- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-12-22
- Bylos Nr.
- 2-1432-503/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-53-3-01132-2015-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Valdas Petraitis
- Ieškovas
- D. J.
- Atsakovas
- S. J., V. S.
- Advokatai
- Eglė Grucytė, Audronė Neniškienė
Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas Valdas Petraitis, sekretoriaujant Laimutei Drebulienei, Vilmai Matulevičienei, dalyvaujant ieškovui D. J., ieškovo atstovei advokatei Eglei Grucytei, atsakovei S. J., atsakovės atstovei advokatei Audronei Neniškienei, atsakovui V. S., institucijos, teikiančios išvadą, Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei M. K.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal D. J. ieškinį atsakovams S. J. ir V. S. dėl tėvystės nuginčijimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas D. J. prašo teismą skirti genominę ekspertizę E. J., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), tėvystės nuginčijimui; nustačius, jog jis nėra E. J., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas, pakoreguoti (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus akto įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), panaikinant įrašą apie nepilnametės E. J. tėvą ir pakeičiant pavardę; priteisti visas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės S. J., a. k. (duomenys neskelbtini).
Ieškovas ieškinyje nurodė ir teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad jis ir atsakovė susituokė (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) gimė nepilnametė dukra E. J. Jis pripažino tėvystę ir buvo įrašytas nepilnametės mergaitės E. J. tėvu gimimo liudijime. Jis su atsakove iki santuokos sudarymo dvejus metus buvo pažįstami. Kartu pradėjo gyventi 2014-02-14. Jiems padėjus kartu gyventi, atsakovė jau laukėsi, tačiau ji jam nesakė, kad laukiasi ir jis to nepastebėjo. Laikotarpiu nuo 2014 m. kovo iki 2014 m. balandžio jis buvo išvykęs į (duomenys neskelbtini) dirbti. Jam grįžus iš (duomenys neskelbtini), atsakovė jam paaiškino, kad laukiasi, tačiau jam įtarimų dėl vaiko kilmės nekilo, kadangi jau kuris laikas jie gyveno kartu. (duomenys neskelbtini) gimus E. J., jis pripažino tėvystę ir Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje buvo įregistruotas kaip vaiko tėvas, suteikiant jo pavardę gimusiam vaikui. 2015 m. balandžio mėnesį namuose tarp S. J. daiktų jis (ieškovas) rado laiškus, kurie ir sukėlė įtarimą, kad jis nėra tikrasis E. J. tėvas. Laiškus rašė V. S., tuo metu atlikęs bausmę (duomenys neskelbtini). Laiškuose V. S. rašė, kad S. J. pasakė V. S., kad laukiasi ir, kad jis gailisi, negalėdamas būti su ja. Pažymėtina ir tai, jog radus laiškus, pati atsakovė S. J. patvirtino, kad jis (ieškovas) nėra E. J. tėvas. Tai, jog jis nėra E. J. tėvas patvirtina ir tai, kad su S. J. lytinį gyvenimą pradėjo gyventi nuo 2014 m. vasario mėnesio, o E. J. gimė (duomenys neskelbtini), t. y. praėjus tik 19 savaičių nuo to laiko, kai pradėjo kartu gyventi. Nėštumas vidutiniškai trunka 9 mėnesius arba 40 savaičių arba 280 dienų, skaičiuojant nuo paskutinių mėnesinių pirmos dienos. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.151 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog ginčyti tėvystę (motinystę) galima tik jeigu nepasibaigęs senaties terminas. CK 3.152 straipsnio 1 dalyje nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo. Šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Šiuo konkrečiu atveju, akivaizdu, kad senaties terminas nėra suėjęs, tai yra E. J. yra gimusi prieš metus ((duomenys neskelbtini)), tačiau ieškinys dėl tėvystės nuginčijimo buvo pateiktas 2015-06-29, be to faktus, kad jis nėra dukters tėvas sužinojo tik 2015 m. balandžio mėnesį, radęs V. S. laiškus bei gavęs pačios S. J. patvirtinimą apie mergaitės biologinį tėvą. Jis jau kuris laikas su E. J. nebendrauja, tarp jų nėra susiformavusių socialinių ryšių. E. J. yra maža – nepilnai vienerių metų amžiaus, tad jai jokios traumos, nuginčijant tėvystę, nebus. Jie buvo susipykę, kai susipyko – atsakovė jam pasakė, kad mergaitė ne jo dukra. Kas tikrasis tėvas nepasakė, bet iš rastų laiškų, jam buvo aišku, kas mergaitės tėvas. Kai registravo tėvystę, nežinojo, kad dukra ne jo. Su atsakove jie negyvena kartu nuo šių metų kovo mėnesio. Ar mergaitė prie jo prisirišusi – nežino. Santuokoje pragyveno kartu 3-4 mėnesius, bet tais mėnesiais jis buvo išvykęs į užsienį. Prieš santuoką buvo užsienyje, grįžo – susituokė, ir vėl išvyko į užsienį. Iki mergaitės gimimo buvo pažįstami 10 mėnesių, draugavo. Su mergaite kartu gyveno.
Atsiliepimas
Atsakovė S. J. atsiliepime į ieškinį ir teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškinį pripažįsta. Iki pažinties su D. J. kurį laiką bendravau su V. S., su kuriuo susipažino 2013-08-01. 2013 m. (duomenys neskelbtini) mėnesį pastojo ir su V. S. bendrauti nustojo, daugiau su juo nesusitiko, tačiau jis jai rašė laiškus ir žinojo, kad ji pagimdė jo dukrą. Su D. J. pirmą kartą susitiko 2014-02-06. Tuoj po pažinties pradėjo bendrauti ir gyventi kartu. Tuo metu jau buvo keturis mėnesius nėščia ir ieškovas tai žinojo. Jiems gyvenant kartu (duomenys neskelbtini) pagimdė dukrą E. Nors ieškovas žinojo, kad dukra ne jo, tačiau susituokė su ja. Ieškinį dalyje dėl tėvystės nuginčijimo pripažįsta, tačiau nesutinka, kad iš jos būtų priteistos bylinėjimosi išlaidos. Vaiko susilaukė nuo V. S.. Kad ji nėščia, D. J. žinojo nuo pirmos pažinties dienos. Kai susituokė, mergaitę jau buvo pasigimdžiusi. Ieškovas visiems melavo, kad mergaitė jo, nenorėjo pasakyti tiesos. Su ieškovu susitiko 2014 m. per Valentino dieną ir jis liko nakvoti pas ją, tada ji jau laukėsi. Dukra nėra prisirišusi nei prie vieno – nei prie ieškovo, nei prie atsakovo. Mergaitei bus pusantrų metų. Į kelis atsakovo laiškus ji atrašė.
Atsakovas V. S. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškinį pripažįsta. Turėjo santykius su atsakove. Laisvėje buvo iki 2013-10-11. Su atsakove išsiskyrė 2013-10-09. Apie nėštumą sužinojo vėliau, kai buvo 4 mėnesiai nėščia, susirašinėjo, susiskambindavo su atsakove. Nereikalavo, kad būtų įrašytas tėvu, nes neturėjo galimybės, buvo pataisos namuose, nežinojo, kas laisvėje vyksta. Jis yra tikras, kad vaikas jo. Yra pasiryžęs suteikti savo pavardę ir išlaikyti vaiką. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš jo – sutinka, kad teismas spręstų savo nuožiūra.
Institucija, teikianti išvadą, Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius savo pateiktoje išvadoje prieštaravimų ieškinio tenkinimui nėra išsakę. Išvadoje nurodyta, kad teismui priėmus sprendimą, kad D. J. nėra nepilnametės biologinis tėvas, nustatytina E. J. kilmė iš tėvo, nes nuginčijus tėvystę, E. J. liktų be tėvo, o tai prieštarauja vaiko interesams (b. l. 33). Teismo posėdžio metu atstovė, išklausiusi šalių paaiškinimus, nurodė, kad neprieštarauja ieškinio patenkinimui.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Sutinkamai su CK 3.152 straipsnio 1 dalimi, kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo nustatytas 1 metų ieškinio senaties terminas. Senaties termino pradžia apibrėžiama dviem alternatyviais momentais: 1) kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše; 2) kada paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Nustatyta, kad ieškovas aplinkybes, duodančias pagrindą teigti, kad duomenys apie tėvą, įrašyti E. J. gimimo įraše, neatitinka tikrovės, sužinojo ne anksčiau kaip (duomenys neskelbtini), kai gimė dukra, praėjus 5 mėnesiams nuo tada, kai ieškovas ir atsakovės pradėjo kartu gyventi. Ieškovui tapo visiškai aišku, kad jis nėra E. J. tėvas tapo 2015 m. balandį, kai rado V. S. laiškus, rašytus S. J.. Ieškinys dėl tėvystės nuginčijimo teismui išsiųstas paštu 2015-07-01 (civilinė byla Nr. 2-1386-503/2015), 2015-07-14 nutartimi ieškovui nustatytas terminas trūkumams pašalinti, vykdant minėtą nutartį, nepraleisdamas nustatyto termino, ieškovas teismui 2015-07-16 pateikė 2 ieškinius – patikslintą ieškinį civilinėje byloje Nr. 2-1386-503/2015 ir ieškinį šioje byloje. Dėl to pripažintina, kad ieškovas į teismą su ieškiniu dėl tėvystės nuginčijimo kreipėsi nepasibaigus nustatytam ieškinio senaties terminui.
Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) gimė E. J., kurios motina gimimo įraše nurodyta S. J., o tėvu – D. J. (b. l. 8). E. J. gimė ieškovui ir atsakovei nesant santuokoje, santuoka buvo sudaryta vėliau – (duomenys neskelbtini) (b. l. 7). Siekiama nuginčyti ieškovo D. J. tėvystę vaiko – E. J., atžvilgiu.
Sutinkamai su CK 3.150 straipsnio 2 dalimi, nuginčyti motinystę ar tėvystę, pripažintą pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, galima tik įrodžius, kad vaiko motina ar tėvas nėra biologiniai tėvai.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė – vaiko motina ir atsakovas, kuris tvirtina, esąs vaiko biologinis tėvas, ieškinį pripažįsta ir ieškovo nurodytų aplinkybių iš esmės neginčija, sprendžia, kad šioje byloje esančiais įrodymais visiškai ir patikimai įrodyta, jog ieškovas D. J. nėra vaiko – E. J., tėvu. Įvertinus ieškovo ir atsakovės paaiškinimus, kad po to, kai gimė dukra ir jie sukūrė šeimą, ieškovas didžiąją laiko dalį dirbo (duomenys neskelbtini) ir faktiškai su šeima negyveno, nuo 2015 m. kovo mėnesio (t. y. nuo to laiko, kai E. J. suėjo (duomenys neskelbtini) mėnesiai) gyvena atskirai nuo atsakovės, E. J. yra (duomenys neskelbtini) amžiaus, nėra prisirišusi prie ieškovo, darytina išvada, jog ieškovo ir nepilnametės E. J. nesieja stiprus emocinis ir socialinis ryšys, todėl tėvystės nuginčijimas nepilnametės E. J. teisų ir teisėtų interesų nepažeis, tai atitinka jos teisę žinoti savo kilmę iš biologinio tėvo. Todėl ieškovo reikalavimas dėl tėvystės nuginčijimo bei (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus akto įrašo Nr. 197 apie nepilnametės E. J. tėvą panaikinimo, pripažintinas pagrįstu ir tenkintinas. Pažymėtina, jog ieškovas prašo panaikinti duomenis apie tėvą, padarytus (duomenys neskelbtini). Tačiau E. J. gimimo liudijime nurodyta, kad įrašas Nr. (duomenys neskelbtini) įrašytas (duomenys neskelbtini), o gimimo liudijimo išdavimo data yra (duomenys neskelbtini). Todėl šis reikalavimas patikslintinas ir panaikintinos E. J. (duomenys neskelbtini), o ne (duomenys neskelbtini), gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) žinios apie tėvą.
Ieškovas taip pat prašo teismo pakeisti E. J. pavardę. Ieškovas nenurodė, į kokią pavardę prašo pakeisti E. J. pavardę. CK 3.161 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas vaikas turi neatimamą teisę turėti pavardę. Vaikui pavardė suteikiama nuo gimimo ir pažymi vaiko individualumą, todėl be pagrindo negalima jos keisti ir taisyti. Teismas, spręsdamas ginčą dėl vaiko pavardės, turi atsižvelgti ir į Vaiko teisių konvencijos 8 straipsnyje nustatytą valstybės pareigą užtikrinti vaiko teisę į savo identiškumo išsaugojimą. Pažymėtina, kad vaiko pavardės keitimas neatitiktų jo interesų, nebent tai yra aiškiai pagrįsta pasikeitusiomis faktinėmis aplinkybėmis, pavyzdžiui, jeigu pavardę pakeičia motina (tėvas), kurio pavardė vaikui suteikta (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis). Ieškovas pateikdamas reikalavimą pakeisti vaiko pavardę, nepateikė rimtų argumentų, patvirtinančių pavardės keitimo būtinybę. Teismas nenustatė būtinybės keisti vaiko pavardę. Nuginčijus tėvystę, ieškovas vaiko gimimo dokumentuose nebus nurodytas tėvu, todėl vaiko pavardės palikimas, ieškovui jokių pareigų nesukels ir jo interesų nepažeis. Nors tėvystė yra nuginčyta, bet vaiko pavardė yra tokia pati kaip ir motinos, vaikas gyvena su motina, o tai reiškia, kad jis ir toliau augs motinos šeimoje. Teismas laiko tai svarbia aplinkybe, sprendžiant vaiko pavardės klausimą, kad vaiko pavardė sutampa su motinos pavarde, su kuria vaikas ir gyvena. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas mano, kad nėra pagrindo keisti nepilnametės E. J. pavardę, todėl ieškovo reikalavimas dėl vaiko pavardės pakeitimo atmestinas.
Ieškovas realiai bylinėjimosi išlaidų neturėjo, kadangi jam teikiama antrinė teisinė pagalba, valstybei garantuojant ir apmokant 100 % antrinės teisinės pagalbos išlaidų (b. l. 17-18). Todėl ieškovo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nespręstinas.
Valstybės turėtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 41,00 Eur žyminio mokesčio, nuo kurio sumokėjimo ieškovas atleistas pagal įstatymą (už reikalavimą dėl tėvystės nuginčijimo ir kitų, su tuo susijusių, reikalavimų) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas,), 115,80 Eur už atsakovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą (b. l. 63), 229,12 Eur už ieškovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą (b. l. 64) bei 8,38 Eur teismo turėtų bylos nagrinėjimo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (b. l. 3), iš viso – 394,30 Eur.
Kadangi ieškinys tenkinamas iš dalies (patenkinti 2/3 reikalavimų – dėl tėvystės nuginčijimo ir gimimo akto įrašo panaikinimo ir atmestas 1/3 reikalavimų – dėl vaiko pavardės pakeitimo), esant atsakovų daugetui, sutinkamai su CPK 96 straipsnio 1, 3 dalimis, 2/3 valstybės patirtų bylinėjimosi išlaidų (proporcingai 2/3 patenkintų reikalavimų daliai) dalintinos dviems atsakovams, t. y. į dvi dalis (2/3 : 2 = 1/3). 1/3 visų valstybės turėtų bylinėjimosi išlaidų – 131,43 Eur (394,30 Eur x 1/3 = 131,43 Eur, t. y. (229,12 Eur + 115,80 Eur) x 1/3 = 114,97 Eur už antrinę teisinę pagalbą ir (41 Eur + 8,38 Eur) x 1/3 = 16,46 Eur už žyminį mokestį bei procesinių dokumentų įteikimą) priteistinos iš atsakovo V. S. (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Kadangi atsakovė S. J. Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2015-09-11 sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-15-T-3290-3763 (b. l. 37) nuo bylinėjimosi išlaidų atleista 100 procentų, iš jos 1/3 visų valstybės turėtų bylinėjimosi išlaidų – 131,43 Eur valstybės naudai nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 4 dalis, Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 14, 20 straipsniai).
Kadangi ieškovas D. J. Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2015-06-15 sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-15-T-2136-2536 (b. l. 17-18) nuo bylinėjimosi išlaidų atleistas 100 procentų, iš jo 1/3 visų valstybės turėtų bylinėjimosi išlaidų – 131,43 Eur (proporcingai 1/3 atmestų reikalavimų) valstybės naudai nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 2, 4 dalys, Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 14, 20 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 259, 265, 270, 307 ir 399 straipsniais, teismas
nusprendė:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Nustatyti, kad ieškovas D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra E. J., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o ši nėra jo dukra.
Panaikinti E. J., gim. (duomenys neskelbtini)., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) žinias apie tėvą : „tėvas – D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tautybė – lietuvis“.
Ieškinį dalyje dėl E. J. pavardės pakeitimo atmesti.
Priteisti iš atsakovo V. S., gim. (duomenys neskelbtini), 16,46 Eur (šešiolika eurų 46 euro ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei, - procesinių dokumentų įteikimo išlaidas ir žyminį mokestį (šios bylinėjimosi išlaidos valstybei turi būti sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, įstaigos kodas – 188659752, sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas – 73000, įmokos kodas - 5660).
Priteisti iš atsakovo V. S., gim. (duomenys neskelbtini), 114,97 Eur (vieną šimtą keturiolika eurų 97 euro ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei, - antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo ieškovei išlaidas (šios bylinėjimosi išlaidos valstybei turi būti sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, įstaigos kodas – 188659752, sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas – 73000, įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).
Per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui tėvystės išregistravimui.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.