Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio, Evaldo Pašilio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aivos Survilienės, nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo J. P. (J. P.) skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 4 d. nutarties, kuria netenkintas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kriminalinės žvalgybos valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyriausiojo tyrėjo, atliekančio Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriaus funkcijas M. Ž. teikimas dėl nuteistajam J. P. (J. P.) paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę,

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. J. P. nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2001 m. vasario 22 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 18 straipsnio 4 dalį, 6 dalį, 272 straipsnio 3 dalį, 271 straipsnio 3 dalį, 105 straipsnio 5 punktą, 7 punktą, 8 punktą, 12 punktą, 13 punktą, vadovaujantis BK 42 straipsnio 1 dalimi, paskirta laisvės atėmimo bausmė iki gyvos galvos su viso turto konfiskavimu. Klaipėdos apygardos teismo 2003 m. rugsėjo 29 d. nutartimi 1961 m. BK 18 straipsnio 4 dalyje, 6 dalyje 272 straipsnio 3 dalyje, 271 straipsnio 3 dalyje, 105 straipsnio 5, 7, 8, 12 ir 13 punktuose numatytos nusikalstamos veikos perkvalifikuotos pagal 2000 m. BK 24 straipsnio 4 ir 6 dalies ir 180 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 1, 6, 9 ir 11 punktus ir vadovaujantis 2000 m. BK 63 straipsnio 1, 2 ir 5 dalimis, paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Bausmės pradžia – 1998 m. rugpjūčio 15 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 24 d. nutartimi nuteistasis perkeltas iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo į pataisos namus.

2. Kauno apygardos teisme 2022 m. balandžio 5 d. gautas Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos administracijos teikimas dėl nuteistajam J. P. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

II. Skundo ir atsiliepimo į skundą teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo J. P. skundas atmestinas.

5. Išanalizavusi pateiktą bylos medžiagą, skundžiamos nutarties motyvus bei nuteistojo skundo argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog skundžiama Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 4 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Žemesnysis teismas, spręsdamas klausimą dėl J. P. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, tinkamai aiškino ir taikė BK nuostatas, laikėsi baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų.

6. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 167¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog ne mažiau kaip dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikęs nuteistasis gali pateikti bausmę vykdančiai institucijai prašymą dėl kreipimosi į teismą, kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bausmę vykdanti institucija, gavusi šio straipsnio 1 dalyje nurodytą nuteistojo prašymą, atlieka nuteistojo socialinį tyrimą ir ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo nuteistojo prašymo gavimo dienos kreipiasi į bausmės atlikimo vietos apygardos teismą su teikimu nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, kai yra pagrindas, pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme.

7. BK 51 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, nuteistajam atlikus dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, klausimą dėl jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme nagrinėja ir išsprendžia teismas pagal bausmę vykdančios institucijos teikimą. Jeigu teismas nusprendžia pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, terminuoto laisvės atėmimo bausmės terminas negali būti trumpesnis negu penkeri ir ilgesnis negu dešimt metų nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos. Spręsdamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti.

8. Įstatymų leidėjas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimą terminuoto laisvės atėmimo bausme įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą teismui, gavus bausmę vykdančios institucijos teikimą, kiekvienam nuteistajam taikyti minėtą institutą, o tik kaip galimybę sušvelninti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog nuteistajam paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti, paskyrus jam švelnesnę bausmę. Ar yra pagrindas nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti į terminuoto laisvės atėmimo bausmę, sprendžiama pagal nuteistąjį pataisos proceso metu surinktus charakterizuojančius duomenis.

9. Nuteistojo asmens bylos duomenys patvirtina, kad J. P. atitinka BK 51 straipsnio 2 dalyje numatytą formalų kriterijų. Šiuo metu nuteistasis yra atlikęs 23 metus ir 8 mėnesius laisvės atėmimo bausmės, bausmės pradžią skaičiuojant nuo 1998 m. rugpjūčio 15 d. Tačiau vien šio formalaus kriterijaus, sprendžiant nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, nepakanka. Privaloma įvertinti nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti.

10. Iš J. P. asmens byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę lengvosios grupės sąlygomis, buvo 22 kartus skatintas, palaiko glaudžius socialinius ryšius su šeima ir artimaisiais, pataisos įstaigoje sudarė santuoką, džiaugiasi tvirtais santykiais, nėra susijęs su kriminaline subkultūra, nori būti pilnaverčiu visuomenės nariu ir prisidėti prie jos gerbūvio kūrimo, reguliariai lankosi pas Resocializacijos skyriaus psichologes, be to, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones – dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, seminaruose, paskaitose bei sporto turnyruose, dirba Turto valdymo skyriuje tvarkinio pareigose, dengia iš gaunamo darbo užmokesčio priteistą civilinį ieškinį, neturi diskriminacinių nuostatų, suvokia padarytos žalos mąstą aukoms, jų artimiesiems ir visuomenei. Teisėjų kolegijos nuomone, nors šie faktai rodo J. P. elgesio pokyčius teigiama linkme, tačiau tinkamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nėra vienintelis vertintinas kriterijus. Nors su nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu susiję aspektai yra svarbūs vertinant BK 51 straipsnio 2 dalies taikymo galimybę, tačiau negali būti ignoruojami ir duomenys, atskleidžiantys nuteistojo asmenybės pavojingumą, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius.

11. Kauno apygardos teismas, nustatydamas nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, rėmėsi 2022 m. kovo 29 d. Socialinio tyrimo išvada (asmens byla t. 2, 2 dalis, l. 186-195), kurioje nurodyta, kad pagal nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodiką OASys, J. P. yra nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Išvadoje vertinimas balais nenurodytas, tačiau pažymėta, kad rizikos taškų įverčių didėjimas nėra siejamas su pablogėjusiu nuteistojo elgesiu laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, pokyčiai nustatyti vertinant objektyvius, iki šiol neįvertintus praeities faktus. Iš bylos duomenų matyti, kad vidutinė rizika nustatyta ir pirminio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu, pakartotinių įvertinimų metu buvo nustatyta mažėjanti nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos dinamika, tačiau nustatyta rizika išlieka vidutine, fiksuojama nuteistojo daroma pažanga. Bausmės atlikimo metu nuteistasis buvo net 9 kartus pažeidęs vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus, ir 3 kartus baustas drausmine tvarka (paskutinė drausminė nuobauda skirta 2013 m. gegužės 13 d.), ir nors nuteistasis šiuo metu laikomas neturinčiu nuobaudų, tai neleidžia vertinti nuteistojo elgesio viso bausmės atlikimo metu kaip nepriekaištingo. Pažymėtina ir tai, kad nors ir egzistuoja nuteistojo J. P. nusikalstamo elgesio riziką mažinančių veiksnių, pakartotinio įvertinimo metu stebima teigiama nuteistojo elgesio dinamika, tačiau išryškėjo ir nuteistojo kriminogeniniai veiksniai – smurtinio elgesio istorija, būdingas teisės pažeidimų modelis. Vis dar didelę pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dalį sudaro dinaminiai veiksniai kaip nestabili darbo patirtis, priteistas civilinis ieškinys, būdingas rizikingas, pavojingas, elgesys, emocijų valdymo problemos, mažas atsparumas stresui, būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas, būdingas agresyvus/ kontroliuojantis elgesys, savitvardos problemos, tinkamų problemų sprendimo įgūdžių stoka, negebėjimas įvertinti savo elgesio pasekmių, stokoja empatijos, nusikalstamo elgesio pateisinimas, priežiūros, apribojimų pažeidimai, kurie priklauso nuo paties nuteistojo pastangų keisti savo elgesį ir kas neleidžia daryti neabejotinos išvados, jog nuteistojo asmenybė prarado pavojingumą.

12. Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad J. P. anksčiau teistas, bausmę atlieka už trijų nusikalstamų veikų (BK 178 str. 2 d.; 24 str. 4 d., 6 d., 180 str. 3 d.; 129 str. 2 d. 1 p., 6 p., 9 p., 11 p.) padarymą, tarp kurių ir už labai sunkų nusikaltimą – kvalifikuotą nužudymą. Nuteistasis J. P. savo kaltę dėl plėšimo neigė, dėl vagystės – prisipažino, dėl nužudymo kaltu neprisipažino, tačiau per parengtinį tyrimą apklausiamas kaip įtariamasis J. P. kaltu prisipažino. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai neabejotinai atskleidžia didesnį tiek nuteistojo, tiek ir jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą visuomenei, taip pat netinkamą J. P. požiūrį į visuomenėje priimtas moralės ir elgesio normas. Kaip pagrįstai nurodyta skundžiamoje nutartyje, nors tai neabejotinai jau buvo įvertinta nuosprendžiu J. P. skiriant bausmę, tačiau sprendžiant klausimą dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuoto laisvės atėmimo bausmę, analizuojant nuteistojo asmenybę, jo elgesio pokyčius, bausmės poveikį nuteistajam, ši aplinkybė taip pat neturėtų būti sumenkinama.

13. Be to, baudžiamasis įstatymas numato, kad sprendžiant klausimą dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme taip pat atsižvelgiama ir į tai, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti. Bylos duomenimis, Pravieniškių pataisos namai – atviroji kolonija nuteistojo vardu yra gavusi vykdomuosius patvarkymus dėl 49 150,71 Eur išieškojimo, šiuo metu padengta vos 305,20 Eur suma iš nuo 2020 m. kovo 3 d. gaunamo atlyginimo, kai nuteistasis įdarbintas valytoju. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad nors J. P. iš esmės nevengia civilinio ieškinio atlyginimo, deda pastangas siekdamas atlyginti priteistą žalos atlyginimą, tačiau priteistos žalos atlyginimas šiuo atveju yra nepakankamas bei neatitinkantis BK 51 straipsnio 2 dalies sąlygos (nuteistasis atlygino reikšmingą padarytos žalos dalį).

14. Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su skundžiama nutartimi. Kauno apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad, nors ir stebima nuteistojo pažanga bausmės atlikimo metu, tačiau šiuo metu ji dar nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, jog nuteistajam J. P. paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeitus į terminuotą laisvės atėmimo bausmę bus pasiekti bausmės tikslai. Taigi, šiuo metu dar nėra pagrindo nuteistajam J. P. paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuota laisvės atėmimo bausme.

15. Atsižvelgiant į šioje nutartyje nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 4 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti jos nuteistojo J. P. skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo J. P. (J. P.) skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 4 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.