Kauno apygardos teismo nutartis

2016-11-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-1397-579/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-11-29
Bylos Nr.
1S-1397-579/2016
Teisminio proceso Nr.
1-13-1-01561-2013-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Danutė Giačaitė, Evaldas Gražys, Olegas Šibkovas
Nuteistasis
G. R.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-1397-579/2016
Teisminio proceso Nr. 1-13-1-01561-2013-5Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. lapkričio 29 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Olego Šibkovo,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo G. R. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 21 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Laisvės atėmimo vietų ligoninėje 2016 m. rugsėjo 27 d. priimtą nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

G. R. bausmę atlieka pagal Vilniaus miesto apylinkės 2014 m. kovo 17 d. nuosprendį, kuriuo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį, ir pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 28 d. nuosprendį, kuriuo pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, ir nuteistas galutine 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme (laisvės atėmimo bausmės pabaiga – 2017-04-03).

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Laisvės atėmimo vietų ligoninėje (toliau – Komisija) 2016 m. rugsėjo 27 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarė nuteistajam G. R. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. spalio 21 d. nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą dėl nuteistojo G. R. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, nustatęs, kad jis neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytų lygtinio paleidimo sąlygų.

Nuteistojo G. R. skunde prašoma panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 21 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos 2016 m. rugsėjo 27 d. nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde taip prašoma leisti nuteistajam dalyvauti teismo posėdyje, kuriame bus nagrinėjamas jo skundas.

Skundo autorius nurodo, kad Komisijos nutarime jis charakterizuojamas teigiamai, jo elgesys pripažįstamas nepriekaištingu ir matoma pažanga sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals, be to, nuteistasis yra atlikęs lygtinio paleidimo taikymui būtiną bausmės dalį (neatliktos bausmės dalis tik 5 mėnesiai), sąžiningai vykdo visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, aktyviai dalyvauja būrio (stacionaro) visuomeniniame gyvenime, nenusižengia numatytai vidaus tvarkai, palaiko santykius su artimaisiais ir vaikais, kuriems yra labai reikalingas laisvėje. Skunde taip pat pažymima, kad G. R. turi puikias gyvenimo sąlygas laisvėje – turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir bus aprūpintas darbu. Nuteistasis teigia, kad bausmės atlikimo metu jis kardinaliai pakeitė savo gyvenimo būdą, nutraukė visus santykius su buvusiais draugais, yra pasiryžęs daugiau niekada nenusikalsti ir vykdyti visus jam skirtus įpareigojimus. Be to, jis serga plaučių tuberkulioze ir pataisos įstaigoje negali gauti tinkamo gydymo.

Dėl skundžiamoje nutartyje minimų argumentų, kad G. R. kurį laiką slapstėsi nuo teisėsaugos institucijų ir į Lietuvą atlikti bausmės buvo pargabentas pagal jam išduotą Europos arešto orderį, skunde pažymima, kad jis niekuomet nesislapstė, o sužinojęs, kad yra ieškomas, jis iš karto sutiko būti grąžinamas į Lietuvos Respubliką.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo G. R. skundas atmestinas.

Nuteistojo prašymas dalyvauti teismo posėdyje, kuriame bus nagrinėjamas jo skundas, atmestinas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 364 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad, kai skundas paduotas remiantis nuteistojo padėtį bloginančiais pagrindais, skundui nagrinėti privalo, o kitais atvejais – gali būti rengiamas teismo posėdis, kuriame gali dalyvauti prokuroras, skundą padavęs asmuo, taip pat nuteistasis ir jo gynėjas. Šių asmenų, jeigu jiems buvo laiku pranešta apie teismo posėdžio dieną, neatvykimas nesustabdo skundo nagrinėjimo. Jeigu skundu siekiama pabloginti nuteistojo padėtį, reikiamais atvejais suimtas nuteistasis pristatomas į teismą. Nagrinėjamu atveju byla nagrinėjama pagal nuteistojo G. R. skundą, kuris nebuvo paduotas remiantis nuteistojo padėtį bloginančiais pagrindais, todėl teismo posėdis žodinio proceso tvarka nėra privalomas. Apygardos teismas, pasinaudodamas teismui suteikta BPK numatyta teise, nuteistojo G. R. skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka.

BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad G. R. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Tačiau pagal naująjį teisinį reguliavimą lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta, kad G. R. priskirtinas ne prie žemos, bet prie vidutinės rizikos grupės (56 balai), todėl įvertinus minėtą teisinį reglamentavimą šiuo atveju turi būti nustatyta jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

Apie pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159, 15.2 punktas).

Šiuo aspektu vertinant nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką labai svarbu tai, kad socialinio tyrimo išvadoje G. R., nors ir dalyvaujančiam visose privalomose socialinės reabilitacijos programose, vis dar nustatomas kriminogeninis veiksnys, susijęs su ankstesniais teisės pažeidimais. Socialinio tyrimo išvados rengėjui – Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininkui, nustačius, kad minėtas veiksnys vis dar daro įtaką pakartotinei nuteistojo rizikai nusikalsti, apylinkės teismas visiškai pagrįstai atsižvelgė ir įvertino, kad G. R. be paminėtų dviejų nuosprendžių yra teistas dar 10 kartų, daugiausia už tokio paties pobūdžio nusikalstamas veikas nuosavybei ir, priešingai nei teigiama nuteistojo skunde, jis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę po to, kai buvo pasislėpęs nuo šios bausmės vykdymo ir pagal Europos arešto orderį buvo pargabentas iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą. Be to, skundo autorius jau buvo du kartus lygtinai paleistas iš bausmės atlikimo vietos (pataisos įstaigos) ir vieną kartą pažeidė lygtinio paleidimo sąlygas. Nors pripažinta, kad aplinkybės, susijusios su ankstesniu nuteistojo elgesiu laisvėje, yra gana statiškos ir nekinta visu bausmės atlikimo metu, tačiau, apygardos teismo vertinimu, ir paties nuteistojo G. R. elgesys bausmės atlikimo metu šiuo metu dar nesudaro pakankamo pagrindo teigti, kad jis iš esmės pasitaisė ir paleistas lygtinai daugiau nenusikals. Skundą nagrinėjantis teismas nesutinka su Komisijos nutarime padaryta išvada, kad G. R. elgesys buvo nepriekaištingas.

Teisėjų kolegija teigiamai vertina, kad G. R., atlikdamas bausmę, laikėsi nustatytos tvarkos reikalavimų ir nėra baustas drausmine tvarka, tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad paskatinimo priemonių jam taip pat neskirta. Šiame kontekste pažymėtina, kad bausmės atlikimas negali būti suvokiamas kaip pasyvus pataisos procesas, nuteistajam tiesiog vykdant numatytas privalomas priemones ir nepažeidžiant nustatytų režimo reikalavimų. Priešingai, bausmę atliekantis asmuo, kuris pasižymi itin neigiama kriminaline patirtimi ir siekia anksčiau laiko išeiti į laisvę, turi dėti visas pastangas taisytis ir savo išskirtinai pozityviu elgesiu įrodyti, kad jis ir paleistas lygtinai laikysis įstatymų, nenusikals. Šiuo atveju teismas neturi pagrindo daryti tokios išvados, nes G. R. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamumo rizika nusikalsti, kurią sudaro 56 balai pagal „OASys“ metodiką. Nors tai pirmasis nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas, tačiau pagal socialinio tyrimo išvados duomenis iš 56 balų 16 balų yra kintantys, priklausomai nuo nuteistojo pastangų taisytis. Taigi, įvertinus G. R. nustatytą vertinimo rezultatą ir minėto kriminogeninio veiksnio įtaką, darytina išvada, kad jis nepasižymi pažanga mažindamas jam nustatytą vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Skunde G. R. taip pat akcentuoja šeimos (vaikų) svarbą ir palaikymą, tačiau socialinio tyrimo išvadoje tai nėra pripažinta jo riziką nusikalsti mažinančiu veiksniu, be to, byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad jis bendrauja su savo vaikais ir prisideda prie jų išlaikymo.

Apygardos teismas, atsižvelgdamas į visas išdėstytas aplinkybes, sutinka su apylinkės teismo išvada, kad nuteistasis G. R. neatitinka Bausmių vykdymo kodekse nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos. Šiuo metu nuteistojo daroma pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką dar nesudaro pagrindo tikėtis, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir savo tikslų sieks tik teisėtais būdais. Todėl skundžiama Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 21 d. nutartis, kuria atsisakyta patvirtinti Komisijos 2016 m. rugsėjo 27 d. nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam, paliekama galioti kaip teisėta ir pagrįsta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

atmesti nuteistojo G. R. skundą ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 21 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Danutė GiačaitėEvaldas GražysOlegas Šibkovas