Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jorūnė Pukinskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo savivaldybės įmonės (toliau – SĮ) „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovui V. K. dėl skolos priteisimo, priimdama sprendimą už akių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovui ieškinio su priedais kopijos ir teismo pranešimas įteikti tinkamai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnio nustatyta tvarka. Atsakovas atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, esant ieškovo prašymui, teismas priima sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, kuri 2008-05-28. sprendimu Nr. 1-474 perdavė jį ieškovui valdyti patikėjimo teise.

Remiantis SĮ „Vilniaus miesto būstas“ įstatais, ieškovas administruoja ir prižiūri Vilniaus miesto savivaldybės gyvenamąsias bei negyvenamąsias patalpas, patikėjimo teise valdo, naudoja bei disponuoja Vilniaus miesto savivaldybei priklausančiu turtu, taip pat renka nuomos mokesčius iš butų nuomininkų bei reikia ieškinius dėl nesumokėtų mokesčių išieškojimo ir kt.

2010-10-08 UAB „Vilniaus energija“, Vilniaus miesto savivaldybė ir ieškovas sudarė Šilumos pirkimo-pardavimo sutartį, kurios pagrindu Šilumos tiekėjas (UAB „Vilniaus energija“) įsipareigojo tiekti Šilumos vartotojui šilumos energiją turtui šildyti, šaltam vandeniui pašildyti iki teisės aktais nustatytos karšto vandens temperatūros ir karšto vandens temperatūrai palaikyti pastato karšto vandens sistemoje, karštą vandenį, o Šilumos vartotojas (SĮ „Vilniaus miesto būstas“) priimti tokias paslaugas bei už jas atsiskaityti. Minėtos sutarties pagrindu sąskaitos už šilumos energiją ir su tuo susijusias paslaugas nuo 2010 m. spalio mėn. teikia ieškovas.

Nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), 2007-08-31 buvo išnuomotas atsakovui. Sutartimi nuomininkas įsipareigojo mokėti nuomos ir kitus mokesčius, tačiau šios pareigos nevykdė, todėl laikotarpiu nuo 2013-09-01 iki 2014-07-30 susidarė 376,79 Eur skola už buto nuomą, taip pat laikotarpiu nuo 2013-09-01 iki 2014-07-30 susidarė 319,01 Eur skola už sunaudotą šilumos energiją ir karštą vandenį. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas su ieškovu būtų atsiskaitęs (CPK 178 straipsnis).

Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.583 straipsnio 1 dalimi, už gyvenamosios patalpos nuomą nuomininkas moka nuomos mokestį (buto nuompinigius). Mokestis už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas (šiukšlių išvežimą, liftą, bendro naudojimo patalpų ir teritorijos valymą ir kitas), kai nuomojamos valstybės ar savivaldybių gyvenamosios patalpos, imamas atskirai nuo buto nuompinigių (CK 6.584 straipsnio 1 dalis). CK 6.38 straipsnyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais, o CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). CK 6.589 straipsnio 1 dalis nustato, kad gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariai turi tokias pat teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas. Konstatuotina, kad atsakovai, nevykdydami savo įsipareigojimų, pažeidė sutartinę prievolę. Pagal CK 6.59 straipsnį, draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovas su ieškovu atsiskaitė (CPK 178 straipsnis), taip pat į tai, jog atsakovas savo prievolės neginčija (CPK 12 straipsnis), vadovaujantis CK 6.5 straipsniu, 6.38 straipsnio 1 dalimi, 6.72 straipsniu, 6.189 straipsnio 1 dalimi, 6.256 straipsnio 1 – 2 dalimis, 6.258 straipsnio 1 dalimi, 6.583 straipsnio 1 – 2 dalimis, 6.589 straipsnio 1 dalimi, ieškovo naudai iš atsakovo priteistina 376,79 Eur skolos už patalpų nuomą bei 319,01 Eur skolos už šilumos energiją.

Remiantis CK 6.71 straipsnio 1 dalimi, netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Remiantis šalių sutarties 35 punktu, atsakovas, praleidęs mokesčių mokėjimo terminą, privalo mokėti ieškovui 0,05 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną, skaičiuojamus nuo pavėluotos sumokėti sumos. Ieškovas priskaičiavo 26,41 Eur delspinigių. Šis ieškovo reikalavimas yra pagrįstas ir tenkintinas, todėl iš atsakovo priteistini 26,41 Eur.

Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 722,21 sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018-05-04 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, jog ieškinys patenkintas visiškai ir į tai, kad ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas), remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 7 dalies, ir 96 straipsnio 1 dalies nuostatomis, valstybės naudai iš atsakovo priteistina 16 Eur žyminio mokesčio (įmokos kodas: 5660, gavėjas: Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos).

Kadangi šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, tenkančios atsakovui, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovui ieškinys su priedais bei pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo buvo įteikti viešo paskelbimo būdu, sprendimas už akių taip pat įteikiamas viešo paskelbimo būdu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsniu, 285 – 288 straipsniu, 307 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui SĮ „Vilniaus miesto būstas“, į. k. 124568293, iš atsakovo V. K., gim. 1973-03-03, 376,79 Eur (tris šimtus septyniasdešimt šešis eurus 79 ct) skolos už patalpų nuomą, 319,01 Eur (tris šimtus devyniolika eurų 1 ct) skolos už šilumos energiją, 26,41 Eur (dvidešimt šešis eurus 41 ct) delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 722,21 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018-05-04 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovo V. K., gim. 1973-03-03, 16 Eur (šešiolika eurų) žyminio mokesčio, jį sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank”, įmokos kodas 5660, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Įteikti atsakovui V. K. sprendimą už akių viešo paskelbimo būdu. Nurodyti sprendimo už akių viešo paskelbimo būdu datą 2018-06-05.

Išaiškinti atsakovui, kad per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos jis turi teisę teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo peržiūrėjimo, kuriame turi būti nurodoma: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; aplinkybės, liudijančios neatvykimo į teismo posėdį ir teismo neinformavimo iki teismo posėdžio priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; pareiškimą paduodančios šalies prašymas; prie pareiškimo pridedamos šalies medžiagos sąrašas; pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data.

Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine ar kasacine tvarka.

Ieškovas turi teisę per 20 dienų apskųsti sprendimą Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Jorūnė Pukinskienė