Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.1.8.2; 1.1.8.8; 1.2.26.2; 2.1.15.3.3.2

2026 m. vasario 25 d.

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. J., gimusi (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), našlė, aukštojo išsilavinimo, neteista, kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J. 2025 m. rugpjūčio 14 d., apie 0.42 val., (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jai nustatytas 2,38 promilės neblaivumas, įžūliu elgesiu pro bendro naudojimo patalpų langą iš septinto aukšto išmesdama vazoną su gėle ir pataikydama į bendro naudojimo stovėjimo aikštelėje stovėjusį automobilį „Lexus“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), taip jį apgadindama (įlinko automobilio kairėje pusėje stogas, apgadintos kairės pusės priekinės ir galinės durelės) ir padarydama S. K. 1 760,70 Eur dydžio turtinę žalą, taip pat viešoje vietoje girdint kitiems asmenims keikdamasi necenzūriniais žodžiais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, taip sutrikdė žmonių poilsį. Taip A. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Kaltinamoji A. J. apklausiama teisiamojo posėdžio metu parodė, kad prisipažįsta, bet gerai neprisimena įvykio aplinkybių, nes buvo apsvaigusi nuo alkoholio. Ji su draugu tą dieną jo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), buto numerio neprisimena, tačiau šis yra septintame aukšte, išgėrė daug alaus ir degtinės. Kažkuriuo metu ji išėjo viena parūkyti į daugiabučio bendrojo naudojimo laiptinę, ten atidarė langą į laiptinės pusę ir netyčia kliudė, galimai su ranka užkabino, ant palangės stovėjusį didelį vazoną su gėle, kuris nukrito. Tyčia šio vazono pro langą nemetė. Pripažįsta, kad vazonas pataikė į automobilį. To patikrinti nenuėjo. Sutinka su padaryta žala. Tuo metu nieko kito be jos pačios laiptinėje nebuvo, tačiau į vazono kritimą sureagavo lauke buvęs jai nepažįstamas kaimynas, kuris ją dėl to sulaikė netrukus išeinant iš laiptinės pakeliui namo. Turbūt tas kaimynas ir iškvietė policiją dėl vazono iškritimo. Kitų, neskaitant kaimyno, žmonių nebuvo arba jų nematė. Ją sulaikiusio kaimyno dabar neatpažintų, nes tuo metu buvo tamsu. Būdama dar laiptinėje jokių konfliktų nekėlė, neprisimena, kad įžūliai būtų pasielgusi, nesikeikė, nes necenzūrinių žodžių niekada nevartoja, bet gal šiuos pavartojo atvykus policijos pareigūnams. Pastariesiems atvykus, ji pradėjo elgtis agresyviai, jiems priešinosi, gal norėjo pabėgti. Matomai dėl to agresyvaus elgesio buvo įsodinta policijos pareigūnų į jų tarnybinį automobilį. Pripažįsta, kad turėjo priklausomybę alkoholio, šio pavartojus tapdavo agresyvi, dėl to anksčiau gydėsi programose ir šio nuo paskutinės vasaros nebevartoja, lanko AA grupę. Teisiamojo posėdžio metu teismui pagarsinus kaltinamosios parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 118–120), ji pareiškė, kad parodymai yra užrašyti teisingai, galėjo būti, jog ji rūkydama užsinorėjo iššokti pro langą, bet neprisimena, ar ėmėsi tam kokių nors veiksmų, nežino, panikavo, nemano, kad kažkas buvo tuo metu su jos draugu atsitikę. Teisiamojo posėdžio metu teismui pagarsinus kaltinamosios parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 124–126), ji pareiškė, kad parodymai yra užrašyti teisingai.

Įtariamoji A. J. apklausiama pas ikiteisminio tyrimo pareigūną parodė, kad savo kaltę pripažįsta visiškai. 2025 m. rugpjūčio 13 d. po pietų namuose gėrė alų ir degtinę, tiksliai neprisimena kiek, po to išėjo iš namų, tačiau nežino kur, nes jai išgėrus, atmintis suprastėja. Prisimena tai, kad norėjo pro langą iššokti. Nieko dėl vazono pasakyti negali, gal ji šį netyčia išmėtė, nes norėjo iššokti. Neprisimena, ar ją kas nors laiptinėje sulaikė ir to, kad po to būtų keikusi necenzūriniais žodžiais.

Įtariamoji A. J. papildomai apklausiama pas ikiteisminio tyrimo pareigūną parodė, kad lieka prie ankstesnių jos duotų parodymų. Dėl savo elgesio labai gailisi.

Nukentėjusysis S. K. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad gyvena šalia įvykio vietos, adresu (duomenys neskelbtini). Nakties metu, tarp 2–3 val., jam paskambino kaimynas, vardu S., ir pasakė, kad matė, kaip iš lango buvo išmestas vazonas su gėle, kuris jam vos į galvą nepataikė, tačiau pataikė į jo (S. K. ) automobilį. Pasakė ir tai, kad matė, kas taip padarė. Jis savo automobilį paliko stovėti šalia daugiabučio namo sienos. Apžiūrėjęs automobilį nustatė, kad vazonas pataikė į automobilio vairuotojo pusę. Padarė kelias savo automobilio nuotraukas. Įvykio vietoje buvo tik policijos pareigūnai, kaimynas S., kitos laiptinės kaimynai jam kitą dieną pasakė, kad kažką, triukšmą girdėjo, tačiau nieko nematė, išskyrus vėliau atvykusius policijos pareigūnus. Po įvykio automobilį vairavo dar du mėnesius, nes laukė policijos atsako dėl jo tolimesnių veiksmų eigos. Šį gavęs, dėl automobilio apgadinimų nuvyko į autoservisą, kur jam parengė darbų sąmatą. Teisiamojo posėdžio metu teismui pagarsinus nukentėjusiojo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 2, 43–46, 47–50), jis pareiškė, kad parodymai yra užrašyti teisingai. Teisiamojo posėdžio metu teismui pagarsinus nukentėjusiojo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 50–54), jis pareiškė, kad parodymai yra užrašyti teisingai. Automobilis dar įvykio metu priklausė bendrovei pagal išperkamosios nuomos sutartį, tačiau šiai dienai savininkas yra jis.

Iš protokolo-pareiškimo matyti, kad pareiškėjas S. K. , pageidaujantis pareikšti apie įvykį, parodė, kad 2025 m. rugpjūčio 14 d., apie 1 val., adresu (duomenys neskelbtini), bendro naudojimosi automobilių stovėjimo aikštelėje, buvo apgadintas jam priklausančio automobilio „Lexus RX450h“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo pusės statramstis, durelės ir galinis langas (apibraižytas), dėl to patyrė bendrai 1 250 Eur dydžio žalą.

Nukentėjusysis S. K. apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo pareigūną parodė, kad 2025 m. rugpjūčio 14 d., apie 1 val., jam būnant namuose paskambino policijos pareigūnu prisistatęs asmuo ir paaiškino, kad jam priklausantis automobilis „Lexus RX450H“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), stovintis daugiabučio namo kiemo bendrojo naudojimosi automobilių stovėjimo aikštelėje, yra apgadintas. Nedelsdamas nuėjo patikrinti automobilį, adresu (duomenys neskelbtini), kur paliko jį stovėti. Vietoje apžiūrėjo automobilį ir padarė šio kelias nuotraukas. Pamatė, kad aplink jo automobilį buvo daug šukių ir žemės nuo vazono su gėle. Nustatė, kad buvo įlenktas vairuotojo pusės statramstis ir nubrozdinti šio dažai, nubrozdinti vairuotojo pusės durelių dažai ir nubrozdintas vairuotojo pusės galinis langas, dėl to preliminariai vertina, kad jam padarytą 1 250 Eur dydžio žala. Ikiteisminio tyrimo eigoje šios žalos dydį patikslins. Iš ten taip pat buvusio policijos pareigūno ir kaimyno, vardu S., sužinojo, kad automobilį apgadino jam nepažįstama neblaivi moteris, kuri iš daugiabučio namo septinto aukšto numetė vazoną su gėle ant jo automobilio stogo.

Nukentėjusysis S. K. papildomai 2025 m. rugsėjo 29 d. apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo pareigūną parodė, kad gyvena šalia įvykio vietos, adresu (duomenys neskelbtini). Iki įvykio 2025 m. rugpjūčio 13 d., apie 19 val., automobilį paliko stovėti prie (duomenys neskelbtini) esančio daugiabučio namo. Po įvykio atvykęs patikrinti automobilį pamatė, kad iš vairuotojo pusės prie vairuotojo durelių ant asfalto gulėjo sudaužytas gėlių vazonas su išbarstytomis žemėmis ir gėle. Apžiūrėjęs automobilį pamatė, kad buvo apgadintas stogas prie vairuotojo pusės durelių, vairuotojo pusės abi durelės ir šių apdaila, nes nuo krentančio vazono liko įdubimai ir buvo nubrozdinti dažai. Patį automobilį nupirko išsimokėtinai. Paskutinė dėl šio įmoka turėtų būti 2025 m. lapkričio mėnesį, po to galės automobilį perregistruoti iš bendrovės, iš kurios automobilį nupirko, savo vardu. Dėl automobilio apgadinimų važiuos į autoservisą, po ko ten jam įvertins padarytą žalą.

Nukentėjusysis S. K. papildomai 2025 m. spalio 31 d. apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo pareigūną parodė, kad nuvežė automobilį į autoservisą ir ten jį apžiūrėję darbuotojai nurodė, kad remontas kainuos 1 760,70 Eur, nes reikės nuimti vairuotojo pusės dureles ir apdailas, po ko šias sutvarkyti dėl gilių įbrėžimų sutvarkyti ir per naują nudažyti, nuimti stogą ir jo apdailas bei kairės pusės rėmą prie vairuotojo pusės durelių, nes šie įlenkti, po ko ištiesinti, sudėti atgal į vietas ir per naują nudažyti. Turbūt senų į naujas detales keisti nereikės. Dėl to vertina, kad jam padaryta 1 760,70 Eur dydžio žala.

Liudytojas S. P. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nakties metu jis grįždamas namo, adresu (duomenys neskelbtini), ėjo link durų į pirmąją laiptinę, kai šių nepriėjęs išgirdo labai arti ausies švilpiantį garsą. Dėl to atsisuko ir pamatė nukritusi jo žmonos laistomą vazoną su gėlėmis tarp jo ir automobilio. Paties vazono kritimo nematė. Trumpam išsigando, nes mažai truko iki to, kad vazonas būtų jam ant galvos nukritęs. Reaguodamas į tai pažiūrėjo į viršų ir pamatė, kad daugiabučio namo septintame aukšte užsidarė langas, tačiau vis dar degė šviesa. Nusprendė tai patikrinti. Pakilęs liftu į septintą aukštą sutiko moterį, kaip baudžiamojo proceso metu paaiškėjo A. J., kuri, jo manymu, buvo labai neblaivi. Ji daugiabutyje name negyvena, jame pasitaiko, kai lankosi viename asocialiame septintame aukšte esančiame bute. Paklausęs jos, kodėl metė vazoną, ji nerišliai atsakė, kad tai padarė netyčia ir to nenorėjo. Taip pat rado pilnai atidarytą langą, kuris atidaromas tik į laiptinės pusę. Ten vietoje vazonai stovėjo ant palangės, lango zonoje. Netrukus A. J. pradėjo greitai leistis laiptais į apačią. Nenorėdamas, kad ji pasišalintu, pats liftu nusileido į apačią, greitai išbėgo į kiemą ir laikė uždarytas daugiabučio namo duris tam, kad ji neišeitų. Tuo metu jis pamatė, kad išmestas vazonas pataikė į kaimyno automobilį ir ant šio gulėjo. Vazonas buvo didelis. Paskambino bendruoju pagalbos numeriu ir paaiškino operatoriui įvykio situaciją. Tuo pačiu metu A. J. pradėjo blaškytis, vieną kartą bandė atidaryti duris, bet nesėkmingai, nes jis šias laikė, taip pat kelis kartus bėgiojo per skirtingus aukštus, šūkavo ir labai keikėsi. Pats sulaikyti moters nenorėjo. Policijos pareigūnai labai greitai, po 5 min. atvyko į įvykio vietą. Per 15 min. pasirodė ir apgadinto automobilio kaimynas, kuriam apie įvykį pranešė pati policija. Atvykus policijos pareigūnams, A. J. pradėjo dar labiau šūkauti ir keiktis, ypač, kai jie ją sulaikė ir vedėsi iš laiptinės, ar laiptinėje, tiksliai neprisimena, į jų tarnybinį automobilį. Taip pat bandant ją į šį įsodinti, A. J. spardė šio duris. Tuo pačiu metu kiti pašaliniai asmenys nebuvo atėję pažiūrėti to, kas vyksta. Teisiamojo posėdžio metu teismui parodžius liudytojui fotonuotrauką (1 t., b. l. 25), jis pareiškė, kad vazonai stovėjo ant vidurinės palangės taip, kaip pavaizduota nuotraukoje. Įprastai dėl saugumo kaimynai tą langą palieka atlenktą. Jis pamatė, kaip langas buvo pilnai atidarytas ir uždaromas, bet ne taip, kaip pavaizduota nuotraukoje. Teisiamojo posėdžio metu teismui parodžius liudytojui fotonuotrauką (1 t., b. l. 13), jis pareiškė, kad laiptinė yra kairiau nuo stogelio, o tas langas yra nuotraukos kairėje pusėje. Vazoną reikėjo pastumti į priekį, kad jis iškristų, pats iškristi šis negalėjo dėl savo padėties vidurį didelės palangės. Automobilis stovėjo priešais langus. Vazonas turėjo būti pastumtas į priekį. Prie laiptinės yra stogelis, tačiau pastūmus vazoną, šis turėjo nukristi tiesiai ant šaligatvio, prie automobilio, nes stogelis yra toliau, ten, kur laiptai, o langai nėra virš stogelio. Teisiamojo posėdžio metu teismui pagarsinus liudytojo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 87–90), jis pareiškė, kad parodymai yra užrašyti teisingai, nuo namo sienos iki automobilio yra ne pilni 2 metrai, pastumtas vazonas galėjo nuskrieti.

Liudytojas S. P. apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo pareigūną parodė, kad 2025 m. rugpjūčio 14 d., apie 0.40 val., po darbo grįždamas namo, adresu (duomenys neskelbtini), ėjo prie namo laiptinės durų, kai išgirdo duslų sau už nugaros garsą. Dėl to atsisuko ir pamatė po savo kojomis dužusi vazoną, tuomet pažiūrėjo į viršų ir pamatė, kad namo septintame aukšte užsidaro laiptinės langas. Suvokdamas, kad vazonas galėjo būti išmestas iš laiptinės, kurioje jis pats gyvena, nusprendė tai patikrinti. Nedelsdamas pakilo liftu į septintą aukštą ir ten rado prie uždaryto laiptinės lango stovinčią moterį, kurios veidas buvo apibrozdintas ir kurią galėtų atpažinti. Ją dažnai mato jo namo laiptinėje, nes pastaroji rūko bendro naudojimosi patalpose ir kt. Paklausęs jos, ar ji išmetė vazoną pro langą, moteris jam atsakė, kad atsiprašo, netyčia, po ko pradėjo šalintis iš įvykio vietos leisdamasi laiptais. Nenorėdamas, kad ji pasišalintu, pats nusileido liftu į apačią. Kol tai darė paskambino bendruoju pagalbos numeriu ir operatoriui pranešė apie įvykį. Nusileidęs, jis išėjo į lauką ir pamatė, kad nuo vazono pataikymo buvo apgadintas kaimyno automobilis „Lexus“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Žinodamas, kad tai padarė būtent minėta moteris, jis ėmė laikyti namo laiptinės duris tam, jog ji nepasišalintu. Netrukus greitai atvažiavo policijos pareigūnai. Jų atvykimo metu moteris buvo trečiame namo aukšte. Policijos pareigūnai ją nusivedė iki jų tarnybinio automobilio. Kol jie tai darė, moteris elgėsi neadekvačiai, garsiai rėkė, vartojo necenzūrinius rusiškus keiksmažodžius, taip trikdė žmonių rimtį.

Iš policijos pareigūnės Robertos Danisevičiūtės surašyto tarnybinio pranešimo matyti, kad 2025 m. rugpjūčio 14 d., apie 0.42 val., dirbdama su kitu kolega policijos pareigūnu Darjušu Ščensnovičiumi (Darjuš Ščensnovič) iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), iš septinto aukšto neblaivi moteris išmėtė gėlių vazoną, kuris nukrito ant automobilio „Lexus“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); moterį pranešėjas sulaikė ir jie abu laukia lauke prie apgadinto automobilio; pranešėjas prašo skubiai atvykti, nes moteris nesiorientuoja aplinkoje. Atvykus nurodytu adresu, juos pasitiko pranešėjas S. P. ir paaiškino, kad buvo lauke prie laiptinės, kai pamatė iš septinto aukšto krentantį gėlių vazoną ant minėto automobilio, dėl to jis nedelsdamas sulaikė moterį, kaip paaiškėjo A. J., laiptinėje, neleisdamas jai išeiti, kol atvyks policiją. Bendravimo su A. J. metu pastebėjo, kad ji buvo akivaizdžiai neblaivi: kalbėjo nerišliai, kliedėjo, keikėsi, nesiorientavo aplinkoje ir negalėjo nieko paaiškinti. Tikrinimo metu jai buvo nustatytas 2,38 promilės neblaivumas. Pažiūrėjusi, pamatė, kad minėto automobilio stogas buvo apgadintas. Automobilis priklauso bendrovei.

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo perklausytas Bendrojo pagalbos centro garso įrašas, kuriame girdima, kaip 2025 m. rugpjūčio 14 d. 0.42 val. pranešėjas S. P. operatorei praneša, kad (duomenys neskelbtini), jam einant pro šalį, prieš porą minučių pamatė kaip iš septinto aukšto moteris išmėtė gėlių vazoną, kuris tiesiai nukrito ant kaimyno automobilio „Lexus“, valstybinio numerio nenurodo aiškindamas, kad moteris visiškai neblaivi, labai neadekvati, nesiorientuoja ir jis eina paskui ją į apačią, po ko ten lauks atvyksiančios policijos.

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo peržiūrėti du policijos pareigūnų kūno kamerų įrašai. Pirmame matoma, kaip pranešėją S. P. pasitinka policijos pareigūnai, jų paprašytas juos įleidžia į laiptinę, kur prie laiptų kairėje pusėje sėdi neblaivi moteris, prašo atsistoti ir eiti. Tuo pačiu metu pranešėjas S. P. paaiškina, kad eidamas namo išgirdo bum tiesiai ant kaimyno automobilio. Jeigu nebūtų praėjęs, tai jam tiesiai būtų į galvą. Tada pakėlė galvą ir pamatė, kad jo laiptinės septintame aukšte yra atidarytas langas ir nukritęs geltonos spalvos vazonas. Policijos pareigūnas paklausia jo, kaip jis sužinojo, kad tai padarė moteris, į ką atsako, kad jis iš karto pakilo į septintą aukštą ir ten rado šią moterį, uždarinėjančią langą; moteris buvo išėjusi į laiptinę rūkyti. Antrame įraše matoma, kaip pranešėjas S. P. bendraudamas su policijos pareigūnais jiems paaiškina, kad moteris yra girtuoklė, čia negyvena, bet devintame aukšte yra landynė, kurioje nuolatos lankosi. Tuo pačiu metu moteris leidžiasi į pirmą aukštą. Vėliau, kol policijos pareigūnas duomenų bazėje ieško automobilio „Lexus“ savininko, girdisi, kaip moteris šūkauja uždaryta tarnybiniame automobilyje, po ko policijos pareigūnas apžiūri minėta automobilį.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad 2025 m. rugpjūčio 14 d., nuo 2.50 iki 3.15 val., buvo apžiūrėta įvykio vieta – daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo automobilių stovėjimo aikštelė. Prie namo laiptinės durų stovi tamsios spalvos visureigis „Lexus“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio statramstis yra įlenktas ir šio dažai nubrozdinti, ant stogo žemė, sudaužytos vazono šukės ir augalo šaknys. Aplink automobilį esančioje teritorijoje išbarstyta žemė, sudaužytos vazono šukės, įvairūs augalo likučiai ir du indeliai. Prie protokolo pridėta fotolentelė.

Iš papildomos įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad 2025 m. rugpjūčio 14 d., nuo 3.20 iki 3.40 val., buvo apžiūrėta įvykio vieta – daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), pirmos laiptinės, septinto aukšto laiptinė. Šioje ant sienos yra trys stikliniai langai su plastikinėmis staktomis su palangėmis. Prie protokolo pridėta fotolentelė.

Iš alkotesterio Draeger Alcotest 7510 Nr. ARKB-0381 kvito matyti, kad 2025 m. rugpjūčio 14 d. 1.29 val. tikrinimo metu A. J. nustatytas 2,38 promilės neblaivumas.

Iš 2025 m. gegužės 22 d. patikros sertifikato matyti, kad alkotesteris Draeger Alcotest 7510 Nr. ARKB-0381 yra tinkamas naudoti, patikros sertifikatas galioja iki 2025 m. lapkričio 21 d.

Iš UAB „Matsuda“ remonto sąmatos matyti, kad automobilio „Lexus“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), remonto kaina su PVM yra 1 760,70 Eur.

Dėl veikos kvalifikavimo kaip nusikalstamos.

BK 284 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamosios A. J. kaltė įžūliu elgesiu demonstravus nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, taip sutrikdžius visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, yra įrodyta.

Kaltinamoji A. J. apklausiama teisiamojo posėdžio metu parodė, kad daugiabučio namo laiptinėje norėjo parūkyti, atidarė langą, neatsargiai kliudė ant palangės stovėjusį gėlių vazoną ir jis iškrito pro langą; iš lauko atėjęs kaimynas ją sulaikė; necenzūrinius žodžius galėjo pavartoti, kai atvyko policijos pareigūnai. Nors savo kaltę pažeidus viešąją tvarką A. J. neigė, vis dėlto, tai pagrindžia byloje esantys kiti įrodymai. Iš įvykio vietos apžiūros protokolų ir prie jų pridėtų fotolentelių matyti, kad daugiabučio namo laiptinėje yra trys langai. Liudytojo S. P. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai pagrindžia, kad gėlių vazonas paprastai stovėdavo ant vidurinio (mažesnio) lango, kuris pilnai neatsidaro, palangės, be to, jis matė, kaip nukritus gėlių vazonui buvo uždarytas šoninis (didesnis) langas. Tai atitinka kaltinamosios A. J. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus apie tai, kad iš pradžių langas buvo uždarytas, nes, jeigu ant palangės stovėtų gėlių vazonas, atidaryti šoninio (didesnio) lango ji negalėtų. Dar daugiau, liudytojas S. P. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad gėlių vazonas skriejo jam prie pat galvos, nutolęs apie 15–20 cm atstumu. Tai patvirtina pareigūnų kūno kameros įrašai, kuriuose užfiksuota, kaip netrukus po įvykio S. P. apie tai pasakoja atvykusiems policijos pareigūnams. Nurodyti įrodymai sudaro pagrindą išvadai, kad atidariusi langą A. J. nuo kito lango palangės paėmė gėlių vazoną ir jį metė pro langą į S. P., bet pataikė į automobilį. Kitaip, neatsargiai kliudžius ar panašiai ant vidurinio (mažesnio) lango palangės stovėjęs gėlių vazonas kristų link šoninio (didesnio) lango, o ne priešais langus stovinčio automobilio. Teismo vidinį įsitikinimą tuo sustiprina tai, kad gėlių vazonas nukrito ne ant daugiabučio namo laiptinės stogelio ar šalia jo, o ant toliau, už stogelio ir šaligatvio priparkuoto automobilio ir jį apgadino. Tai leidžia spręsti apie didesnę jėgą, kuria panaudojus gėlių vazonas buvo paleistas, būdingą metimui. Be to, įvykis susiklostė naktį, apie 0.40 val., kai žmonių gatvėse paprastai yra nedaug, todėl tai, kad taip sutaptų, jog neatsargiai (atsitiktinai) kliudytas gėlių vazonas skristų tuo metu šaligatviu einančiam S. P. prie pat galvos, nurodytų kitų įrodymų kontekste yra neįtikinama. Iš liudytojo S. P. teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų taip pat matyti, kad jo užklupta A. J. iš karto bandė pasišalinti aukštyn–žemyn lipdama daugiabučio namo laiptais, šūkavo ir vartojo necenzūrinius žodžius. Tai stebima ir policijos pareigūnų kūno kameros įrašuose, kai A. J. buvo uždaryta į policijos tarnybinį automobilį. Tai paaiškina alkoholio kiekio matuoklio kvitas, pagrindžiantis, kad netrukus po įvykio A. J. buvo nustatytas artimas sunkiam, 2,38 promilės neblaivumas. Toks A. J. elgesys, ypač gėlių vazono metimas pro daugiabučio namo septinto aukšto langą į šaligatviu einantį S. P., laikytinas įžūliu, demonstruojančiu nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, nes moralės požiūriu yra nepriimtinas, šokiruojantis aplinkinius. Tuo tarpu visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymą rodo tai, kad po vidurnakčio pro daugiabučio namo septinto aukšto langą išmestas pakankamai didelis gėlių vazonas skriejo S. P. prie pat galvos, atsitrenkė į automobilį ir nukrito ant žemės, taip sukėlė triukšmą, A. J., užuot ramiai sulaukusi atvykstančių policijos pareigūnų, daugiabučio namo laiptinėje ir uždaryta į šalia daugiabučio namo stovintį policijos tarnybinį automobilį šūkavo ir vartojo necenzūrinius žodžius, į įvykio vietą buvo kviečiami policijos pareigūnai ir apgadinto automobilio savininkas S. K. , be to, nukentėjusiojo S. K. ir liudytojo S. P. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai pagrindžia, kad įvykį pro langą stebėjo daugiabučio namo gyventojai. A. J. veikos pavojingumas viršija būdingą nedideliam viešosios tvarkos pažeidimui ir yra pakankamas baudžiamajai atsakomybei kilti bent jau dėl to, kad jos pro daugiabučio namo septinto aukšto langą išmestam gėlių vazonui pataikius į šaligatviu einantį S. P. galėjo kilti skaudžios pasekmės, taip pat buvo apgadintas automobilis, sutrikdytas daugiabučio namo gyventojų poilsis. Būdama suaugusi ir normalaus protinio išsivystymo A. J. neabejotinai suvokė, kad toks jos elgesys yra įžūlus, demonstruojantis nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, numatė, jog visuomenės rimtis ir tvarka dėl to bus sutrikdyta, ir, sprendžiant iš jos kryptingų veiksmų, pro daugiabučio namo septinto aukšto langą metant gėlių vazoną į šaligatviu einantį S. P. ir kitų, tokių padarinių norėjo, todėl veiką padarė tiesiogine tyčia.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, kaltinamosios A. J. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį.

Dėl skirtinos bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės.

BK 284 straipsnyje numatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Teismas, skirdamas bausmę A. J., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 55 straipsniu, 61 straipsnio 1–3 dalių nuostatomis. A. J. padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą viešajai tvarkai, kurio pavojingumo laipsnis viršija rūšinį, nes jos pro daugiabučio namo septinto aukšto langą išmestam gėlių vazonui pataikius į šaligatviu einantį S. P. galėjo kilti skaudžios pasekmės, tiesiogine tyčia, kuri susiformavo spontaniškai, dėl asmeninių paskatų, be aiškesnių tikslų, nusikalstama veika S. K. padaryta 1 760,70 Eur dydžio turtinė žala, kuri nėra atlyginta. A. J. yra našlė, aukštojo išsilavinimo, dirbanti valytoja, gaunanti minimalaus dydžio darbo užmokestį, neteista, tačiau Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 1 d. nuosprendžiu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, kurią taip pat padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai tai turėjo tam įtakos, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikiusi su nukentėjusiu asmeniu, per pastaruosius vienerius metus vieną kartą bausta administracine tvarka už smulkaus pobūdžio nusižengimą, paskirtą baudą sumokėjo, konsultuota / gydyta (duomenys neskelbtini) nuo 2017 m. gruodžio 22 d. dėl (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), A. J. 2018 m. sausio 3 d. buvo rekomenduotas gydymas (duomenys neskelbtini) programoje, tačiau ji nesigydė ir vėliau (duomenys neskelbtini) nesilankė. Tai A. J. asmenybę apibūdina nevienareikšmiškai, rodo, kad piktnaudžiavimas alkoholiu turi įtakos jos nusikalstamam elgesiui. A. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o atsakomybę sunkinančios aplinkybės jai neinkriminuotos. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti A. J. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, padarymą parinkus sankcijoje numatytą su laisvės atėmimu nesusijusią, tačiau ją ribojančią bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kurios terminas nustatytinas artimas vidurkiui, paskiriant jai įpareigojimus ir draudimus, orientuotus į jos elgesio korekciją, teisingumo atkūrimą ir nusikalstamų veikų prevenciją.

Nusikalstamą veiką A. J. padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jai nustatytas artimas sunkiam, 2,38 promilės neblaivumas ir, sprendžiant iš jos neadekvataus elgesio, pro daugiabučio namo septinto aukšto langą metant gėlių vazoną į šaligatviu einantį S. P. ir kito, tai turėjo tam įtakos. A. J. apklausiama teisiamojo posėdžio metu pripažino iki nagrinėjamo įvykio turėjusi priklausomybę alkoholiui. Praeityje nusikalstamą veiką A. J. padarė taip pat būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai tai turėjo tam įtakos, buvo konsultuota / gydyta (duomenys neskelbtini) nuo 2017 m. gruodžio 22 d. dėl (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), A. J. 2018 m. sausio 3 d. buvo rekomenduotas gydymas (duomenys neskelbtini) programoje, tačiau ji nesigydė ir vėliau (duomenys neskelbtini) nesilankė. Nors A. J. apklausiama teisiamojo posėdžio metu parodė, kad po nagrinėjamo įvykio alkoholio daugiau nevartoja, lankosi AA susirinkimuose, vis dėlto, nurodytos aplinkybės, ypač pasikartojęs jos nusikalstamas elgesys, kuriam įtakos turėjo apsvaigimas nuo alkoholio, patvirtina tam pažaboti skirtų priemonių reikalingumą ir naudą A. J. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis BK 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 3 dalimi, 72⁵ straipsniu, A. J. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti alkoholizmo prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose. Šios baudžiamojo poveikio priemonės efektyvumą derinant su jos vykdymo optimalumu, šio įpareigojimo įvykdymo terminas nustatytinas artimas vidurkiui.

Dėl civilinio ieškinio išsprendimo.

S. K. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1 760,70 Eur dydžio turtinės žalos, patirtos dėl automobilio apgadinimo, atlyginimo priteisimo. Nustatyta, kad automobilį apgadino A. J. Žalos dydis pagrįstas remonto sąmata. Tai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.245–6.249, 6.251, 6.263 straipsniais, sudaro pagrindą civilinį ieškinį tenkinti visiškai.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5 ir 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6 ir 7 dalimis, 308 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsnio 2 ir 3 dalimis,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. J. pripažinti kalta padariusia nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir jai skirti vienerių metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant A. J. neatlygintinai išdirbti 80 valandų per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; atlyginti nusikalstama veika S. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), padarytą 1 760,70 Eur dydžio turtinę žalą per vienuolika mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos arba mokytis; uždraudžiant jai lankytis daugiabutyje gyvenamajame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini); vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į paskirtą bausmę įskaityti A. J. laikiname sulaikyme nuo 2025 m. rugpjūčio 14 d. 1.10 val. iki 2025 m. rugpjūčio 14 d. 14.26 val. išbūtą vieną dieną, laikant, kad likusi neatlikta laisvės apribojimo bausmės dalis yra vienuolika mėnesių ir dvidešimt septynios dienos.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 3 dalimi, 72⁵ straipsniu, A. J. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigoti ją dalyvauti alkoholizmo prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, šį įpareigojimą įvykdant per devynis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

S. K. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir jo naudai iš A. J. priteisti 1 760,70 Eur turtinės žalos atlyginimo.

A. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Bylos medžiagoje esantį kompaktinį diską (laikomas voke prie 1 t. bylos viršelio) nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Išaiškinti A. J., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19–22 straipsniai. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos Probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyrius, adresas Vilnius, Kareivių g. 1, Tel. 0 672 88 430, 0 672 94 080, e. p. rytu.skyrius@probacija.lt). Nuteistieji, kuriems paskirta laisvės apribojimo bausmė, privalo susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.