Panevėžio apygardos teismo nutartis

2019-01-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-21-350/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-01-25
Bylos Nr.
1S-21-350/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-10383-2017-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Algirdas Gaputis
Kategorijos
Nr. 1S-21-350/2019
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-10383-2017-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.14., 2.8.12., 2.12.4. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2019 m. sausio 25 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Gaputis, sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei, neviešame teismo posėdyje išnagrinėjęs Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro G. S. (toliau Prokuroras) apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. sausio 3 d. nutarties, kuria buvo tenkintas (duomenys neskelbtini) teikimas ir L. P. taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas ir gydymas bendro stebėjimo sąlygomis pakeistas į priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal būsimą gyvenamą vietą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

1. Kauno apylinkės teismo 2017-08-02 nutartimi L. P. nepakaltinamumo būsenoje padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (trys veikos), buvo taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – (duomenys neskelbtini) ligoninėje. Panevėžio apylinkės teismo 2018-06-27 nutartimi stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis pratęstas.

1.1 Skundžiama Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. sausio 3 d. nutartimi buvo patenkintas (duomenys neskelbtini) teikimas ir L. P. taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas ir gydymas bendro stebėjimo sąlygomis buvo pakeistas į priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal būsimą gyvenamą vietą.

2. Prokuroras skundžia Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. sausio 3 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir pratęsti L. P. priverčiamąją medicininio pobūdžio priemonę – stacionarinį stebėjimą ir gydymą bendro stebėjimo sąlygomis (duomenys neskelbtini).

2.1 Skunde nurodoma, kad po skundžiamos nutarties priėmimo L. P. psichikos būklė pablogėjo ir yra nestabili. Klinikoje stebima ūmi haliucinacinė – paranoidinė psichozė su klausos ir regos haliucinacijomis, poveikio kliedesiais, neadekvačiu elgesiu. Paciento elgesys neprognozuojamas ir keliantis pavojų kitų žmonių sveikatai ir gyvybei, todėl tokios būklės pacientas negali būti gydomas ambulatorinėmis sąlygomis, nes toks gydymas negarantuos, kad L. P. nedarytų pavojingų veikų.

Motyvuojamoji dalis

3. Skundas tenkinamas.

4. Išnagrinėjęs skundo argumentus, teismui pateiktą medžiagą bei skundžiamą teismo nutartį teismas konstatuoja, kad skundžiama Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. sausio 3 d. nutartimi L. P. taikomo gydymo sąlygos pakeistos nepagrįstai, todėl skundžiama nutartis naikinama.

5. Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo. Teismas sprendimą dėl taikomų priemonių rūšies pakeitimo į švelnesnę priima atsižvelgęs į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, išklausęs sveikatos priežiūros įstaigos atstovo apie asmens dabartinę sveikatos būklę, jam taikytą gydymą bei rezultatus, siekiant nustatyti, ar asmens sveikatos būklė yra pagerėjusi, dėl ko jam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė turėtų būti pakeista į švelnesnę. Taigi yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: asmens psichinę sveikatą ir su ja susijusį jo socialinį pavojingumą.

6. Bylos duomenys patvirtina, kad po įstatymo uždraustų veikų padarymo, L. P. buvo atlikta stacionarinė teismo psichiatrinė – psichologinė ekspertizė, L. P. diagnozuota paranoidinė šizofrenija. Kauno apylinkės teismo 2017-08-02 nutarties pagrindu nuo 2017-12-29 jam buvo taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – (duomenys neskelbtini).

7. BPK 405 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodyta, kad teismas gali priimti nutartį pakeisti pirmiau taikytos priverčiamosios medicinos priemonės rūšį, jeigu asmens sveikatos būklė pasikeitė. Atsižvelgiant į šias BPK normas ir įvertinęs L. P. psichinę sveikatą bei su ja susijusį jo socialinį pavojingumą, teismui pateiktą komisijos dėl priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių pakeitimo medicininės apžiūros išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau Išvada), apylinkės teismas konstatavo, kad L. P. būklė stebimuoju laikotarpiu buvo stabili, ligos paūmėjimų nebuvo, agresija nestebima, režimo pažeidimų nefiksuota, todėl sprendė, kad L. P. ir toliau gydyti specializuotame stacionare nebetikslinga, ligonis gali gyventi su motina, kuri rūpinsis jo gyvenimu ir užtikrins L. P. gydymą, todėl (duomenys neskelbtini) teikimą tenkino ir L. P. taikomą priverstinį stebėjimą ir gydymą bendro stebėjimo sąlygomis pakeitė į priverstinį gydymą ambulatorinio stebėjimo sąlygomis.

8. Tačiau, skundą nagrinėjančiam teismui pateikti duomenys, kad po skundžiamos nutarties priėmimo L. P. psichikos būklė aiškiai pablogėjo ir šiuo metu yra visiškai nestabili. (duomenys neskelbtini) stebima ligonio ūmi haliucinacinė – paranoidinė psichozė, su klausos ir regos haliucinacijomis, poveikio kliedesiais, padriku mąstymu, neadekvačiu elgesiu, psichomotoriniu sujaudinimu. Paciento elgesys neprognozuojamas, keliantis pavojų kitų žmonių sveikatai ir gyvybei.

9. Taigi, šie duomenys apie dabartinę L. P. psichikos būklę neleidžia daryti išvados nei apie jo socialinio pavojingumo sumažėjimą, nei apie psichinės būklės pagerėjimą tiek, kad būtų galima konstatuoti, jog jo nebereikia stebėti ir gydyti stacionare, kad jo gydymas ir švelnesnėmis sąlygomis būtų efektyvus bei nekeltų pavojaus nei jam pačiam, nei aplinkiniams. Dabartinė ligonio būklė rodo, kad jo socialinis pavojingumas išlikęs, juo labiau, kad iš medžiagoje esančios smurto rizikos įvertinimo išvados matyti, kad L. P. smurto rizika yra didelė ( b.l. 19). Todėl taikyti jam švelnesnes gydymo priemones nėra pagrindo, nes L. P. psichinė būklė šiuo metu yra tokia, dėl kurios būtina pratęsti jam iki šiol taikytą priverčiamosios medicinos priemonę.

10. Todėl darytina išvada, kad aptartų aplinkybių visuma šiuo metu pagrindžia būtinumą L. P. toliau taikyti esamą priverčiamąją medicinos priemonę, nes priverstinis gydymas ambulatorinio stebėjimo sąlygomis nebūtų pakankama priemonė priverčiamųjų medicinos priemonių tikslui pasiekti, todėl skundžiama nutartis naikinama ir priimamas naujas sprendimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. sausio 3 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą:

(duomenys neskelbtini) teikimo netenkinti.

L. P. pratęsti priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo ir gydymo bendro stebėjimo sąlygomis (duomenys neskelbtini) taikymą.

Ši nutartis neskundžiama.

Teisėjas Algirdas Gaputis