Kauno apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. Ž. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – palikimo priėmimo faktiškai pradėjus valdyti, suinteresuoti asmenys – V. V., A. Ž..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja po sutuoktinio J. Ž., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti. Nurodė, kad jos sutuoktinis J. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (toliau – palikėjas) mirė (duomenys neskelbtini). Iki mirties palikėjas kartu gyveno su savo sutuoktine, pareiškėja adresu (duomenys neskelbtini). Palikėjui mirus, pareiškėja ir toliau liko gyventi minėtoje valdoje, rūpinasi gyvenamuoju namu, moka mokesčius.

Suinteresuoti asmenys V. V., A. Ž. atsiliepimuose nurodė, kad sutinka su pareiškimu (e. b. l. 50–51, 53–54).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Pareiškėja V. Ž. ir J. Ž. (duomenys neskelbtini) susituokė, susilaukė dviejų vaikų, suinteresuotų asmenų: V. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 14).

J. Ž. mirė (duomenys neskelbtini). (e. b. l. 6, 15).

J. Ž. iki mirties gyveno ir savo gyvenamąją vietą buvo deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 6). Pareiškė savo gyvenamąją vietą deklaravusi tuo pačiu adresu nuo 1974 m. balandžio 2 d. (e. b. l. 7).

Po palikėjo mirties paveldėjimo byla užvesta nebuvo (e. b. l. 67).

Palikėjui nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini) ir 336/1179 žemės sklypo dalis, adresu (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 8, 63–66).

Nagrinėjamoje byloje pareiškėja prašo nustatyti palikimo, atsiradusio po palikėjo mirties, kuris mirė (duomenys neskelbtini), todėl taikytinos 1964 m. redakcijos civilinio kodekso (toliau – 1964 m. CK) normos, reglamentuojančios paveldėjimo teisinius santykius.

Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Palikimas atsiranda palikėjui mirus arba paskelbus jį mirusiu, ir palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (1964 m. CK 568 straipsnis, 569 straipsnio 1 dalis; 2000 m. CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti (1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis; 2000 m. CK 5.50 straipsnio 1 dalis).

Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas (1964 m. CK 41 straipsnis; 2000 m. CK 1.64 straipsnis). Įstatyme nustatyta, kad palikimui priimti įpėdinis, išreikšdamas savo valią, turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus. Pagal nurodytą teisės normą įpėdinis savo valią turi išreikšti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai gali padaryti dviem būdais: arba paduoti palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą, arba pradėti faktiškai valdyti paveldimą turtą. Įpėdinis, priėmęs palikimą faktiniu valdymu, norėdamas remtis nuosavybės teise į paveldėtą turtą prieš trečiuosius asmenis, turi įregistruoti šią nuosavybės teisę viešajame registre (CK 1.75 straipsnis). Kad galėtų tai padaryti, įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo ir įrodyti, jog jis per įstatymo nustatytą terminą pradėjo faktiškai valdyti paveldimą turtą ir tokiu būdu priėmė palikimą.

Kai palikimą sudaro pastatai (kaip kad šiuo atveju palikimą sudaro ne tik asmeniniai palikėjo daiktai, tačiau ir nekilnojamasis turtas), faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.). Įvertinus byloje surinktus įrodymus, suinteresuotiems asmenims neprieštaraujant, ir remiantis palikimo priėmimą reglamentuojančiomis teisės normomis, teismas daro išvadą, kad pareiškėja priėmė palikimą po sutuoktinio mirties, kadangi liko gyventi gyvenamajame name, naudojasi nekilnojamuoju turtu kaip savo, be to prižiūri, moka mokesčius, t. y. aktyviais veiksmais išreiškė valią įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Pareiškėjos prašymas pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkintinas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Teismas turėjo 4,17 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, todėl jos priteistinos iš pareiškėjos (CPK 92 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio l dalies 8 punktu, 448 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja V. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio J. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą faktiškai pradėjusi jį valdyti.

Priteisti iš pareiškėjos V. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 4,17 Eur (keturis eurus 17 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas pareiškėjai siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.