- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-03-18
- Bylos Nr.
- I2-6046-505/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00090-2024-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Daina Kukalienė, Audrius Grauželis, Asta Vailionė
- Pareiškėjas
- D. Z.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“
- Kategorijos
Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio, Dainos Kukalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Astos Vailionės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo D. Z. (D. Z.) atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl sprendimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas D. Z. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2023 m. gruodžio 27 d. sprendimą Nr. 23S234042 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo jam panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Leidimas).
Pareiškėjas skunde nurodė, kad ginčijamu Sprendimu buvo nuspręsta panaikinti jam išduotą Leidimą, motyvuojant tuo, kad jo darbdavio uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB, bendrovė) „(duomenys neskelbtini)“ pateiktame tarpininkavimo rašte buvo nurodyta, kad jam bus mokamas (duomenys neskelbtini) darbo užmokestis, tačiau patikrinimo metu nustatyta, jog sulygtas darbo užmokestis išmokėtas nebuvo, todėl konstatuota, kad jis, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės.
Mano, jog Migracijos departamentas Sprendime nurodė teisingas Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir ĮUTP) nuostatas, reguliuojančias nagrinėjamą atvejį, tačiau neteisingai interpretavo atlikto tyrimo metu surinktus duomenis, dėl ko buvo priimtas neteisingas ir neteisėtas Sprendimas bei nepagrįstai panaikintas jam išduotas Leidimas. Pažymėjo, kad, atlikęs tyrimą, atsakovas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir SODRA) gautą informaciją įvertino neteisingai ir rėmėsi išimtai tik duomenimis apie bendrovės jam pervestas sumas, visiškai neatsižvelgdamas į kitą toje pačioje SODROJE esančią informaciją apie jam suteiktas nemokamas atostogas, nors tokią informaciją turėjo teisę ir galėjo gauti. Pareiškėjo įsitikinimu, Migracijos departamentas tyrimą atliko nevisapusiškai ir nesurinko ypatingai svarbios informacijos, kuri turi tiesioginę įtaką jam išmokėto darbo užmokesčio skaičiavimui ir Sprendimo priėmimui. Akcentavo, jog, išvedus proporciją tarp jo faktiškai dirbto laiko ir sumokėto darbo užmokesčio, yra aiškiai matyti, kad jeigu jis būtų dirbęs visą jam tenkantį darbo laiką per mėnesį, darbo užmokestis būtų ne mažesnis, nei yra nurodytas tarpininkavimo rašte. Taigi, nevisapusiškai ištyręs visas Sprendimui priimti reikšmingas aplinkybes, atsakovas priėjo neteisingą ir ĮUTP reglamentavimo neatitinkančią išvadą, kad jam buvo mokamas mažesnis, nei tarpininkavimo rašte nurodytas, darbo užmokestis ir tokiu būdu atsakovui buvo suteikta tikrovės neatitinkanti informacija. Prašė skundą patenkinti.
Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą pažymėjo, kad Migracijos departamentas, vykdydamas užsieniečių kontrolę, patikrinęs SODROS informacinėje sistemoje esančius duomenis, nustatė, jog pareiškėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ įdarbintas nuo (duomenys neskelbtini), tačiau nuo įdarbinimo bendrovėje pradžios iki ginčijamo Sprendimo priėmimo pareiškėjas darbo užmokesčio negavo. Nei iš pareiškėjo, nei iš bendrovės Migracijos departamentas negavo duomenų, kad pareiškėjas bendrovėje dirbs ne visą darbo laiką ar jam bus mokamas kitas atlyginimas, nei nurodytas tarpininkavimo rašte. Teigė, jog atsižvelgiant į tai, kad prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ir bendrovės pateiktame tarpininkavimo rašte buvo nurodyta, kad pareiškėjui bus mokamas (duomenys neskelbtini) darbo užmokestis, tačiau patikrinimo metu nustatyta, kad nuo įsidarbinimo bendrovėje pradžios nė vieną mėnesį užsieniečiui sulygtas darbo užmokestis nebuvo mokėtas, ginčijamame Sprendime konstatuota, kad pareiškėjas, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės. Pastebėjo, kad prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi pareiškėjas nurodė pragyvenimo lėšas, t. y. bendrovės mokamą (duomenys neskelbtini) Eur darbo užmokestį per mėnesį (kai pakankamas pragyvenimo lėšų dydis Lietuvos Respublikoje 2023 m. yra 840 Eur). Kadangi pareiškėjas nustatyto dydžio pragyvenimo lėšų negauna, Sprendime buvo konstatuota, kad pareiškėjas neturi pakankamai pragyvenimo lėšų Lietuvos Respublikoje.
Pabrėžė, kad pareiškėjas savo skunde neneigia, jog nei (duomenys neskelbtini) mėnesinis atlyginimas bendrovėje, nei minimali mėnesinė alga nuo pareiškėjo įsidarbinimo bendrovėje pareiškėjui nebuvo mokama, todėl yra imperatyvūs pagrindai panaikinti jam išduotą leidimą laikinai gyventi. Užsieniečiai turi pareigą atitikti ĮUTP jiems keliamus reikalavimus ne tik leidimų laikinai gyventi išdavimo metu, bet ir visą šių leidimų laikinai gyventi galiojimo laikotarpį, todėl užsieniečiai negali turėti teisėtų lūkesčių išsaugoti leidimus laikinai gyventi, jei jie nebeatitinka ĮUTP jiems keliamų reikalavimų. Atsakovo nuomone, Sprendimas nepažeidžia asmenų lygybės prieš įstatymą ir nediskriminavimo principų. Pažymėjo, kad teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė teisė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka ĮUTP reikalavimus, todėl užsieniečio leidimo laikinai panaikinimas imperatyviais ĮUTP numatytais pagrindais nepažeidžia asmenų lygybės prieš įstatymą ar nediskriminavimo principų. Nesutiko su pareiškėjo teiginiais, kad Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, turėjo atsižvelgti į jo neapmokamų atostogų laikotarpį, kadangi neapmokamos atostogos neatleidžia užsieniečio, siekiančio išsaugoti turimą leidimą laikinai gyventi, nuo pareigos atitikti ĮUTP reikalavimus. Atkreipė dėmesį, kad nei ĮUTP, nei kiti teisės aktai nenumatė Migracijos departamento pareigos priimant ginčijamą Sprendimą vertinti pareiškėjo neapmokamų atostogų laikotarpį. Nurodė, jog ĮUTP 50 straipsnyje yra įtvirtinti savarankiški imperatyvūs leidimo lakinai gyventi panaikinimo pagrindai. Nustatęs bent vieną šių pagrindų, Migracijos departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi.
Teigė, kad ĮUTP 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi, pasikeitus aplinkybėms, lemiančioms šio leidimo išdavimo pagrindą, privalo gauti naują leidimą laikinai gyventi. Nuo pareiškėjo įsidarbinimo bendrovėje iki Sprendimo priėmimo pareiškėjas apie pasikeitusias aplinkybes Migracijos departamento neinformavo ir dėl naujo leidimo laikinai gyventi nesikreipė, todėl pareiškėjas nevykdė ĮUTP 40 straipsnio 5 dalyje numatytos pareigos. Atsakovo įsitikinimu, pareiškėjo leidimas laikinai gyventi Sprendimu buvo panaikintas remiantis imperatyviais ĮUTP numatytais pagrindais, Sprendimas atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką analogiškose bylose, taip pat Sprendimo proporcingumą patvirtina tai, kad pareiškėjas iki Sprendimo priėmimo nevykdė ĮUTP 40 straipsnio 5 dalyje jam numatytos pareigos. Mano, kad Migracijos departamentas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, teisės normos buvo pritaikytos tinkamai, Sprendime motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, paremtas surinktais duomenimis, atitinkantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatas. Prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. gruodžio 27 d. sprendimo Nr. 23S234042, kuriuo pareiškėjui panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. vasario 16 d. prašyme išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Prašymas, (b. l. 20–27)) nurodė, jog pareiškėjas dirbs bendrovėje tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju (833209), jam kiekvieną mėnesį bus mokamas (duomenys neskelbtini) darbo užmokestis. Tuo pačiu Prašyme nurodytos pragyvenimo lėšos Lietuvoje – (duomenys neskelbtini) per mėnesį gaunamas darbo užmokestis.
Bendrovė Migracijos departamentui pateiktame tarpininkavimo rašte Nr. 20230216-030004 (toliau – ir Tarpininkavimo raštas, (b. l. 32–37) nurodė, kad pareiškėjas ketina dirbti bendrovėje tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju (833209) pagal neterminuotą darbo sutartį, jo profesija yra įtraukta į profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis ir jam nereikalingas Užimtumo tarnybos sprendimas. Taip pat nurodyta, kad pareiškėjui kas mėnesį bus mokamas (duomenys neskelbtini) darbo užmokestis. Be to, Prašyme patvirtinta, kad pareiškėjui mokamas darbo užmokestis nebus mažesnis už tokį patį darbą dirbančio Lietuvos Respublikos gyventojo, o jeigu tokio darbuotojo nėra, – jo darbo užmokestis nebus mažesnis už Lietuvos statistikos departamento paskutinį paskelbtą kalendorinių metų vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) pagal atitinkamą ekonominę veiklos rūšį bei patvirtinta, kad už pareiškėją bus mokamos privalomojo sveikatos draudimo įmokos.
Pareiškėjui 2023 m. gegužės 5 d. įteiktas leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojęs iki (duomenys neskelbtini) (b. l. 10).
Iš byloje esančios SODROS pažymos DK 1186936 (b. l. 17–19, 38) matyti, kad pareiškėjas bendrovėje buvo įdarbintas nuo (duomenys neskelbtini) ir nė vieną mėnesį per darbo bendrovėje laikotarpį jam nebuvo išmokėtas Prašyme ir Tarpininkavimo rašte nurodytas mokėti mėnesinis darbo užmokestis – (duomenys neskelbtini). Minėta SODROS pažyma patvirtina, kad pareiškėjui už 2023 m. gegužės mėn. išmokėtas (duomenys neskelbtini) darbo užmokestis, už birželio mėn. – (duomenys neskelbtini), už liepos mėn. – (duomenys neskelbtini), už rugpjūčio mėn. – (duomenys neskelbtini), už rugsėjo mėn. – (duomenys neskelbtini), už spalio mėn. – (duomenys neskelbtini), už lapkričio mėn. –(duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad teikiant prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Migracijos departamentui nebuvo pateikti duomenys, jog užsienietis dirbs ne visą darbo laiką ar jam bus mokamas kitas atlyginimas, nei nurodytas Prašyme ir Tarpininkavimo rašte.
Atsižvelgdamas į šią informaciją ir vadovaudamasis ĮUTP 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktais bei 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu, skundžiamu Sprendimu Migracijos departamentas nusprendė panaikinti pareiškėjo leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2025 m. balandžio 26 d., kadangi: 1) duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės; 2) pareiškėjas neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje (b. l. 2–4).
Kaip jau minėta, ginčas kilo dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
Pagal ĮUTP 26 straipsnio 1 dalies 3 punktą, viena iš leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygų – užsienietis turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje.
ĮUTP 35 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad atsisakoma išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui, jeigu: 1) duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar kad įmonė, kurios dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – dalyvis), ar vadovas yra užsienietis, priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, arba priimantysis subjektas yra fiktyvi įmonė (2 punktas); 2) neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Šio Įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu atveju išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui taip pat atsisakoma, jeigu užsienietis neturi pakankamai lėšų studijoms ir grįžimo kelionės išlaidoms apmokėti (5 punktas).
Pagal ĮUTP 50 straipsnio 1 dalies 2 punktą leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra šio Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai.
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 patvirtinto Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo 8.3 papunktyje nurodyta, kad užsieniečio turimas pragyvenimo lėšų dydis vertinamas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytą pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydį, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi. Užsieniečio turimų pragyvenimo lėšų turi pakakti visam prašomo leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui, o jeigu leidimas išduodamas ar keičiamas ilgesniam nei vieneri metai terminui, – bent vieneriems metams.
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. A1-22 „Dėl pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydžio, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje, užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi, nustatymo“ 1.3 papunktyje nurodyta, kad pragyvenimo lėšų dydis, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi vieną kalendorinį mėnesį Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi yra 1 minimali mėnesinė alga (toliau – ir MMA).
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. spalio 7 d. nutarimo Nr. 1014 „Dėl 2023 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ 1 punktu nutarta patvirtinti 2023 m. taikomą minimaliąją mėnesinę algą – 840 Eur.
Taigi, iš atsakovo vertintų duomenų aiškiai matyti, kad pareiškėjas nuo leidimo laikinai gyventi gavimo negavo kas mėnesį Prašyme bei Tarpininkavimo rašte nurodyto (duomenys neskelbtini)darbo užmokesčio, neturėjo ir (duomenys neskelbtini) kas mėnesį Prašyme nurodytų pragyvenimo lėšų Lietuvoje, taip pat pareiškėjui nuo pat įsidarbinimo pradžios nebuvo mokama ir minimali mėnesinė alga (840 Eur). To neneigė ir pats pareiškėjas.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad dėl asmeninių priežasčių visą darbo laikotarpį ėmė nemokamas atostogas ir dėl šios priežasties jam buvo mokamas darbo užmokestis už faktiškai dirbą laiką bendrovėje. Teismas pažymi, kad aktualus teisinis reglamentavimas nenumato Migracijos departamentui pareigos priimant ginčijamą Sprendimą vertinti pareiškėjo neapmokamų atostogų laikotarpį, t. y. neapmokamos atostogos neatleidžia užsieniečio, siekiančio išsaugoti turimą leidimą laikinai gyventi, nuo pareigos atitikti ĮUTP reikalavimus. Pažymėtina, kad nors ĮUTP 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi, pasikeitus aplinkybėms, lemiančioms šio leidimo išdavimo pagrindą, privalo gauti naują leidimą laikinai gyventi, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas apie pasikeitusias aplinkybes būtų informavęs Migracijos departamentą ir kreipęsis dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo, todėl, akivaizdu, kad pareiškėjas nevykdė ĮUTP 40 straipsnio 5 dalyje numatytos pareigos.
Teismo vertinimu, skundžiamas Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintus individualiam administraciniam aktui keliamus motyvuotumo ir pagrįstumo reikalavimus (aptartos esminės faktinės aplinkybės, jos susietos su taikytinu teisiniu reguliavimu, įvertinta pareiškėjo individuali situacija), taip pat matyti, jog atsakovas tinkamai taikė ginčo santykiui taikytinas teisės aktų nuostatas, įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog atsakovas padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjo prašyme gauti leidimą laikinai gyventi pateikti duomenys, susiję su jo realiai išdavus leidimą laikinai gyventi gautu darbo užmokesčiu ir mėnesio pragyvenimo lėšomis Lietuvoje, neatitinka tikrovės, taip pat pareiškėjas neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, t. y. 840 Eur (MMA). Todėl Migracijos departamentas pagrįstai skundžiamu Sprendimu panaikino pareiškėjo leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki (duomenys neskelbtini). Kadangi naikinti Sprendimo nėra teisinio pagrindo, dėl to pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo D. Z. (D. Z.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 (keturiolika) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.