Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2023-03-07 · Administracinė byla Nr. eI2-2374-1066/2023

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2023-03-07Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2023-05-31Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-03-07
Bylos Nr.
eI2-2374-1066/2023
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-09682-2022-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Sigita Fomičiova, Indrė Pukanasytė-Biekšė, Gediminas Užubalis
Pareiškėjas
V. R.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI2-2374-1066/2023Teisminio proceso Nr. 3-61-3-09682-2022-4Procesinio sprendimo kategorija: 8.1.2; 8.4; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. kovo 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Fomičiovos, Indrės Pukanasytės-Biekšės ir Gedimino Užubalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. R. (V. R.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas V. R. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. gruodžio 8 d. sprendimą Nr. 10K-26347 (toliau – Sprendimas); 2) įpareigoti atsakovą išduoti užsieniečio registracijos pažymėjimą, patvirtinantį jo teisę dirbti; 3) įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjo prašymą išduoti leidimą gyventi darbo sutarties pagrindu.

2. Savo skundo reikalavimus pareiškėjas grindžia tokiais argumentais:

2.1. Į Lietuvos Respubliką atvyko 2022 m. balandžio 25 d. ir kreipėsi į Lietuvos Respublikos ambasadą Armėnijos Respublikoje, prašydamas išduoti jam vizą dėl ypatingų humanitarinių priežasčių. Pareiškėjui buvo išduota viza, suteikianti teisę dirbti, kurios galiojimas 2022 m. spalio 18 d. baigėsi. Pareiškėjas 2022 m. spalio 17 d. paprašė suteikti politinį prieglobstį, taip pat pateikė prašymą išduoti leidimą gyventi darbo sutarties pagrindu. Pareiškėjui buvo išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas, tačiau pareiškėjas neturi teisės dirbti (nebuvo išduotas leidimas gyventi darbo sutarties pagrindu). Dėl ko pareiškėjas vėl kreipėsi į atsakovą su prašymu išduoti užsieniečio registracijos pažymėjimą, patvirtinantį jo teisę dirbti, nurodydamas, kad jis turi teisę dirbti, o prieglobsčio prašymo padavimas šios teisės nepanaikina, prašydamas išduoti leidimą gyventi darbo sutarties pagrindu pagal 2022 m. lapkričio 7 d. prašymą.

Skundžiamu Sprendimu pareiškėjui buvo paaiškinta, kad jo vizos galiojimo laikas pasibaigė, o įstatymas nesuteikia prieglobsčio prašytojui teisės dirbti. Be to, pareiškėjo prašymas išduoti leidimą laikinai gyventi nėra pradėtas nagrinėti. Pareiškėjas, nesutikdamas su tokiu Sprendimu, mano, kad jis yra neteisėtas, diskriminuojantis tarptautinės apsaugos prašančius asmenis bei pažeidžiantis esminius teisinės valstybės ir viešojo administravimo principus.

Šalies argumentai

2.2. Pareiškėjo teigimu, teisėtai Lietuvos Respublikos teritorijoje esantis tarptautinės apsaugos prašytojas nepraranda savo turimų teisių vien dėl to, kad pasinaudojo teise prašyti prieglobsčio arba papildomos apsaugos. Pareiškėjas pateikė prieglobsčio prašymą teisėtai būdamas Lietuvos Respublikos teritorijoje ir turėdamas teisę dirbti. Iki tol pareiškėjas pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje darbo sutarties pagrindu. Įstatymas atskirai neįtvirtina šios teisėtai Lietuvos Respublikoje esančių asmenų teisės tolesnio išlaikymo pateikus prieglobsčio prašymą, tačiau nenurodo, kad jos netenkama. Pareiškėjas, teisėtai atvykęs turėjo teisėtų lūkesčių, kad teisė dirbti nebus atimta vien dėl to, kad jis pasinaudojo galimybe gauti prieglobstį, tiksliau, atliko veiksmus, kurių atlikimui ir buvo suteikta laikinoji apsauga.

2.3. Pažymi, kad pareiškėjas (kaip prieglobsčio prašytojas) negali grįžti į kilmės valstybę ir neturi teisės išvykti į kitas šalis. Pareiškėjas negali atsisakyti pateikto prieglobsčio prašymo, kadangi jo atsisakęs būtų Lietuvoje neteisėtai ir taip pat negalėtų pateikti nurodyto prašymo. Šis prašymas jau buvo pateiktas pareiškėjui teisėtai esant Lietuvoje pagal nustatytą tvarką.

Pabrėžia, kad įstatymo nustatyta tvarka pateikę prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje laikinosios apsaugos gavėjai turi teisę dirbti ar verstis individualia veikla nuo prašymo suteikti prieglobstį užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos.

2.3. Papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose pareiškėjas nurodo, kad Įstatymas nenumato, kad prieglobsčio prašymo padavimas atima teisę dirbti. Tokią teisę prieglobsčio prašytojas įgyja po 6 mėnesių nuo prieglobsčio prašymo pateikimo (71 str. 1 d. 10 p.), o pagal įstatymo X-2 skyriaus nuostatas po 12 mėnesių nuo atvykimo (140-13 str. 1 d. 2 p.), tačiau teisėtai Lietuvos Respublikos teritorijoje esantis tarptautinės apsaugos prašytojas nepraranda savo turimų teisių vien dėl to, kad pasinaudojo savo teise prašyti prieglobsčio. Pateikdamas prieglobsčio prašymą pareiškėjas realizavo Lietuvos Respublikos tarptautiniuose įsipareigojimuose ir galiojančiuose teisės aktuose įtvirtintą įteisę prašyti tarptautinės apsaugos. Prašymą išduoti leidimą gyventi darbo sutarties pagrindu jis užpildė teisėtai būdamas Lietuvos Respublikos teritorijoje, iki pateikiant prašymą suteikti tarptautinę apsaugą. Dėl ko atsakovo nurodytas pagrindas atsisakyti nagrinėti pateiktą prašymą yra neteisėtas.

Iš pareiškėjo atimta teisė dirbti ir atsisakymas priimti prašymą dėl leidimo gyventi darbo sutarties pagrindu išdavimo pažeidė pareiškėjo teisę į privatų gyvenimą, kaip ji apibrėžta Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 8 str.

Atsiliepimas

3. Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Departamentas) atsiliepime į skundą su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą nurodo, kad:

3.1. Pareiškėjui išduota nacionalinė viza galiojo nuo 2022 m. balandžio 25 d. iki 2022 m. spalio 18 d., o 2022 m. spalio 21 d. jam išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas, kuris galioja iki 2023 m. balandžio 21 d. Užsieniečio registracijos pažymėjimas patvirtina užsieniečio teisę likti Lietuvos Respublikos teritorijoje, kol dėl jo teisinės padėties nepriimtas galutinis ir neskundžiamas Departamento sprendimas ir teisę dirbti (kai tokia teisė įgyjama).

3.2. Taip pat akcentuoja, kad užsieniečio registracijos pažymėjimas su teise dirbti išduodamas, jeigu per 6 mėnesius nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos Departamentas nepriėmė sprendimo. Ši nuostata yra imperatyvi, todėl atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo prašymas pateiktas 2022 m. spalio 18 d., t. y. teisės aktų numatyti terminai dar nėra suėję, Departamentas neturėjo teisinio pagrindo pareiškėjui išduoti užsieniečio registracijos pažymėjimą su teise dirbti. Išimtinių aplinkybių, dėl kurių paminėta Įstatymo norma užsieniečiui galėtų būti netaikoma, Departamentas nenustatė – vien tai, kad užsienietis iki pateikiant prieglobsčio prašymą dirbo, nėra priežastis nesilaikyti imperatyvių teisės aktų reikalavimų, reglamentuojančių teisės dirbti suteikimo tvarką, ir taikyti jam kitokias taisykles. Pareiškėjo skundo teiginiai, kad ginčijamu Sprendimu Departamentas pažeidė diskriminacijos ir lygiateisiškumo principus, yra nepagrįsti, nes tokios pačios taisyklės yra taikomos visiems prieglobsčio prašytojams.

Šalies argumentai

3.3. Pareiškėjui atsiėmus prašymą dėl prieglobsčio Lietuvoje suteikimo ir pateikus prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, jo prašymas būtų nagrinėjamas teisės aktų nustatyta tvarka. Šiuo metu yra pasikeitęs teisinis reglamentavimas.

3.4. Taip pat pažymi, kad pareiškėjas negali turėti teisėtų lūkesčių dirbti, kol bus nagrinėjamas jo prieglobsčio prašymas, nes Įstatyme aiškiai reglamentuota, kada prieglobsčio prašytojas gauna teisę dirbti. Jis neturėjo jokio pagrindo tikėtis dirbti toliau, nustojus galioti jo vizai. Pareiškėjas yra prieglobsčio prašytojas ir neturi galiojančios vizos (viza galiojo iki 2022 m. spalio 18 d.), t. y. pareiškėjo 2022 m. spalio 19 d. užpildytas prašymas išduoti leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (toliau – MIGRIS) nebuvo priimtas.

3.5. Dėl pareiškėjo argumento, kad pareiškėjas negali atsisakyti pateikto prieglobsčio prašymo, kadangi jo atsisakęs būtų Lietuvoje neteisėtai ir taip pat negalėtų pateikti nurodyto prašymo, paaiškina, kad atsakovas pareiškėjui paaiškinęs tvarką, kaip reikia pateikti prašymą dėl leidimo laikinai gyventi. Jeigu jis pageidautų nutraukti prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą ir pateikti prašymą dėl leidimo gyventi, jo teisinė padėtis ir galimybė pateikti prašymą dėl leidimo gyventi būtų įvertinta individualiai.

3.6. Dėl laikinosios apsaugos nesutinka su pareiškėju, jog užsieniečiai, kurie turi teisę gauti laikinąją apsaugą, turi teisę dirbti ar verstis individualia veikla nuo prašymo suteikti prieglobstį užregistravimo MIGRIS dienos, o šiuo atveju pareiškėjo teisės yra ribojamos nors grėsmės, kylančios jam kilmės valstybėje jau buvo įvertintos išduodant jam vizą. Atsakovo teigimu, laikinoji apsauga – tai Įstatymo nustatyta tvarka užsieniečiui suteikiama neatidėliotina ribotos trukmės apsauga Lietuvos Respublikoje, esant užsieniečių, negalinčių grįžti į savo kilmės valstybę, antplūdžiui į Europos Sąjungą arba kylant tokio antplūdžio pavojui. Taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad iki šiol Europos Sąjungos Taryba tik vieną kartą yra priėmusi sprendimą, kuriuo suteikiama laikinoji apsauga, atsižvelgiant į masinį iš Ukrainos dėl karo bėgančių asmenų antplūdį.

3.7. Departamentas iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą informacinio pobūdžio raštą, kuris nelaikytinas administraciniu sprendimu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad:

4.1. Pareiškėjas 2022 m. lapkričio 20 d. Departamentui pateikė prašymą išduoti užsieniečio registracijos pažymėjimą, patvirtinantį jo teisę dirbti, arba leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir LLG) darbo sutarties pagrindu (toliau – ir Prašymas).

4.2. Departamentas, atsakydamas į pareiškėjo prašymą, ginčijamu Sprendimu (raštu) informavo pareiškėją, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 71 straipsnio 1 dalies 10 punktu, užsieniečio registracijos pažymėjimas su teise dirbti išduodamas, jeigu per 6 mėnesius nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos Departamentas nepriėmė sprendimo. Nurodoma, kad pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį pateiktas 2022 m. spalio 18 d., t. y. teisės aktų numatyti terminai (6 mėnesiai nuo prašymo pateikimo) dar nėra suėję, todėl Departamentas neturi teisinio pagrindo pareiškėjui išduoti užsieniečio registracijos pažymėjimą su teise dirbti. Taip pat ginčijamame Sprendime (rašte) nurodyta, kad 2022 m. lapkričio 7 d. Departamentas pareiškėjo užpildyto prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu per MIGRIS nepriėmė, nustatęs, kad pareiškėjas yra prieglobsčio prašytojas ir neturi galiojančios vizos. Taip pat pareiškėjas informuotas, kad ginčijamas Sprendimas (raštas) nelaikytinas Departamento priimtu sprendimu pareiškėjo prašyme nurodytais klausimais, kadangi sprendimas išduoti užsieniečių registracijos pažymėjimą arba leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu priimamas tik teisės aktuose nustatytų ir detaliai reglamentuotų procedūrų metu.

5. Nagrinėjamu atveju ginčas kyla dėl Departamento Sprendimo (rašto) teisėtumo ir pagrįstumo. Taip pat dėl išvestinių skundo reikalavimų – įpareigoti atsakovą išduoti užsieniečio registracijos pažymėjimą, patvirtinantį jo teisę dirbti ir įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjo prašymą išduoti leidimą gyventi darbo sutarties pagrindu.

6. Dėl reikalavimo išnagrinėti prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi:

6.1. Pareiškėjo teigimu, Sprendimu atsisakyta nagrinėti jo prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi.

6.2. 2022 m. lapkričio 20 d. Prašyme nurodė, kad 2022 m. lapkričio 7 d. pateikė prašymą gauti LLG ir iki šiol nėra gavęs atsakymo, o žodžiu buvo leista suprasti, kad prieglobsčio pateikimas nesuderinamas su prašymu išduoti su LLG darbo sutarties pagrindu.

Sprendime nurodyta: „2022 m. lapkričio 7 d. Migracijos departamentas V. R. užpildyto prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu per MIGRIS nepriėmė nustačius, kad V. R. yra prieglobsčio prašytojas ir neturi galiojančios vizos. Tai reiškia, kad V. R. prašymas išduoti leidimą laikinai gyventi nėra pateiktas ir pradėtas nagrinėti.“ Atsiliepime atsakovas paaiškino, kad 2022 m. lapkričio 7 d. pareiškėjo vizito metu buvo nustatyta, kad pareiškėjas neturi vizos (jos galiojimas pasibaigė 2022 m. spalio 18 d.), todėl 2022 m. spalio 19 d. jo patiektas prašymas išduoti LLG darbo pagrindu nebuvo priimtas.

6.3. Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (toliau – ir Aprašas) 59 punkto pirmojoje pastraipoje nustatyta, kad: „Prašymas išduoti arba pakeisti leidimą, naujai įforminti leidimą arba prašymas leisti pakeisti darbdavį arba darbo funkciją pas tą patį darbdavį nepriimamas, išskyrus Aprašo 57 punkto antrojoje pastraipoje ir Aprašo 59-1 punkte nurodytus atvejus, žodžiu ir (ar) raštu paaiškinus nepriėmimo priežastį ir suteikus reikiamą informaciją, jeigu:<...>“.

Iš aptartų aplinkybių matyti, kad tik Sprendimu pareiškėjas raštiškai buvo informuotas apie tai, kad jo prašymas išduoti LLG darbo pagrindu nebuvo priimtas ir nurodytos prašymo nepriėmimo priežastis – pareiškėjas yra prieglobsčio prašytojas ir neturi vizos. Dėl to laikytina, kad į šios bylos nagrinėjimo apimtį patenka klausimas, ar atsakovas pagrįstai atsisakė priimti prašymą išduoti LLG, t. y. teismas turi patikrinti šią aplinkybę.

6.4. Sprendime atsakovas remiasi Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuris nustato, kad LLG gali būti išduodamas, jeigu užsienietis atitinka 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodeksas su visais pakeitimais (toliau – ir Šengeno sienų kodeksas) nustatytas atvykimo sąlygas. Taip pat atsakovas remiasi Šengeno sienų kodekso 6 straipsnis nustato, kad viena iš trečiųjų šalių piliečių atvykimo sąlygų – užsienietis turi turėti galiojančią vizą, jeigu jam nėra taikomas bevizis režimas ar jis neturi leidimo gyventi.

6.5. Įstatymo 28 straipsnio 1 dalis ir Aprašo 11 punktas nustato, kad užsienietis, esantis Lietuvos Respublikoje teisėtai, prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi pateikia Migracijos departamentui.

Šiuo atveju nėra ginčo dėl pareiškėjo buvimo Lietuvoje teisėtumo – atsakovas Sprendime nurodo, kad pareiškėjo statusas yra prieglobsčio prašytojas, jam 2022 m. spalio 21 d. išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas, atsakovas pripažįsta, kad prieglobsčio prašytojo statusas suteikia teisę likti prieglobsčio prašymo šalyje, kol bus priimtas galutinis sprendimas dėl jo statuso.

Aprašo 59 punktas reglamentuoja atsisakymo priimti prašymą išduoti LLG pagrindus: 59.1. prašyme išduoti arba pakeisti leidimą nenurodyta informacija apie save, ryšius (buvusius ir (ar) esamus) su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis (įskaitant kitų užsienio valstybių piliečius, gyvenančius Lietuvos Respublikoje), taip pat ryšius su užsienio valstybių žvalgybos, saugumo ir (ar) karinėmis institucijomis; 59.2. užsienietis atsisako pateikti biometrinius duomenis; 59.3. prie prašymo pateikiami ne visi reikiami duomenys ir (ar) dokumentai arba prie prašymo MIGRIS pridėtos skaitmeninės dokumentų kopijos neatitinka užsieniečio pateiktų dokumentų originalų; 59.4. nustatoma, kad užsienietis nėra sumokėjęs valstybės rinkliavos arba konsulinio mokesčio, išskyrus atvejus, kai užsienietis yra atleistas nuo pareigos mokėti valstybės rinkliavą arba konsulinį mokestį ir užsienietis atsisako sumokėti valstybės rinkliavą arba konsulinį mokestį Įstatymo 28 straipsnyje nurodytoje institucijoje; 59.5. pateiktuose dokumentuose yra klastojimo požymių, kelionės dokumentas yra negaliojantis ar netinkamas naudoti; 59.6. prašymas pakeisti leidimą ir (ar) prie prašymo pridedami dokumentai pateikiami nesilaikant Aprašo reikalavimų; 59.7. užsienietis atsisako užpildyti Aprašo 10.31 papunktyje nurodytą klausimyną arba atsisako atsakyti į visus klausimyne pateiktus klausimus.

Aprašo 59 punkte nustatyti pagrindai, kurie neleidžia net pradėti prašymo išduoti LLG nagrinėjimo procedūros. Tarp jų nėra Sprendime nurodytų pagrindų – kad asmuo yra prieglobsčio prašytojas ar kad neturi galiojančios vizos. Šiuo atveju atsakovas remiasi aplinkybėmis, kurios nėra numatytos kaip pagrindas apskritai nepradėti prašymo išduoti LLG nagrinėjimo procedūros. Taigi atsakovas nepagrindė atsisakymo nagrinėti prašymą išduoti LLG nei teisiniais pagrindais, nei faktinėmis aplinkybėmis. Todėl su tokiu sprendimu susijusi skundžiamo rašto dalis naikintina kaip prieštaraujanti aukštesnės galios teisės aktams (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Pareiškėjas prašo teismo įpareigoti atsakovą išnagrinėti jo prašymą išduoti LLG darbo sutarties pagrindu, tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismai nėra viešojo administravimo institucijos ir neatlieka viešojo administravimo atitinkamoje srityje, dėl ko negali įpareigoti viešojo administravimo subjekto priimti konkretaus turinio administracinį sprendimą, o gali tik pavesti iš naujo atlikti veiksmus, kurie pripažinti atliktais nesilaikant teisės aktų reikalavimų (žr. pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis byloje Nr. A-1150-502/2018). Taigi atsakovas įpareigotinas iš naujo spręsti pareiškėjo pateikto prašymo išduoti LLG priėmimo klausimą.

7. Dėl reikalavimo išduoti užsieniečio registracijos pažymėjimą, patvirtinantį pareiškėjo teisę dirbti:

7.1. Pareiškėjas 2022 m. lapkričio 20 d. Prašymu, be kita ko, prašė išduoti registracijos pažymėjimą patvirtinantį jo teisę dirbti.

7.2. Atsakovas Sprendime nurodė, kad pagal Įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 10 punktą, užsieniečio registracijos pažymėjimas su teise dirbti išduodamas, jeigu per 6 mėnesius nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos Migracijos departamentas nepriėmė sprendimo, tuo tarpu nuo pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo pradžios (2022 m. spalio 18 d.) šis terminas dar nėra suėjęs. Todėl atsakovas atsisakė išduoti užsieniečio registracijos pažymėjimą su teise dirbti.

7.3. Pareiškėjas remiasi tuo, kad skundžiamu Sprendimu iš jo buvo atimta teisė dirbti Lietuvos Respublikoje, jo teisių apimtis nepagrįstai buvo susiaurinta (atėmus teisę dirbti) dėl tol kad jis pateikė prieglobsčio prašymą.

Teismas, įvertinęs skundžiamo Sprendimo (rašto) turinį, jo parengimo teisinį ir faktinį pagrindus, daro išvadą, kad ginčijamu raštu pareiškėjui nėra panaikinta teisė dirbti, kaip pareiškėjas nurodo skunde. Skundžiamame Sprendime Departamentas paaiškino, kad teisę dirbti pareiškėjas prarado dėl to, kad pasibaigė jo viza (2022 m. spalio 18 d.), tačiau ne dėl ginčijamo rašto priėmimo. Taip pat Departamentas nurodė, kad pagal Įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 10 punktą, užsieniečio registracijos pažymėjimas su teise dirbti išduodamas tik jeigu per 6 mėnesius nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos Migracijos departamentas nepriėmė sprendimo. Pareiškėjas nurodytų faktinių aplinkybių neginčija ir nepateikia argumentų, kurie paneigtų tokį Departamento vertinimą. Taigi darytina išvada, kad pareiškėjo teisė dirbti pasibaigė dėl to, kad baigė galioti jam išduota viza, o ne dėl ginčijamo Sprendimo ar jo pateikto prieglobsčio prašymo. Pareiškėjo argumentai iš esmės orientuoti į tai, kad teisę dirbti jis prarado dėl prieglobsčio prašymo, kas, kaip jau aptarta, yra tik subjektyvus vertinimas. Taigi Departamentas pagrįstai paaiškino, kodėl negali išduoti registracijos pažymėjimo, kuriame būtų numatyta pareiškėjo teisė dirbti. Sprendime išdėstyti motyvai, teisinis ir faktinis sprendimo pagrindas, jis aptariamu aspektu atitinka Viešojo administravimo 10 straipsnio reikalavimus. Taigi nėra pagrindo šiuo aspektu panaikinti skundžiamą Sprendimą, taip pat nėra pagrindo kaip išvestinio reikalavimo įpareigoti atsakovą išduoti užsieniečio registracijos pažymėjimą, patvirtinantį jo teisę dirbti.

8. Kiti pareiškėjo nurodomi skunde argumentai niekaip nekeičia teismo anksčiau padarytų išvadų, todėl nėra detaliau nagrinėjami.

9. Apibendrinant išdėstytus motyvus ir vadovaujantis ginčo klausimą reglamentuojančiais teisės aktais, atsakovo Sprendimo dalis, kurioje pasisakoma dėl pareiškėjo prašymo išduoti LLG nepriėmimo panaikinama ir atsakovas įpareigotinas išnagrinėti pareiškėjo pateikto prašymo išduoti jam LLG darbo sutarties pagrindu priėmimo klausimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo V. R. (V. R.) skundą tenkinti iš dalies. Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. gruodžio 8 d. sprendimo Nr. 10K-26347 dalį, kurioje pasisakoma dėl pareiškėjo prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi nepriėmimo ir įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjo pateikto prašymo išduoti jam leidimą laikinai gyventi darbo sutarties pagrindu priėmimo klausimą iš naujo.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Sigita FomičiovaIndrė Pukanasytė-BiekšėGediminas Užubalis