Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Giedriui Gužauskui

dalyvaujant atsakovo Raseinių rajono savivaldybės administracijos atstovui advokatui Jonui Butkui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo A. Č. R. atstovo advokato Giedriaus Gužausko skundą atsakovui Raseinių rajono savivaldybės administracijai dėl priteisimo A. Č. R., Darbo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje aptarto – 5 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio – išeitinės išmokos ir bylinėjimosi išlaidų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apygardos administraciniame teisme 2011 m. spalio 27 d. (spaudas ant voko) gautas pareiškėjo A. Č. R. atstovo advokato Giedriaus Gužausko (toliau tekste ir Pareiškėjas) skundas (b.l. 2-6) kuriuo prašo priteisti A. Č. R., Darbo kodekso (toliau tekste ir DK) 140 straipsnio 1 dalyje aptartą – 5 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio – išeitinę išmoką ir visas bylinėjimosi išlaidas.

2011 m. spalio 11 d. A.Č. R. kreipėsi į Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktorę prašydamas išmokėti priklausančias išmokas - išeitinę išmoką pagal Darbo kodekso 297 str. 4 d. ir 140 str. 1 d., bei teismo priteistą vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką. Tačiau iki šio skundo surašymo ir pateikimo teismui momento atsakovas pareiškėjui išeitinės išmokos nesumokėjo ir savo pozicijos dėl išeitinės išmokos sumokėjimo ateityje nepareiškė. Pažymi, jog Lietuvos Vyriausiasis Administracinis Teismas 2011-09-30 nutartyje tokią pareiškėjo teisę aptarė nutarties motyvuose.

A. Č. R. darbo santykiai su Raseinių rajono savivaldybės administracija tęsėsi nuo 1997 m. gegužės 23 d., kuomet pareiškėjas įsidarbino pas atsakovą Raseinių seniūnijos seniūno pareigose.

2002-07-17 Raseinių rajono savivaldybės administratorius įsakymu Nr. 161 K Raseinių seniūnijos seniūno A. Č. R. pareigybę priskyrė valstybės tarnybai.

2010-05-13 Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktorius priėmė įsakymą Nr. (5.4)A2-149 P „Dėl tarnybinės nuobaudos - atleidimo iš pareigų skyrimo Raseinių seniūnijos seniūnui A. Č. R.", kuriuo skyrė tarnybinę nuobaudą - atleidimą iš pareigų nuo 2010-05-14, nukeliant atleidimo datą į kitą darbo dieną po to, kai pasibaigs laikinas nedarbingumas. 2010-06-09 Raseinių rajono savivaldybės direktorius priėmė įsakymą „Dėl administracijos direktoriaus 2010 m. gegužės 13 d. įsakymo Nr. (5.4)A2-149 P „Dėl tarnybinės nuobaudos - atleidimo iš pareigų skyrimo Raseinių seniūnijos seniūnui A. Č. R." 2 punkto pakeitimo" Nr. (5.4)A2-182 P, kuriuo nukėlė pareiškėjo atleidimą iš darbo bei patikslino kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas apskaičiavimą.

2011-03-28 Šiaulių apygardos administracinis teismas priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė pareiškėjo A.Č. R. skundą ir patikslintą skundą atsakovui Raseinių rajono savivaldybės administracijai patenkinti iš dalies: panaikinti Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. gegužės 13 d. įsakymą Nr. (5.4)A2-149 P „Dėl tarnybinės nuobaudos - atleidimo iš pareigų skyrimo Raseinių seniūnijos seniūnui A. Č. R.", o skundo dalį dėl pareiškėjo A. Č. R. grąžinimo į iki atleidimo užimtas pareigas - Raseinių seniūnijos seniūnas, atmesti. Tuo pačiu teismas nusprendė priteisti iš atsakovo Raseinių rajono savivaldybės administracijos A. Č. R. vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2010 m. birželio 9 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

2011-09-30 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau tekste ir LVAT) administracinėje byloje Nr. A146-3235/2011 priėmė nutartį, kuria panaikino Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-05-13 įsakymo Nr. (5.4)A₂-149 P „Dėl tarnybinės nuobaudos - atleidimo iš pareigų skyrimo Raseinių seniūnijos seniūnui A. Č. R." 2 punkto dalį, kuria Raseinių seniūnijos seniūnui A. Č. R. paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų pakeičiant šią nuobaudą į papeikimą; priteisė pareiškėjui A.Č. R. vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2010 m. birželio 9 d. iki teismo sprendimo šioje byloje įvykdymo; kitoje dalyje paliko galioti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 28 d. sprendimą: darbo santykiai tarp atsakovo – Raseinių rajono savivaldybės administracijos ir pareiškėjo (A. Č. R.) nutraukiami Darbo kodekso 297 str. 4 d. pagrindu.

Kadangi teismo 2011-09-30 priimta nutartis, kuria pakeistas pareiškėjo darbo santykių nutraukimo pagrindas įsigalioja nuo priėmimo dienos, laikoma, kad ir pareiškėjo darbo santykiai teismo sprendimu nutraukti 2011 m. rugsėjo 30 d. Atsižvelgus, kad pareiškėjas dirbti Raseinių rajono savivaldybės administracijoje pradėjo 1997 m. gegužės 23 d., galima apskaičiuoti, kad pareiškėjo nepertraukiamas darbo stažas šioje darbovietėje – 170 mėnesių.

2011 m. spalio 11d. A.Č. R. kreipėsi į Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktorę prašydamas išmokėti priklausančias išmokas – išeitinę išmoką pagal Darbo kodekso 297 str. 4 d. ir 140 str. 1 d., bei teismo priteistą vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką.

2011 m. spalio 13 d. Raseinių rajono savivaldybės administracija, vykdydama aukščiau paminėtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį, A. Č. R. sumokėjo priteistą vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, tačiau iki šio skundo padavimo momento nesumokėjo išeitinės išmokos bei nepareiškė pozicijos dėl jos sumokėjimo ateityje.

Tuo pačiu LVAT nutartyje pabrėžė, kad pagal nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą spręsti ir dėl DK 297 straipsnio 4 dalies taikymo ir išeitinės išmokos priteisimo. Tačiau to nepadarė. LVAT nurodė, kad pirmosios instancijos teismo posėdžio protokole užfiksuota, kad pareiškėjas prašė priteisti tik vidutinį darbo užmokestį, tačiau teismas neatkreipė dėmesio į faktą, kad pareiškėjas pirmosios instancijos teisme prašė grąžinti į ankstesnes pareigas ir už priverstinės pravaikštos laiką priteisti vidutinį darbo užmokestį (t.y. taikyti DK 297 str. 3 d.). Ši pareiškėjo pozicija aiškiai suformuluota tiek pirminiame, tiek ir patikslintame skunde, tiek teismui teiktuose rašytiniuose paaiškinimuose. Todėl pareiškėjas ir neprašė, kad jam būtų išmokama išeitinė išmoka, nes ji niekaip nesisiejo su jo siekiu būtų gražintam į ankstesnes pareigas.

DK 297 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad jei teismas nustato, jog darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžinamas, tai priima sprendimą pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu ir priteisia jam šio kodekso 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. Šiuo atveju laikoma, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos. Pažymėtina, kad DK 140 str. 1 d. numatyta išeitinė išmoka yra viena iš garantinių išmokų rūšių, kurios tikslas - užtikrinti tam tikrą laiką pragyvenimo lėšas darbuotojams, netekusiems darbo ne dėl nuo jų priklausančių priežasčių. Todėl, pripažinus, kad A.Č. R. iš darbo atleistas DK 297 str. 4 d. pagrindu, jam privalo būti išmokama ir minėtoji išmoka. Alternatyvių sąlygų įstatymas nepateikia.

Taikant DK 140 str. 1 d. nuostatas, pareiškėjui, kurio nepertraukiamas darbo stažas darbovietėje viršija 170 mėn., turi būti taikoma DK 140 str. 1 d. 5 p. nuostata, t.y. pareiškėjui turi būti išmokama 5 mėn. vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.

2011-03-28 Šiaulių apygardos administracinis teismas panaikino savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-05-13 įsakymą, priteisė A. Č. R. vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo 2010-06-09 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Valstybės tarnybos įstatymas nenumato kaip valstybės tarnautojui turi būti kompensuojama, kai jo atleidimas yra pripažįstamas neteisėtu, todėl vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 5 str. taikomas DK 297 str. Administracinių bylų teisenos įstatymas nereglamentuoja, kaip turi būti taikomos Darbo kodekso normos, todėl ABTĮ 4 str. 5 d. pagrindu turėjo būti taikomi įstatymai, reglamentuojantys panašius santykius. Sprendžiant darbo ginčus pagal Darbo kodekso nuostatas CPK 417 str. suteikia teisimui teisę patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta ir CPK 414 str. pagrindu taikyti įstatymuose numatytą alternatyvų darbuotojų teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą.

2011-03-28 teismo sprendimu pripažinus A.Č. R. atleidimą neteisėtu, teismas galėjo ir turėjo taikyti Darbo kodekso 297 str. 4 d. ir 140 str. 1 d.

Apeliacinį skundą dėl 2011-03-28 teismo sprendimo padavė Raseinių rajono savivaldybė.

A. Č. R. teismo sprendimo neskundė, o tai reiškia, kad su teismo argumentais ir teisės normų taikymu pareiškėjas sutiko.

Tarp pareiškėjo ir atsakovo nevyksta darbo teisinis ginčas. Ginčas vyksta pagal Valstybės tarnybos įstatymo nuostatas, todėl kreipimosi į teismą terminai turi būti taikomi tie, kurie numatyti Valstybės tarnybos įstatyme.

A. Č. R. skundo esmė - nuginčyti tarnybinės nuobaudos paskyrimą. Valstybės tarnybos įstatymo 30 str. 6 d. pagrindu sprendimai dėl tarnybinių nuobaudų paskyrimo skundžiami ABTĮ nustatyta tvarka.

ABTĮ 33 str. 1 d. numato vieno mėnesio terminą skundui teismui paduoti. Laikome, kad pareiškėjas praleido terminą skundui paduoti, nes apie reikalingumą taikyti Darbo kodekso 297 str. 4 d. jam buvo žinoma nuo 2011-03-28. Pareiškėjas skundą teikia per 30 dienų po LVAT nutarties byloje A146-3235/2011 įsiteisėjimo, tačiau laukdamas 2011-03-28 teismo sprendimo įsiteisėjimo pareiškėjas praleido ABTĮ 33 str. 1 d. nustatytą terminą. Prašo šį terminą taikyti ir šiuo pagrindu atmesti skundo reikalavimą dėl išeitinės išmokos priteisimo.

Atsakovas yra įsitikinęs, kad A. Č. R. priteistos sumos už priverstinę pravaikštą apima ir viršija realų priverstinės pravaikštos laikotarpį.

Priimant 2011-03-28 teismo sprendimą A. Č. R. reikalavimas dėl savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-06-21 įsakymo „Dėl pareigybių panaikinimo ir naujų įsteigimo Raseinių seniūnijoje" Nr. (5.4)A2-188P panaikinimo buvo atmestas. Šis teismo sprendimas įsiteisėjo, kas reiškia, kad nuo 2010-06-21 A. Č. R. nebegalėjo eiti seniūno pareigų, nes neatitiko šiai pareigybei keliamų reikalavimų. Valstybės tarnybos įstatymo 44 str. šios situacijos nereglamentuoja, todėl reikalinga taikyti Darbo kodekso normas - 228 str., 230 str. Asmuo, neatitinkantis pareigybei keliamų reikalavimų ir negalintis dėl šios priežasties tinkamai vykdyti pareigas, kai joms keliami naujo pobūdžio organizaciniai, administraciniai reikalavimai, negali būti laikomas esančiu priverstinėje pravaikštoje, pasikeitus pareigybės aprašui taip, kad asmuo šio aprašo reikalavimų neatitinka.

Prašo pareiškėjo skundo reikalavimus dėl išeitinės išmokos ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti.

Pareiškėjo skundas dėl priteisimo A. Č. R., Darbo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje aptarto – 5 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio – išeitinės išmokos ir bylinėjimosi išlaidų tenkintinas iš dalies.

Šioje byloje kilęs ginčas dėl išeitinės išmokos atleidus pareiškėją iš valstybės tarnybos išmokėjimo.

Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. gegužės 13 d. įsakymu Nr. (5.4)A2-149 P „Dėl tarnybinės nuobaudos – atleidimo iš pareigų skyrimo Raseinių seniūnijos seniūnui A. Č. R." ir 2010 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. (5.4)A2-182 P „Dėl administracijos direktoriaus 2010 m. gegužės 13 d. įsakymo Nr. (5.4)A2-149 P „Dėl tarnybinės nuobaudos – atleidimo iš pareigų skyrimo Raseinių seniūnijos seniūnui A. Č. R." 2 punkto pakeitimo", Raseinių seniūnijos seniūnui (valstybės tarnautojui) už šiurkštų tarnybinį nusižengimą paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos.

2011 m. kovo 28 d. Šiaulių apygardos administracinio teismo sprendimu pareiškėjo A. Č. R. skundas ir patikslintas skundas atsakovui Raseinių rajono savivaldybės administracijai patenkinti iš dalies ir panaikinti Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. gegužės 13 d. įsakymas Nr. (5.4)A2-149 P „Dėl tarnybinės nuobaudos – atleidimo iš pareigų skyrimo Raseinių seniūnijos seniūnui A. Č. R." ir 2010 m. birželio 9 d. įsakymas Nr. (5.4)A2-182 P „Dėl administracijos direktoriaus 2010 m. gegužės 13 d. įsakymo Nr. (5.4)A2-149 P „Dėl tarnybinės nuobaudos – atleidimo iš pareigų skyrimo Raseinių seniūnijos seniūnui A. Č. R." 2 punkto pakeitimo". Skundo dalis dėl Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. birželio 21 d. įsakymo „Dėl pareigybių panaikinimo ir naujų įsteigimo Raseinių seniūnijoje" Nr. (5.4)A2-188 P panaikinimo bei pareiškėjo A. Č. R. grąžinimo į iki atleidimo užimtas pareigas – B lygio 11 kategorijos pareigybę – Raseinių seniūnijos seniūnas, atmesta kaip nepagrįsta. Priteistas iš atsakovo Raseinių rajono savivaldybės administracijos A. Č. R. vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2010 m. birželio 9 d. iki šio sprendimo įsiteisėjimo dienos. Priteista iš atsakovo Raseinių rajono savivaldybės administracijos A. Č. R. 1377,60 Lt teismo proceso išlaidų.

2011 m. rugsėjo 30 d. LVAT nutartimi atsakovo Raseinių rajono savivaldybės administracijos apeliacinis skundas patenkintas iš dalies ir pakeista Šiaulių apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 28 d. sprendimo dalis kuria panaikinti Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. gegužės 13 d. įsakymas Nr. (5.4)A2-149P „Dėl tarnybinės nuobaudos – atleidimo iš pareigų skyrimo Raseinių seniūnijos seniūnui A. Č. R.“ ir 2010 m. birželio 9 d. įsakymas Nr. (5.4)A2-182P „Dėl administracijos direktoriaus 2010 m. gegužės 13 d. įsakymo Nr. (5.4)A2-149P „Dėl tarnybinės nuobaudos – atleidimo iš pareigų skyrimo Raseinių seniūnijos seniūnui A. Č. R.“ 2 punkto pakeitimo" panaikinimo, ir ji išdėstyta taip: „Panaikinti Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. gegužės 13 d. įsakymo Nr. (5.4)A2-149P „Dėl tarnybinės nuobaudos – atleidimo iš pareigų skyrimo Raseinių seniūnijos seniūnui A. Č. R.“ 2 punkto dalį, kuria Raseinių seniūnijos seniūnui A. Č. R. paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų pakeičiant šią nuobaudą į papeikimą. Pareiškėjo skundą dėl 2010 m. birželio 9 d. įsakymo Nr. (5.4)A2-182P „Dėl administracijos direktoriaus 2010 m. gegužės 13 d. įsakymo Nr. (5.4)A2-149P „Dėl tarnybinės nuobaudos – atleidimo iš pareigų skyrimo Raseinių seniūnijos seniūnui A. Č. R.“ 2 punkto pakeitimo" panaikinimo atmesti“. Pakeista Šiaulių apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 28 d. sprendimo dalis dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo pareiškėjui A. Č. R. iš Raseinių rajono savivaldybės administracijos nustatant, kad vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką priteisiamas nuo 2010 m. birželio 9 d. iki teismo sprendimo šioje byloje įvykdymo dienos. Priteista pareiškėjui A. Č. R. iš atsakovo Raseinių rajono savivaldybės administracijos 1602 litai teismo išlaidų. Likusi Šiaulių apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 28 d. sprendimo dalis palikta nepakeista.

Pareiškėjas iš valstybės tarnautojo pareigų atleistas taikant DK 297 str. 4 d. nuostatas. DK 297 str. 4 d. numatyta, kad jeigu teismas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžinamas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, tai priima sprendimą pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu ir priteisia jam šio Kodekso 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. Šiuo atveju laikoma, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos. 2011 m. kovo 28 d. Šiaulių apygardos administracinio teismo sprendimu bei 2011 m. rugsėjo 30 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi išsprendus pareiškėjo atleidimo iš valstybės tarnybos klausimą, nebuvo išspręstas išeitinės išmokos klausimas. 2011 m. rugsėjo 30 d. LVAT nutartyje nurodė, kad apeliacinėje instancijoje dėl Darbo kodekso 297 straipsnio 4 dalies taikymo pagal nagrinėjamos bylos aplinkybes negali būti išspręsta, kadangi šis klausimas yra naujas, o pareiškėjas nepateikė apie savo tarnybą duomenų, kurie reikalingi sprendžiant dėl darbo kodekso 297 straipsnio 4 dalies ir Darbo kodekso 140 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo, tačiau tai pareiškėjui nėra kliūtis kreiptis dėl šios išmokos atskirai teisės aktų nustatyta tvarka.

Teismo sprendimas, kuriuo pareiškėjas laikomas atleistu iš valstybės tarnybos, įsiteisėjo 2011 m. rugsėjo 30 d., todėl pareiškėjas turėjo teisę kreiptis į teismą dėl išeitinės išmokos priteisimo per vieną mėnesį nuo šio sprendimo įsiteisėjimo, ir teismo nuomone, šio termino pareiškėjas nepraleido. Teismas nesutinka su atsakovo teiginiais, kad pareiškėjas turėjo kreiptis į teismą dėl išeitinės išmokos priteisimo per vieną mėnesį nuo 2011 m. kovo 28 Šiaulių apygardos administracinio teismo sprendimo priėmimo, nes tuo metu sužinojo apie savo teisių pažeidimą. Pažymėtina, kad šis sprendimas įsiteisėjo tik išnagrinėjus apeliacinį skundą 2011 m. rugsėjo 30 d. Bylos šalims teises ir pareigas sukelia tik įsiteisėję teismo sprendimai.

Pareiškėjo nepertraukiamasis stažas atleidimo iš pareigų dienai buvo 172 mėnesiai. DK 140 str. 1 d. 5 p.( 2005-05-12 įstatymo Nr. X-188 redakcija) numatyta, kad nutraukus darbo sutartį pagal šio Kodekso 129 straipsnį ir 136 straipsnio 1 dalies 6 punktą, atleistam darbuotojui išmokama jo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka atsižvelgiant į to darbuotojo nepertraukiamąjį stažą toje darbovietėje: <...> 5) nuo šimto dvidešimties iki dviejų šimtų keturiasdešimties mėnesių – penkių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio.

Apskaičiuojant pareiškėjui išeitinės išmokos dydį atsižvelgtina į 2010 m. gruodžio 27 d. Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymą Nr. A1-623 „Dėl metinių darbo dienų koeficientų bei metinių vidutinio mėnesio darbo dienų ir valandų skaičių 2011 metais patvirtinimo“, kurio 2.1.1. p. numatytas koeficientas apskaičiuojant vidutinį mėnesio darbo užmokestį 21,1, ir pareiškėjui priteistina penkių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka 15267,96 Lt (21,1 x 144,72 x 5).

Motyvuojamoji dalis

ABTĮ 44 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių - 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną - išlaidas. Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas. ABTĮ 49 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalys savo interesus teisme gina pačios arba per atstovus; pačios šalies dalyvavimas byloje neatima iš jos teisės turėti šioje byloje atstovų. ABTĮ 49 straipsnio 3 dalis numato, jog įgaliotais atstovais (pagal pavedimą) paprastai būna advokatai. Advokato arba advokato padėjėjo įgaliojimai patvirtinami advokato arba advokato padėjėjo orderiu arba su klientu pasirašyta sutartimi.

Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (to paties straipsnio 6 dalis). CPK 98 straipsnyje nustatyta, kad išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo bei laiko sąnaudas, priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro (2004-04-02 įsakymas Nr. 1R-85) kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku (2004-03-26 nutarimas) patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ (toliau – Rekomendacijos).

Pareiškėjo patirtas atstovavimo išlaidas patvirtina 2011 m. spalio 25 d. atstovavimo sutartis su advokatu Giedriumi Gužausku (b.l.8), PVM sąskaita-faktūra už bendrai teikiamas paslaugas serija OLG 11 G Nr.067 (b.l.81), 2011 m. lapkričio 11 d. mokėjimo nurodymas Nr.96 (b.l.80).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, advokatas Giedrius Gužauskas teismo posėdžiuose teisme iš viso pareiškėją atstovavo 1 val. 30 min. (2011 m. gruodžio 14 d. posėdyje, neįskaitant pertraukos – 30 min. (b.l.59-60); 2012 m. kovo 19 d. posėdyje – 1 val. (b.l.107-108); Rekomendacijų 9 p. numato, kad atstovavimo laikas skaičiuojamas nuo faktinio bylos nagrinėjimo pradžios iki pabaigos, neįskaitant pertraukų, ir vienoje byloje sumuojamas. Jeigu teisinių paslaugų teikiamo laiko suma skaičiuojama su minutėmis, ji apvalinama: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Rekomendacijų 8.18 punkte numatyta, kad už vieną atstovavimo teisme valandą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis yra 0,15 minimalios mėnesinės algos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. 1368 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ nuo 2008 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga yra 800 Lt. Taigi už advokato Giedriaus Gužausko dalyvavimą 2011 m. gruodžio 14 d., 2012 m. kovo 19 d. teismo posėdžiuose, vadovaujantis Rekomendacijų 8.18 ir 9 punktu, priteistina 240 Lt (800 Lt (tuo metu buvusi patvirtinta minimali mėnesinė alga) x 0,15 (koeficientas) x 2 (valandų skaičius)).

Pareiškėjo atstovo prašyme nurodoma, jog advokatas teisines paslaugas klientui teikia ir atstovauja teisme kitoje vietovėje, nei registruota darbo vieta (Rekomendacijų 2.4 p.) Pažymėtina, jog pagal Rekomendacijų 3 punktą advokato dėl atvykimo teikti teisines paslaugas į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turėtos išlaidos, taip pat gyvenamosios patalpos nuomos ir kelionės išlaidos atlyginamos papildomai pagal teisės aktus, reglamentuojančius tarnybines komandiruotes Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šios išlaidos iš šalies priteisiamos, jeigu advokatas vyksta teismo iniciatyva, dėl teismingumo ypatumų, kai reikiamos specializacijos advokato teismo vietovėje nėra ir kitais atvejais, kai advokato iš kitos vietovės dalyvavimas byloje būtinas. Vadovaujantis šiomis nuostatomis, nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta, kad advokato iš kitos vietovės dalyvavimas byloje buvo būtinas, todėl nustatant priteistino užmokesčio už pareiškėjo atstovavimą teismo posėdžiuose dydį, neatsižvelgtina į Rekomendacijų 2.4 p. numatytą kriterijų.

Pareiškėjo atstovo prašyme prašoma priteisti 2180 Lt sumą už skundo parengimą.

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog Šiaulių apygardos administraciniame teisme buvo nagrinėjama administracinė byla Nr.I-229-84/2011 pagal 2010 m. liepos 8 d. pareiškėjo A. Č. R. skundą bei patikslintą skundą, kuriais buvo prašoma panaikinti Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. gegužės 13 d. įsakymą Nr. (5.4)A2-149 P „Dėl tarnybinės nuobaudos – atleidimo iš pareigų skyrimo Raseinių seniūnijos seniūnui A. Č. R." ir 2010 m. birželio 9 d. įsakymą Nr. (5.4)A2-182 P „Dėl administracijos direktoriaus 2010 m. gegužės 13 d. įsakymo Nr. (5.4)A2-149 P „Dėl tarnybinės nuobaudos – atleidimo iš pareigų skyrimo Raseinių seniūnijos seniūnui A. Č. R." 2 punkto pakeitimo", panaikinti Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. birželio 21 d. įsakymą „Dėl pareigybių panaikinimo ir naujų įsteigimo Raseinių seniūnijoje" Nr. (5.4)A2-188 P bei pareiškėją A. Č. R. grąžinti į iki atleidimo užimtas pareigas – B lygio 11 kategorijos pareigybę – Raseinių seniūnijos seniūno. Šiaulių apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr.I-229-84/2011 minėtą skundą ir patikslintą skundą rengė advokatas Giedrius Gužauskas.

Nustatant priteistino užmokesčio už teikimas paslaugas dydį, atsižvelgtina į tai, jog advokatas jau rengė pareiškėjui skundą ir patikslintą skundą susijusioje Šiaulių apygardos administracinio teismo byloje Nr.I-229-84/2011, dalyvavo susijusios bylos nagrinėjime. Kita vertus, rengdamas 2011 m. spalio 27 d. skundą (b.l.2-6) administracinėje byloje Nr.I-209-621/2012 vis tik turėjo atlikti situacijos vertinimą, suformuluoti poziciją bei išsamiai ją pagrįsti atitinkamomis faktinėmis aplinkybėmis bei teisės normomis.

Taigi įvertinus bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, ankstesnį dalyvavimą susijusioje pareiškėjo byloje bei remiantis Rekomendacijų 8.2 p. už 2011 m. spalio 27 d. skundo (b.l.2-6) paruošimą pareiškėjui priteistina bendra 1500 Lt.

Pareiškėjas prašo grąžinti 100 Lt žyminį mokestį, kurį sumokėjo 2011 m. spalio 26 d. AB „Swedbank“ (b.l.7). Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 str. numato, kad žyminiu mokesčiu neapmokestinami skundai (prašymai) dėl valstybės ir savivaldybių tarnautojų kreipimųsi, kai tai susiję su tarnybos teisiniais santykiais, todėl žyminis mokestis grąžintinas pareiškėjui.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 d. 2 p., teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo A. Č. R. atstovo advokato Giedriaus Gužausko skundą dėl priteisimo A. Č. R., Darbo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje aptarto – 5 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio – išeitinės išmokos ir bylinėjimosi išlaidų tenkinti iš dalies.

Priteisti iš Raseinių rajono savivaldybės administracijos pareiškėjui A. Č. R. 5 (penkių) mėnesių, tai yra 15267,96 Lt (penkiolika tūkstančių du šimtus šešiasdešimt septynis litus devyniasdešimt šešis centus) vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką.

Priteisti iš atsakovo Raseinių rajono savivaldybės administracijos pareiškėjui Č. R. 1740 Lt (vieną tūkstantį septynis šimtus keturiasdešimt litų) teismo išlaidų.

Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie LR FM grąžinti A. Č. R. (a/k (duomenys neskelbtini) 2011 m. spalio 26 d. AB Swedbank sumokėtą 100 Lt žyminį mokestį.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.