiškūs V. M. pagal Estijos Respublikos teisę paskirtos bausmės pagrindai, jos vykdymo sąlygos, pilnos laisvės atėmimo bausmės atlikimo vieta ir kitos aplinkybės reikšmingos derinant laisvės atėmimo bausmę ir ja adaptuojant pagal Lietuvos Respublikos teisę bei užtikrinant, kad nuteistojo padėtis nebus pabloginta. Taigi byloje akivaizdžiai trūksta reikalingos informacijos sprendimui priimti, tai yra byloje nėra Estijos Respublikos teismo 2016 m. balandžio 4 d. sprendimo, kuriuo V. M. paskirta laisvės atėmimo bausmė, vertimo į lietuvių kalbą. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose pripažinimo ir vykdymo 8 straipsnio 1 dalies 6 punktą teismas atsisako pripažinti kitos Europos Sąjungos valstybės narės sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, jeigu gautas šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nurodytas liudijimas yra neišsamus arba akivaizdžiai neatitinka sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės ir nebuvo papildytas ar ištaisytas per teismo nustatytą terminą arba šis liudijimas nėra išverstas į lietuvių kalbą, taip pat kai nėra gautas sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės ar jo esminių dalių vertimas į lietuvių kalbą, jeigu šių dokumentų turinys yra nepakankamas sprendimui priimti ir teismas prašė šį vertimą pateikti. Aukštesniojo teismo nuomone, nagrinėjamu atveju, liudijimo turinys neapkankamas sprendimui priimti. Įstatymo 2 dalyje nurodyta, kad minėtame 6 punkte numatytais atvejais prieš nuspręsdamas atsisakyti pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, teismas tinkamu būdu konsultuojasi su kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija ir prireikus prašo jos per nustatytą terminą pateikti papildomus paaiškinimus ar kitą reikalingą informaciją. Jeigu per nustatytą terminą reikalinga informacija nėra gaunama, teismas priima nutartį atsisakyti pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės. Prireikus gauti papildomos informacijos, teismas gali kreiptis į kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingą instituciją ir kitais atvejais. Aukštesnysis teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas priimdamas sprendimą nesilaikė Lietuvos Respublikos įstatymo dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose pripažinimo ir vykdymo 8 straipsnio 1 dalies, 2 dalies reikalavimų, nesiėmė įstatyme nurodytų veiksmų. Iš paminėtų Įstatymo nuostatų analizės seka išvada, kad nepakankamas informacijos kiekis apie užsienio valstybės sprendimą, yra vienas iš pagrindų nepripažinti užsienio valstybės sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės. Taip pat pažymėtina, kad dėl pirmos instancijos teisme vykusio užsitęsusio proceso yra vėluojama priimti galutinį sprendimą dėl sprendimo dėl V. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės pripažinimo ar nepripažinimo (Įstatymo 10 straipsnio 3 punktas), dėl ko aukštesnysis teismas Estijos Respublikos teisingumo ministerijai išsiuntė raštą (Įstatymo 10 straipsnio 4 punktas). Taip pat pažymėtina, kad pagal Įstatymo 18 straipsnio 6 dalies nuostatas sprendimas neperduodamas vykdyti jeigu neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis yra trumpesnė negu šeši mėnesiai. Liudijime nurodyta, kad pagal išduodančios (Estijos Respublikos) valstybės teisę bausmė turėtų būti visiškai atlikta iki 2017 m. rugpjūčio 11 d. Aukštesniojo teismo vertinimu, dėl paminėtos aplinkybės nebėra tikslinga imtis priemonių ištaisyti pirmos instancijos teismo padarytų pažeidimų apeliacinės instancijos teisme.Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, darytina išvada, kad užsienio valstybės sprendimo pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje klausimas apylinkės teisme buvo išspręstas netinkamai. Aukštesnysis teismas išnagrinėjęs bylą nustatė, kad yra Įstatymo 8 straipsnyje numatyti atsisakymo pripažinti sprendimą pagrindai, taip pat atsižvelgtina į ilgą laiką užtrukusį sprendimo priėmimo dėl užsienio valstybės sprendimo pripažinimo (nepripažinimo) procesą, taip pat į V. M. apeliaciniame skunde išdėstytą nesutikimą būti perduotam atlikti likusią laisvės atėmimo bausmę Lietuvos Respublikos teritorijoje, ir siekiant nepasunkinti nuteistojo padėties, spręstina, kad yra pagrindas atsisakyti pripažinti Estijos Respublikos Harju apskrities teismo Liivalaia teismo rūmų 2016 m. balandžio 5 d. sprendimą priimtą V. M. atžvilgiu.Atsižvelgiant į paminėtų aplinkybių visumą konstatuojama, kad Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 28 d. nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl naikintina ir dėl skundo priimtinas naujas sprendimas nepripažinti Estijos Respublikos Harju apskrities teismo Liivalaia teismo rūmų 2016 m. balandžio 5 d. nuosprendžio priimto V. M. atžvilgiu Nr. 1-16-991.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi, 365⁵ straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo 7 straipsnio 4 dalies 2 punktu, 8 straipsnio 1 dalies 6 punktu,

nutaria:

nuteistojo V. M. skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 28 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą.

Nepripažinti Estijos Respublikos Harju apskrities teismo Liivalaia teismo rūmų 2016 m. balandžio 5 d. nuosprendžio priimto V. M. atžvilgiu Nr. 1-16-991.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.