Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dariaus Kantaravičiaus, Nerijaus Meilučio, Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo J. R. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. gruodžio 23 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo gynėjo skundas dėl (duomenys neskelbtini) pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) (duomenys neskelbtini) d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam J. R. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. J. R. Kauno apygardos teismo 2007 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 294 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 3 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis paskirta bausmė subendrinta su Kauno apygardos teismo 2005 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė 7 metų laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės laiką įskaityta bausmė atlikta pagal Kauno apygardos teismo 2005 m. balandžio 5 d. nuosprendį.

1.1. Marijampolės rajono apylinkės teismas 2008 m. birželio 7 d. nutartimi nuteistajam J. R. taikė lygtinį paleidimą neatlikus 2 metų 7 mėnesių 21 dienos laisvės atėmimo bausmės, įpareigojant 4 kartus per mėnesį registruotis pas bausmę prižiūrinčius pareigūnus, neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau nei 7 paroms.

1.2. Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 17 d. nutartimi panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismas 2008 m. birželio 7 d. nutartimi paskirti įpareigojimai. Kauno apygardos teismo 2008 m. gruodžio 24 d. nutartimi panaikinta Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 17 d. nutartis.

1.3. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2009 m. birželio 11 d. nutartimi nuteistajam J. R. panaikintas lygtinis paleidimas.

1.4. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. sausio 10 d. nutartimi patikslinta nuteistojo J. R. neatlikta bausmės dalis – 2 metai 7 mėnesiai 12 dienų (įskaityta 9 dienos).

2. Bausmės pradžia – 2019 m. spalio 7 d., bausmės pabaiga – 2022 m. gegužės 19 d.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo J. R. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus skundas atmetamas.

6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą lygtinai gali būti paleidžiami asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Pažymima ir tai, kad kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

7. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo gynėjo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad Komisija ir Marijampolės apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis J. R. jau gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir toliau taisomas probacijos metu. Nutartis yra pakankamai išsamiai argumentuota, tinkamai įvertintos visos lygtinio paleidimo taikymui reikšmingos aplinkybės, nuteistojo skundas dėl Komisijos priimto nutarimo išnagrinėtas laikantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nustatytos tvarkos, todėl šią nutartį naikinti, kaip to skunde prašo nuteistojo gynėjas, nėra jokio pagrindo.

8. BVK 164 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pataisos įstaigose sprendimams dėl nuteistųjų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos priimti Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu sudaromos septynių narių Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijų sudarymo ir darbo organizavimo nuostatus tvirtina Kalėjimų departamento direktorius. Komisijos sudarymo ir posėdžių vykdymo tvarka nustatyta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 27 d. įsakymu V-107 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatų tvirtinimo“. Minėto įsakymo 21 punkte įtvirtinta, kad Komisijos posėdžiuose turi dalyvauti visi jos nariai. Kai komisijos posėdyje dėl svarbių priežasčių negali dalyvauti kuris nors jos narys, komisija gali dirbti, jeigu posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė komisijos narių, tarp jų komisijos pirmininkas ar komisijos pirmininko pavaduotojas. Iš nuteistojo J. R. gynėjo skundo nagrinėjimui pateiktų duomenų matyti, kad (duomenys neskelbtini) d. vykusiame Komisijos posėdyje iš 7 Komisijos narių dalyvavo 4 nariai, tame tarpe ir Komisijos pirmininkas. Atsižvelgiant į tai, aukštesnės instancijos teismas mano, jog Marijampolės apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatavo, jog šiuo atveju Komisija buvo sudaryta laikantis Lietuvos Respublikos įstatymų bei poįstatyminių aktų ir jos sudėtis buvo teisėta, teisėtas buvo priimtas Komisijos nutarimas.

9. Į. J. R. gynėjo skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais teisėjų kolegijai nekyla, kadangi nuteistasis bausmės atlikimo metu drausmine tvarka nėra baustas, galimo lygtinio paleidimo metu turės gyvenamąją vietą ir darbą (gauta (duomenys neskelbtini) pažyma apie galimybę įdarbinti nuteistąjį), palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Visos šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama J. R. lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Ji nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog išėjęs į laisvę nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals, kas, sprendžiant iš aukščiau aptarto BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo, yra esminė sąlyga lygtinio paleidimo taikymui. Sutikti su nuteistojo gynėjo skundo argumentais, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas ir Komisija tinkamai neįvertino teigiamų asmenybės ir elgesio bruožų, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Iš Komisijos nutarimo ir skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad teigiami nuteistojo elgesio korekcijos požymiai buvo analizuojami, tačiau jų, tiek Komisijos, tiek ir apylinkės teismo vertinimu, J. R. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis tik nepakako, kam iš esmės pritaria ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija. Marijampolės apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, laikėsi visų BVK nuostatų ir savo sprendimą pakankamai aiškiai ir išsamiai motyvavo.

10. Socialinio tyrimo išvados duomenimis nuteistajam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, pagal OASys 60 balų, iš kurių net 35 balų yra dinaminiai. Dinaminių balų skaičius sudaro pagrįstą pagrindą manyti, kad J. R. deda per mažai pastangų mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, o jo pataisos procesas vis dar nėra baigtas. Juolab, kad kaip matyti iš pateiktų duomenų nuteistajam nustatomas ne vienas pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinantis kriminogeninis veiksnys: ankstesni nusikalstami veiksmai, gyvenimo stilius ir draugai, mąstymas ir elgesys bei nuostatos. Taigi, teismas sprendžia, kad šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog J. R. neabejotinai daro pakankamą ir akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką.

11. Be to, pagrįstai skundžiamoje nutartyje atkreiptas dėmesys į tai, kad J. R. elgesys pataisos įstaigoje nebuvo pavyzdingas – nuteistasis vieną kartą pažeidė vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus. Nors ir drausminė nuobauda nebuvo paskirta, tačiau tai paties pažeidimo fakto nešalina ir yra aplinkybė, nuteistąjį charakterizuojanti neigiamai. Bausmės atlikimo metu J. R. neskatintas nei karto. Šie duomenys rodo, kad teigiama nuteistojo elgesio korekcija bausmės atlikimo metu nėra fiksuojama. Su nuteistojo elgesiu viso bausmės atlikimo metu susijusių aplinkybių kontekste pažymima, kad svarstant lygtinio paleidimo taikymo galimybę ir vertinant probacijos sėkmingumą, laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens elgesys yra svarbus faktorius. Lygtinis paleidimas neišvengiamai yra susiję su tam tikrų ribojimų, suvaržymų nustatymu nuteistajam, todėl režimo nesilaikymo atvejis, padaryto pažeidimo menkinimas ir savo elgesio teisinimas, iniciatyvos dalyvauti elgesio korekcijos ir užimtumo programose stoka, atsisakymas dirbti pataisos namuose, kelia pagrįstas abejones dėl nuteistojo pasiruošimo tinkamai vykdyti probacijos sąlygas, laikytis įstatymų ir daugiau nenusikalsti. Kadangi J. R. bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, neskatintas, vadinasi ir pataisos namų administracija jokių išskirtinai teigiamai jo elgesį apibūdinančių veiksnių nėra nustačiusi.

12. Abejonių probacijos sėkme kelia ir nuteistojo darbinė motyvacija. Nors nuteistasis rodo teigiamą darbinę motyvaciją galimo lygtinio paleidimo metu, tačiau pataisos namuose nedirba, nesimoko ir nėra išreiškęs noro įsidarbinti. Be visa to, nuteistasis neišreiškė noro ir dalyvauti socialinės reabilitacijos programose ir pozityvaus užimtumo programose. Įvertinus minėtas aplinkybes nuteistajam inkriminuotą nusikalstamą veiką, už kurios padarymą šiuo metu jis atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, finansinės naudos gavimo motyvą bei aplinkybę, jog iš darbo santykių gaunamų pajamų jam būnant laisvėje akivaizdžiai nepakako, kas neabejotinai paskatino jo nusikalstamą elgesį, teisėjų kolegijai kyla pagrįstų abejonių, jog išėjęs į laisvę nuteistasis sugebės tinkamai integruotis į visuomenę ir savo tikslų siekti tik teisėtais būdais, ir priemonėmis.

13. Sutiktina, jog glaudūs santykiai su artimaisiais, gyvenamosios vietos turėjimas ir galimybė įsidarbinti lygtinio paleidimo atveju gali veikti kaip apsauginiai faktoriai nuo galimo pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į tai, kad aplinkybės, susijusios su šeima ir gyvenamąja vieta bei darbu egzistavo ir nuteistajam inkriminuoto nusikaltimo padarymo metu, tačiau tai jo nuo nusikaltimų padarymo nesustabdė, leidžia pagrįstai abejoti, jog socialiniai ryšiai, nuolatinė gyvenamoji vieta ir darbo turėjimas analizuojamu atveju yra tokios reikšmingos aplinkybės, kurių egzistavimas paneigia aukščiau aptartus duomenis ir leidžia daryti išvadą, jog laisvėje J. R. laikysis įstatymų ir nebenusikals.

14. Įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, abejoti Komisijos ir Marijampolės apylinkės teismo priimtais sprendimais nuteistajam J. R. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teisinio pagrindo nėra. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, nors ir atskleidžiančių tam tikrus teigiamus J. R. elgesio pokyčius, nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o nuteistojo nuomonė bei jo paties noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Esant šioms aplinkybėms, konstatuojama, jog Komisijos (duomenys neskelbtini) d. nutarimas ir Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 23 d. nutartis yra teisėti ir pagrįsti, Lietuvos Respublikos Konstitucijos, BPK ir BVK nuostatų nepažeidžiantys, todėl naikinti juos aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo J. R. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. gruodžio 23 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.