- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-09-23
- Bylos Nr.
- 1-203-836/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Henryta Gerdvilė
- Civilinis ieškovas
- UAB „(duomenys neskelbtini)“
- Kaltinamasis
- A. J.
- Advokatai
- Rima Šmigelskytė
- Kategorijos
Įžanginė dalis
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirba, nesimoko, darbo biržoje neregistruotas, gyv. ir deklaruota gyv. v. (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 1 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. J., 2016 m. kovo 14 d. apie 14 val., įrankių nuomos salone, esančiame Pavasario g. 16 Kėdainių m., pateikęs savo asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), su UAB „Jurentus“ įm. k. (duomenys neskelbtini) sudarė įrangos nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir pagal priėmimo-perdavimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) vienai dienai išsinuomavo 362 eurų vertės UAB „Jurentus“ priklausantį statybinį siurblį DEWALT (duomenys neskelbtini), kurio iki šiol negrąžino ir tokiu būdu pasisavino jam patikėtą svetimą turtą.
Kaltinamasis A. J. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad draugai jam pasiūlė išsinuomoti kokį nors įrankį, po to jį parduoti ir taip užsidirbti pinigų. Datos nepamena, galėjo būti 2016-03-14, apie 14.00 val. jis nuėjo į įrankių nuomos saloną "Jurentus" ir išsinuomavo statybinį siurblį "Dewalt". Pardavėjui pateikė savo asmens tapatybės kortelę ir pastarasis paruošė nuomos dokumentus, ant kurių jis pasirašė. Siurblį padavė draugams, o šie jam sumokėjo 100 ar 150 eurų, kuriuos išleido savo reikmėms. Nusikalstamą veiką padarė dėl sunkios materialinės padėties. Labai gailisi, su civiliniu ieškiniu sutinka visiškai.
Įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį nutrauktas, nes kaltinamasis prisipažino kaltu visiškai, pageidavo tuojau pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras ir gynėja (Lietuvos Respublikos BPK 273 str.).
Lietuvos Respublikos BPK 291 str. 2 d. tvarka išvardinti: UAB „Jurentus“ pareiškimas (b.l.8); Įvykio vietos apžiūros protokolas kur užfiksuota, kad įvykio vieta yra namas, esantis Pavasario g. 16, Kėdainiai (b. l. 10-15); Liudytojo J. R. apklausos protokolas kur jis parodė, kad 2016-03-14 UAB „Jurentus“ įrankių nuomos salone, esančiame Kėdainiuose, Pavasario g. 16, vyras, pateikęs A. J. asmens tapatybės kortelę, išsinuomavo parai laiko statybinį siurblį „Dewalt (duomenys neskelbtini)“, kurio vertė 362 Eur. Siurblį išnuomavo vadybininkas S. K.. A. J. po paros laiko siurblio negrąžino. Mėgino jam skambinti sutartyje nurodytu telefonu, bet niekas neatsiliepdavo arba atmesdavo skambutį (b. l. 27-29). 2016-03-24 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad liudytojas J. R. pateikė UAB „Jurentus“ įrangos nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) , 2 lapus, A. J. asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją, 1 lapą, priėmimo-perdavimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), 1 lapą (b. l. 30-36); Liudytojo S. K. apklausos protokolas kur jis parodė, kad nuo 2015 m. lapkričio mėnesio iki 2016 m. kovo mėnesio vidurio dirbo vadybininku įrankių nuomos salone „Jurentus“, adresu Pavasario g. 16, Kėdainiuose. Šiame salone nuomojami sodo ir darbo įrankiai, priekabos. Salonas pardavimu neužsiima. Norint išsinuomoti pageidaujamą sodo ar darbo įrankį arba priekabą, būtina turėti asmens dokumentą ir tuomet sudaroma įrangos nuomos sutartis, kurią pasirašo nuomotojas UAB „Jurentus“, kurį atstovauja jis, ir nuomininkas – asmuo, pageidaujantis išsinuomoti įrankį. Po to, surašomas priėmimo – perdavimo aktas, kuriame nurodoma kokiam laikotarpiui yra išnuomojamas įrankis ir kokia nuomos valandos ar paros kaina, padaroma asmens dokumento kopija. Jokio išankstinio užstato, norint išsinuomoti įrankį, sumokėti nereikia. Sudarytos sutarties originalūs dokumentai lieka nuomos salone, o dublikatas išduodamas nuomininkui. Visi dokumentai patvirtinami parašais. 2016-03-14 sudarytą įrangos nuomos sutartį su A. J. Nr. (duomenys neskelbtini) ir priėmimo – perdavimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) sudarė jis. Dokumentus pasirašė. Vaikinas norėjęs išsinuomoti siurblį prie jo parašė savo ranka vardą ir pavardę, parašą. Jis atsišvietė vaikino pateiktą asmens tapatybės kortelę. Perdavė pastarajam statybinį siurblį. Kol dirbo nuomos salone, A. J. statybinio siurblio nebuvo grąžinęs (b. l. 40-41, 42, 43).
Teismas išanalizavęs įrodymų visumą daro išvadą, kad kaltinamasis A. J. pasisavino svetimą, jam patikėtą pagal nuomos sutartį, turtą - statybinį siurblį DEWALT (duomenys neskelbtini), todėl veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 1 dalį.
Civilinis ieškovas UAB „Jurentus“ pareiškė civilinį ieškinį dėl 810,03 Eur turtinės žalos, atlyginimo, kuriame nurodė, jog patyrė nuostolius 362,03 eurų dėl netekto įrankio ir 448,00 eurai negautos pajamos už įrankio nuomą (b. l. 16). Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Ši žala atsiranda turto netekus, jį sunaikinus, sugadinus, sumažinus jo vertę. Turtinės žalos samprata suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią teisės normą žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. Negautos pajamos yra nukentėjusiojo numatyta ir realiai tikėtina gauti pinigų suma, kurią sutrukdė gauti neteisėti nusikalstamą veiką padariusio asmens veiksmai. Šie nuostoliai atsiranda dėl žalos, padarytos pagrindiniam objektui, kuris naudojamas pajamoms gauti, arba pareigos nedelsiant atlyginti padarytą žalą nevykdymo. Negautų pajamų, kaip turtinės žalos rūšies, samprata atskleidžiama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. sausio 4 d. nutartyje Nr. 2K-12/2005. Civilinis ieškinys pagrįstas, kaltinamasis su ieškiniu sutiko visiškai, jo dydžio neginčijo. Ši turtinė žala atsidaro dėl kaltinamojo kaltės, pasireiškusios tiesiogine tyčia, todėl turtinę žalą turi pareigą atlyginti kaltinamasis A. J..
Bausmės skyrimas.
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padaryto nusikalstamo veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, kaltinamosios asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas LR BK 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamasis A. J. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.). Nusikalstama veika padaryta tyčia, iš savanaudiškų paskatų, nusikaltimas baigtas, kadangi kaltinamasis svetimu turtu visiškai disponavo. Kaltinamasis neteistas, administracine tvarka baustas (b. l. 73-79), nedirba, darbo biržoje neregistruotas, (b.l. 75, 84). Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika sunkių pasekmių nesukėlė, nusikaltimą padarė pirmą kartą, tikėtina, kad ši nusikalstama veika buvo atsitiktinė. Teismas kaltinamajam bausmę skiria vadovaujantis LR BK 54 str. 61 str. nuostatomis, atsižvelgdamas į tai, kad jis kaltu padarius nusikalstamą veiką prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi, materialinė padėtis sunki (neturi pajamų net žalai atlyginti), todėl netikslinga skirti jam viešųjų darbų ar baudos, teismas mano, jog kaltinamajam atsižvelgus į paminėtas aplinkybes, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 41 str.), bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Teismas mano, jog kaltinamajam už padarytą nusikaltimą turi būti skiriama sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, bei yra pagrindo skirti laisvės atėmimo bausmę mažesnę už įstatyme numatytos bausmės vidurkį.
Baudžiamojoje byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas BPK 273 str. numatyta tvarka, A. J. prisipažino esą kaltas dėl jam inkriminuotos veikos. Šios sąlygos lemia taikymą BK 64¹ str. (redakcija nuo 2013-07-13, Žin. 2013, Nr. 75-3770) nuostatų, pagal kurias teismas privalo šias sąlygas atitinkančiam kaltinamajam tuo pačiu nuosprendžiu skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu. A. J. savikritiškas savo veiksmų įvertinimas, nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos veikos rodo, kad jo asmenybė nėra tiek pavojinga, kad būtų reikalas jį izoliuoti nuo visuomenės. Todėl A. J. skirtina laisvės atėmimo bausmė, vykdymas atidėtinas minimaliam laikotarpiui paskiriant įpareigojimus, nes yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo. Nustatydamas įpareigojimų rūšį, teismas sprendžia, kad labiausia bausmės paskirtį atitiks paskyrus įpareigojimus: pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą arba būti registruotam darbo biržoje viso bausmės vykdymo metu; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, LR BK 75 str.1 d. 2 d. 5 p., 8 p. Vadovaujantis LR BK 67 str. 2 d. 4 p., 69 str. skirti baudžiamojo poveikio priemonę - turtinės žalos atlyginimą.
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – nėra.
Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta, atsižvelgiant į ekonomiškumo principą, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam taikyti griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo, šiuo metu jau nebėra pagrindo ir būtinybės. Esant galimybėms švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis pasiekti Lietuvos Respublikos BPK 119 str. numatytus tikslus, kardomoji priemonė – suėmimas jam pakeistina į kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos, adresu (duomenys neskelbtini).
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Vadovaujantis LR BPK 106 str. 2 d. iš kaltinamojo A. J. priteistina 75,27 eurų antrinės teisinė pagalbos išlaidų, kurios turi būti sumokėtos į Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, nurodant juridinio asmens kodą 188659752, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 273 str., 297 str. 302-307 str., teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
A. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos BK 183 str. 1 d. ir nubausti jį – laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.
LR BK 64¹ str. nuostatomis, nuteistajam A. J. paskirtą bausmę tuo pačiu nuosprendžiu sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę keturių (4) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Taikyti Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d. 2 d. 5 p. ir 8 p. ir pagrindinės bausmės, laisvės atėmimo, vykdymą atidėti vienerių (1) metų laikotarpiui, įpareigojant nuteistąjį:
pradėti dirbti arba mokytis, arba būti registruotam darbo biržoje (per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos) ir viso bausmės vykdymo metu; be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.
Vadovaujantis LR BK 67 str. 2 d. 4 p., 69 str. skirti baudžiamojo poveikio priemonę ir įpareigoti A. J. atlyginti turtinę žalą 810,03 eurų UAB „Jurentus“ iki 2017 m. birželio 1 d.
Vadovaujantis LR BK 66 str. į bausmės laiką įskaityti suėmimo laiką nuo 2016-09-20 iki 2016-09-23.
Civilinio ieškovo UAB „Jurentus“ civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai, priteisti iš nuteistojo A. J. gim. (duomenys neskelbtini), UAB „Jurentus“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), naudai 810,03 eurų (aštuonis šimtus dešimt eurų 03 ct) turtinei žalai atlyginti.
Kardomąją priemonę suėmimą pakeisti į kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos, adresu (duomenys neskelbtini), kurią nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Įpareigoti A. J. neišvykti iš jo teismui nurodytos gyvenamosios vietos – (duomenys neskelbtini).
Išaiškinti A. J., jog pažeidus šią kardomąją priemonę jam gali būti paskirta griežtesnė kardomoji priemonė.
Nuteistąjį A. J. nedelsiant paleisti teismo posėdžių salėje.
Priteisti iš A. J. 75,27 eurų (septyniasdešimt penkis eurus 27 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurios turi būti sumokėtos į Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, nurodant juridinio asmens kodą 188659752, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.