Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas) ir Sigitos Rudėnaitės teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 25 d. nutarties panaikinimo administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Miškų kontrolės skyriaus vedėjo 2006 m. liepos 14 d. nutarimu R. R. nubaustas pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 62¹ str. 2 d. 4000 1itų bauda už tai, kad 2006 m. kovo mėn. G. U. privačiame miške Eglinės kaime, Upninkų sen., Jonavos rajone jis organizavo ir neteisėtai nukirto 64 žalius medžius. Pripažinta, kad R. R. pažeidė Miškų įstatymo Nr. I-671 9 str. 6 d., kurioje nurodyta, jog draudžiama atlikti kirtimus ir naudoti kitus miško išteklius negavus nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai pagal galiojančius teisės aktus toks leidimas reikalingas.

Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas pakeisti nutarimą ir nuobaudos neskirti, arba paskirti švelnesnę nuobaudą. Skunde nurodyta, kad Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnas 2005 metų rugpjūčio mėnesį išdavė leidimą išsikirsti miško medžių sugyventinei G. U. priklausančiame miške. Miško kirtimo darbų nespėjusabaigti iki leidime nurodyto termino, kreipėsi į S. G. , kuris išduotą leidimą pratęsė iki 2006 m. birželio 30 d., padarydamas įrašą išduotame leidime kirsti mišką. 2006 m. kovo pradžioje baigus kirsti biržes pritrūko medienos, todėl pareiškėjas vėl kreipėsi į S. G. , kad leistų iškirsti medžių G. U. miške už biržės ribų. S. G. leido išsikirsti kiek reikia, o jis išduotame leidime padarys įrašą apie tai, kad leidžia iškirsti reikiamų medžių kiekį. Todėl gavęs S. G. žodinį leidimą kirto medžius už biržės ribų, pasitikėdamas S. G. , tikėdamas, kad jis padarys atitinkamus įrašus išduotame leidime. Tačiau 2006 m. kovo pabaigoje telefonu paskambino Grušauskas ir pasakė, kad iškirstus medžius pamatė kažkoks aplinkos apsaugos pareigūnas iš Vilniaus, todėl dabar jis jau negali daryti jokių įrašų išduotame leidime, ir pradėjo grasinti, kad dabar jis vis tiek privalo kažką nubausti už neteisėtą miško kirtimą, kad reikia, jog būtų surasti ir atvesti pas jį keturi asmenys, nedirbantys, iš kurių neįmanoma išieškoti baudų, jis tiems asmenims surašys protokolus už tai, kad jie iškirto iki 10 kub. m. medžių, nubaus juos baudomis po 200 litų, o pareiškėjui jokio protokolo nesurašys. Pareiškėjas 2006 m. kovo mėnesio pabaigoje nuvežė pas Grušauską į jo darbo kabinetą keturis asmenis - I. P. , K. D. , R. B. ir Z. G. . S. G. pasiliko jų dokumentus, paėmė iš jų parašus ant neužpildytų dokumentų blankų, o tos pačios dienos vakare atvežė į namus ir atidavė jų asmens dokumentus, kiekvienam surašytą protokolą ir nutarimą skirti po 200 litų baudą. S. G. reikalavo kyšio, todėl 2006 m. balandžio 4 d. pareiškėjas kreipėsi su pareiškimu į Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnybos Kauno valdybą, pareiškime nurodydamas apie S. G. reikalaujamą kyšį. Pagal pareiškimą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir S. G. gavusį 1000 litų kyšį sulaikė STT pareigūnai. Pareiškėjas mano, kad ginčijamas nutarimas nėra pagrįstas, nes neneigdamas miško iškirtimo organizavimo jis nurodo, kad tai padarė suklaidintas valstybės pareigūno S. G. , turinčio teisę išduoti leidimus kirsti mišką.

Pareigūnas, skirdamas baudos dydį, privalo atsižvelgti į kaltės formą, pareigūnas V. Š. skyręs maksimalią baudą, nutarime tokio skyrimo nemotyvavo, Kauno RAAD pareigūnai, vietoje to, kad principingai ištirtų ir įvertintų pareigūno S. G. veiksmus, pradėjo pareiškėją persekioti, keršydami už jų bendradarbio įskundimą Specialiųjų tyrimų tarnybai.

Skunde taip pat nurodyta, kad G. U. žala nepadaryta, kadangi medžiai jos miške iškirsti su jos sutikimu, padarytą žalą gamtai pareiškėjas pasižada atlyginti artimiausiu metu.

Nuobaudą paskyrusios institucijos atstovai pirmosios instancijos teisme prašė skundą atmesti.

Jie paaiškino, kad kirtimą galima atlikti tik tada, kai regiono aplinkos apsaugos departamento struktūrinis padalinys išduoda leidimą miškui kirsti. Privataus miško savininkei G. U. ar jos įgaliotam asmeniui leidimas kirsti mišką Jonavos miškų urėdijos Upninkų girininkijos 711 kvartale, 24a, 24b ir 26 sklypuose nebuvo išduotas. Tačiau pareiškėjas būtent šiuose sklypuose 2006 m. kovo mėnesį savavališkai, neturėdamas nustatyta tvarka išduoto leidimo kirsti mišką neplynai iškirto 64 žalius medžius, kurių tūris 39,71 m³. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad R. R. kaltės forma - tyčia. Dar 2005 m. lapkričio 15 d. VĮ Jonavos miškų urėdijos pareigūnas nubaudė R. R. už savavališką miško kirtimą 300 1t. administracine bauda. Nors pareiškėjas jau buvo baustas ir žinojo, jog kirtimai be specialaus leidimo draudžiami, vis viena visoje G. U. privačioje miško valdoje pasirinktinai iškirto stambius medžius. Šiuos faktus patvirtina 2005 m. lapkričio 16 d. protokolas AM Nr.020781, savavališkais kirtimais iškirstų medžių apmatavimo duomenys. Pareiškėjas buvo baustas už miško pažeidimus, kurie numatyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 7 skirsnyje. Tiek ATPK 62 str., tiek ATPK 62¹ str. numatytų pažeidimų objektas tas pats - miškas. Pareiškėjas 2005 m. lapkričio 15 d. nutarimu buvo baustas 3001t. administracine bauda pagal ATPK 62 str. l d. 2006 m. kovo mėn. pareiškėjui padarius pažeidimą numatytą ATPK 62¹ str. 2 d., ši aplinkybė pripažinta kaip sunkinanti, t. y. pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas. Tai, kad S. G. ir V. Š. yra Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento darbuotojai, negali būti pripažinta objektyvumo principo pažeidimu nagrinėjant R. R. administracinę bylą, nes S. G. buvo Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento padalinio - Jonavos rajono agentūros - pareigūnas, tuo tarpu V. Š. yra kito struktūrinio padalinio - Miškų kontrolės skyriaus vedėjas.

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2006 m. rugsėjo 25 d. nutartimi skundžiamą nutarimą pakeitė ir paskyrė R. R. 3400 1t. baudą.

Nutartyje nurodoma, jog tai, kad R. R. padarė nusižengimą, už kurį nubaustas, nustatyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, savavališkais kirtimais iškirstų medžių apmatavimo duomenimis, kurie, sutinkamai su ATPK 256 str., pripažinti tinkamais įrodymais, patvirtinančiais administracinio teisės pažeidimo padarymą ir jo padarymu kaltinamo asmens kaltę. Konstatuota, kad byloje esanti medžiaga patvirtina, jog pareiškėjas 2006 m. kovo mėnesį savavališkai, neturėdamas nustatyta tvarka išduoto leidimo kirsti mišką, privataus miško savininkei G. U. priklausančio miško Upninkų girininkijos 711 kvartale, 24a, 24b ir 26 sklypuose pareiškėjas suorganizavo neplyną 64 žalių medžių, kurių tūris 39,71 m³, iškirtimą. Tuo R. R. pažeidė Miškų įstatymo Nr. I-671 9 str. 6 d., Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. Dl-386 patvirtinto Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo 2 punktą, 23 punktą, todėl jo veika pagrįstai kvalifikuota pagal ATPK 62¹ str. 2 d.

Teismas padarė išvadą, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas ir administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta įgaliotų pareigūnų, nuobauda paskirta nepažeidžiant nuobaudos skyrimo terminų, norminio akto, numatančio atsakomybę už tokio administracinio teisės pažeidimo padarymą, nustatytose ribose, jiems suteiktų įgaliojimų ribose.

Neginčydamas padaryto administracinio teisės pažeidimo, pareiškėjas kelia ATPK 30¹ str. taikymo klausimą. Teismas nurodė, kad ATPK 30¹ str. nuostatos taikytinos esant išimtinėms faktinėms aplinkybėms, kurios neatsietinos nuo pažeidėjo asmenybės, jo turtinės ar socialinės padėties ir kurių buvimas ATPK 30¹ str. taikymo aspektu leidžia daryti išvadą apie materialinės teisės normos sankcijos taikymo šiam pažeidėjui neatitikimą teisingumo ir protingumo kriterijams.

Teismas atmetė skunde nurodytą aplinkybę, jog administracinį teisės pažeidimą pareiškėjas padarė suklaidintas valstybės pareigūno S. G. , turinčio teisę išduoti leidimus kirsti mišką, todėl vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais reikėjo pareiškėją atleisti nuo administracinės atsakomybės arba paskirti švelnesnę nuobaudą, nes 2005 m. lapkričio 15 d. VĮ Jonavos miškų urėdijos pareigūnui nubaudus R. R. už savavališką miško kirtimą 300 1t. administracine bauda, pagal ATPK 62 str. l d., jis žinojo miškų kirtimo tvarką, o pareiškėjo neteisėtos derybos su pareigūnu S. G. , pareiškėjo aktyvūs veiksmai prisidedant prie neteisėtų nuobaudų skyrimo miško kirtėjams I. P. , K. D. , R. B. , Z. G. akivaizdžiai įrodo R. R. kaltės formą - tyčią turėti materialinę naudą iš savavališko miško kirtimo. Teismas sutiko su nuobaudą paskyrusios institucijos atstovų pozicija, jog 2006 m. kovo mėn. pareiškėjui padarius pažeidimą numatytą ATPK 62¹ str. 2 d., ši aplinkybė pripažinta kaip sunkinanti, t. y. pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, nes pareiškėjas buvo baustas už miško pažeidimus, kurie numatyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 7 skirsnyje, o tiek ATPK 62 str., tiek ATPK 62¹ str. numatytų pažeidimų objektas tas pats - miškas, tačiau maksimalios nuobaudos skyrimas ginčijamame nutarime nėra pakankamai motyvuotas, todėl jis pakeistinas. Atsižvelgiant į ATPK 30 str., 30² str., 32 str. l d. 5 p. nuostatas bei atsižvelgus į visas administracinės nuobaudos individualizavimą įtakojančias aplinkybes, R. R. skirtina 3400 lt. bauda, nes deklaravimas atlyginti gamtai padarytą žalą ateityje, negali būti pripažinta lengvinančia aplinkybe, numatyta ATPK 31 str. l d. 2 p., o skunde nurodyta aplinkybė, kad Kauno RAAD pareigūnai, vietoje to, kad principingai ištirtų ir įvertintų pareigūno S. G. veiksmus, pradėjo pareiškėją persekioti, keršydami už jų bendradarbio įskundimą Specialiųjų tyrimų tarnybai, nėra pagrįsta, kaip ir nepagrįsta aplinkybė, jog tik pagal pareiškėjo pareiškimą STT Kauno valdybai Kauno RAAD pareigūnai sužinojo apie medžių kirtimą G. U. miške, nes tokią aplinkybę paneigia 2006 m. kovo 27 d. valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos Miškų kontrolės pažyma.

III.

Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir bylą grąžinti tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas mano, jog Kauno apygardos teismo nutartis yra nepagrįsta, kadangi teismas neteisingai išaiškino ir pritaikė Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK), Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) normas, visapusiškai ir išsamiai neišnagrinėjo visų bylos aplinkybių, savo sprendimą motyvavo vien tik atsakovo pateiktais argumentais, nepatvirtintais jokiais objektyviais įrodymais ar dokumentais, o jo nurodytus argumentus ir nurodytas faktines aplinkybes nepagrįstai atmetė. Teismas neteisingai interpretavo kai kurias objektyviai nustatytas faktines aplinkybes. Tuo buvo pažeista ABTĮ 81 str. nustatyta imperatyvi pareiga teisėjams aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant bylai svarbias aplinkybes. Taip pat teismas pažeidė jo teises, numatytas ABTĮ 53 str. 2 d. - dalyvauti bylos nagrinėjime, pateikti įrodymus, duoti paaiškinimus, pateikti savo samprotavimus, prieštarauti kitų dalyvių argumenams ir samprotavimams.

Jam nebuvo pranešta apie bylos nagrinėjimo laiką, kadangi nebuvo įteiktas pranešimas ar šaukimas. Tai galėjo atsitikti dėl to, kad jis 2006 m. rugsėjo 18 d. buvo paguldytas į Kauno Raudonojo Kryžiaus Klinikinę ligoninę, jam buvo padaryta kelio sąnario menisko šalinimo operacija. Iš ligoninės jis buvo išleistas 2006 m. rugsėjo 19 d., toliau gydėsi ambulatoriškai, lankėsi gydymo įstaigoje, nedarbingas, nedarbingumo pažymėjimas pratęstas iki 2006 m. spalio 9 d. Todėl šaukimas jam nebuvo įteiktas dėl to, kad pašto darbuotojai ar kurjeriai galimai nerado jo gyvenamojoje vietoje, bet tokiu atveju (ABTĮ 75 str. 5 d.) šaukimas turėjo būti įteiktas butų eksploatavimo organizacijai arba seniūnijos seniūnui. Jeigu tai buvo padaryta, tai dėl šaukimo neįteikimo yra kalti tie asmenys, kuriems buvo įteiktas šaukimas. Jeigu šaukimas nebuvo įteiktas butų eksploatavimo organizacijai ar seniūnui, teismas negalėjo pradėti nagrinėti bylos (ABTĮ 75 str. 6 d.). Teismas turėjo išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių šaukimas jam nebuvo įteiktas, o nustačius, kad priežastys buvo svarbios, bylos nagrinėjimą atidėti. Skundžiamą teismo nutartį jis gavo paštu 2006 m. rugsėjo 29 d., nutartis išsiųsta 2006 m. rugsėjo 27 d. lydraščiu Nr. 11-937-414/2006 (bet tai yra administracinės bylos numeris). Negalėdamas dalyvauti bylos nagrinėjime, negalėjo įgyvendinti savo teisių, dėl to teismas neobjektyviai, šališkai išnagrinėjo bylą ir priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį. Gavęs skundžiamą teismo nutartį, kurią jam įteikė pašto darbuotoja, jis jos paklausė, ar anksčiau jam nebuvo siunčiamas teismo šaukimas ar pranešimas, gal ji jo nerado namuose. O. K. atsakė, kad jokio kito jam adresuoto teismo dokumento anksčiau nebuvo, ji apie tai nieko nežino. Jis taip pat negavo ATPK 72 str. numatyto atsakovo atsiliepimo į skundą.

Teismas nepagrįstai atmetė skunde nurodytą aplinkybę, jog administracinį teisės pažeidimą jis padarė suklaidintas Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Jonavos rajono agentūros inspektoriaus S. G. . Šios aplinkybės atmetimą teismas motyvavo vien tik tuo, kad jis 2005 m. lapkričio 15 d. VĮ Jonavos miškų urėdijos pareigūno buvo baustas už savavališką miško kirtimą, kad jis aktyviais veiksmais prisidėjo prie neteisėtų nuobaudų skyrimo miško kirtėjams I. P. , K. D. , R. B. ir Ž. G. , o tai rodo jo kaltės formą – tyčią. Šią neteisingą išvadą teismas padarė dėl to, kad nepatenkino jo prašymo dalies ir neišreikalavo iš Specialiųjų tyrimų tarnybos Kauno valdybos baudžiamosios bylos, kurioje S. G. įtariamas kyšio reikalavimu ir priėmimu iš jo, ir neišnagrinėjo toje byloje esančių dokumentų, patvirtinančių jo nurodytą aplinkybę. Tai ne jis, o pareigūnas S. G. , savo aktyviais veiksmais organizavo ir įvykdė neteisėtą baudų skyrimą I. P. , K. D. , R. B. ir Z. G. , siekdamas gauti iš jo 1000 Lt. kyšį. Jis tik vykdė S. G. nurodymus, o jo veiksmai pasireiškė tik tuo, kad atvedė pas S. G. nurodytus asmenis. Šias aplinkybes patvirtina baudžiamojoje byloje esantys pokalbių tarp jo ir S. G. garso įrašai. Teismas taip pat nepatenkino prašymo ir neapklausė liudytojais pareigūno S. G. , miško savininkės G. U. , kurių parodymai itin svarbūs sprendžiant jo kaltės ir atsakomybės klausimą, taip pat nustatant kitas bylos aplinkybes. S. G. pagal savo pareigas turėjo įgaliojimus išduoti leidimus kirsti mišką, turėjo įgaliojimus leidimus pratęsti, papildyti, todėl jis pagrįstai tikėjo jo žodiniu leidimu iškirsti kitus medžius, nors ir nenurodytus jo 2005 m. rugpjūčio 29 d. išduotame leidime kirsti mišką, bet tikėdamas juo, kad jis padarys papildomus įrašus dėl medžių kirtimo. S. G. minėtą leidimą jau anksčiau koregavo, t. y. pratęsė jo galiojimo terminą, padarydamas jame atitinkamus įrašus.

Teismas nepagrįstai sutiko su atsakovo atstovų pozicija, jog 2006 m. kovo mėn. jam padarius pažeidimą, numatytą ATPK 62 str. 2 d., ši aplinkybė pripažįstama kaip sunkinanti, t. y. pakartotinai per tuos metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, nes jis buvo baustas už miško pažeidimus, kurie numatyti ATPK teisės pažeidimų kodekso 7 skirsnyje. Tokiu būdu teismas nepagrįstai plečiamai išaiškino tos pačios rūšies pažeidimo sąvoką. ATPK 32 str. 5 p. nustatyta sunkinanti aplinkybė - pakartotinai per metus padarytas tos pačios rūšies pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda. Tačiau ATPK nėra normos, apibrėžiančios ar išaiškinančios tos pačios rūšies pažeidimo sąvoką. Todėl ši sąvoka turi būti aiškinama kitais teisės aiškinimo metodais. Pagal struktūrą, ATPK suskirstytas į skyrius (I - V), skyriai skirstomi į skirsnius, skirsniai į straipsnius, straipsniai į dalis. Išimtį sudaro II skyrius, kuris dar suskirstytas į dalis - „I. Bendroji dalis“ ir „II. Ypatingoji dalis“. ATPK 7 skirsnis pavadintas „Administraciniai pažeidimai aplinkos apsaugos, gamtos išteklių naudojimo, gamtos, istorijos ir kultūros paminklų apsaugos srityje“. Taigi, šiame skirsnyje išvardinti objektai, už kėsinimąsi į kuriuos nustatyta administracinė atsakomybė. Tačiau šio skirsnio normos nesuskirstytos į smulkesnius struktūrinius dalinius, o tik į straipsnius ir jų dalis, todėl aiškiai nėra atriboti pažeidimo objektai. Todėl, aiškinant pakartotino pažeidimo sąvoką, nepakanka apsiriboti struktūriniu pažeidimų skirstymu į skirsnius, o būtina sisteminiu metodu konkretizuoti objekto, už kėsinimąsi į kurį pakartotinai, pažeidimas būtų kvalifikuojamas kaip padarytas pakartotinai. Akivaizdu, kad pakartotinai padarytas tos pačios rūšies pažeidimas yra pavojingesnis, todėl įstatymų leidėjas numatęs už tai griežtesnę atsakomybę. Sisteminiu būdu analizuojant ATPK ypatingosios dalies normas, darytina išvada, kad tos pačios rūšies pažeidimo padarymas pakartotinai gali būti laikomas tik tada, kai antrą kartą per metus padaromas tame pačiame Ypatingosios dalies straipsnyje padarytas pažeidimas. Pavyzdžiui, ATPK 62 str. 6, 7, 8, 9 ir 10 dalių dispozicija sukonstruota taip: „Šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytos veikos, padarytos asmens, bausto administracine nuobauda už šiame straipsnyje numatytus pažeidimus“. Analogiškai sukonstruotos ir ATPK 62¹ str. bei visų kitų ATPK Ypatingosios dalies normų, numatančių atsakomybę už pakartotiną tos pačios rūšies pažeidimą, o būtent taip: „Šio straipsnio dalyje numatytos veikos, padarytos asmens, bausto administracine nuobauda už šiame straipsnyje (arba jo konkrečioje dalyje) numatytus pažeidimus“. ATPK Ypatingojoje dalyje nėra straipsnių ar jų dalių dispozicijų, kurios būtų sukonstruotos taip: Šiame straipsnyje (ar jo dalyje) numatytos veikos, padarytos asmens, bausto administracine nuobauda už tos pačios rūšies pažeidimą“. Taigi, sisteminis ATPK normų aiškinimo metodas leidžia padaryti kategorišką išvadą - pakartotinai padarytu laikomas tik toks pažeidimas, jeigu jis kvalifikuojamas pagal tą patį ATPK Ypatingosios straipsnį, pagal kurį asmeniui ne anksčiau kaip prieš vienerius metus buvo skirta administracinė nuobauda. Nepagrįstai aiškinant, kad pakartotinu pažeidimu laikomas pažeidimas, jeigu anksčiau asmuo buvo baustas už tame pačiame ATPK skirsnyje numatytus pažeidimus, galima prieiti prie absurdo - pavyzdžiui, pripažinti, kad asmuo, anksčiau baustas už medžioklės taisyklių pažeidimą pagal ATPK 7 skirsnio 85 str., nepraėjus metams, padarė to paties skirsnio 91⁴ str. numatytą pažeidimą - nevartojo valstybinės kalbos raštvedyboje, šį pažeidimą padarė pakartotinai kaip tos pačios rūšies pažeidimą.

Teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad ne pagal jo pareiškimą STT Kauno valdybai Kauno RAAD pareigūnai sužinojo apie medžių G. U. miške. Šią nepagrįstą išvadą teismas padarė vien tik remdamasis 2006 m. kovo 27 d. valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos Miškų kontrolės pažyma. Šioje pažymoje iš tikrųjų užfiksuotas neteisėto miško kirtimo faktas, bet šioje pažymoje nėra jokių duomenų apie tai, kas neteisėtai kirto mišką, be to, ši pažyma buvo perduota pareigūnui S. G. , ji buvo jo žinioje iki to laiko, kol jį sulaikė STT pareigūnai už kyšio iš manęs priėmimą. Jam administracinė nuobauda buvo skirta ne šios pažymos pagrindu, o pagal tarnybinio patikrinimo, kurį atliko Kauno RAAD pareigūnai pagal STT Kauno valdybos reikalavimą baudžiamojoje byloje, surinktą medžiagą. Tai gali patvirtinti pareigūnas V. Š. , kuris dalyvavo atliekant tarnybinį patikrinimą, taip pat ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje atlikęs STT Kauno valdybos ikiteisminio tyrimo skyriaus viršininkas V. S. . Be to, tai gali patvirtinti tarnybinio patikrinimo medžiagos išvada, esanti baudžiamojoje byloje, ir tarnybinio patikrinimo dokumentai, esantys Kauno RAAD.

Teismas nepagrįstai atmetė jo argumentą, kad Kauno RAAD pareigūnai, vietoje to, kad principingai ir pagrįstai ištirtų ir įvertintų pareigūno S. G. veiksmus, pradėjo jį persekioti, keršydami už jų bendradarbio įskundimą. Šį argumentą akivaizdžiai patvirtina Kauno RAAD vadovų ir pareigūnų neadekvatūs veiksmai ir sprendimai: tuoj po to, kai Kauno RAAD gavo pranešimą iš STT Kauno valdybos apie S. G. sulaikymą, nušalinimą nuo užimamų pareigų, Kauno RAAD atliko tarnybinį patikrinimą, kurio metu nustatė S. G. padarytus pažeidimus. Tačiau pirmiausia Kauno RAAD pareigūnai iniciavo ir aktyviai ėmė vykdyti pareiškėjo administracinį persekiojimą, nepagrįstai, nemotyvuotai paskyrė maksimalią administracinę baudą (tai pripažino ir teismas nutartyje, bei sumažino man paskirtą baudą), o S. G. neskyrė jokios nuobaudos, netaikė jokių kitų sankcijų, o atleido jį iš tarnybos šalių susitarimu. Toks Kauno RAAD vadovų elgesys, kai susikompromitavusiam, grubius tarnybinius pažeidimus padariusiam, kyšio priėmimu, piktnaudžiavimu tarnyba, dokumentų klastojimu įtariamam pareigūnui netaikomos jokios poveikio priemonės, leidžiama išeiti iš tarnybos šalių susitarimu, tuo siekiant išsaugoti jo nepriekaištingą reputaciją, o prieš asmenį, kuris pranešė STT Kauno valdybai apie to pareigūno neteisėtus veiksmus, pradedamas intensyvus persekiojimas, prieštarauja teisėtumo, teisingumo ir protingumo principams. Jo žiniomis, baudžiamoji byla, kuri buvo pradėta pagal jo pareiškimą ir kurioje S. G. kaltinamas kyšio priėmimu, piktnaudžiavimu tarnyba, dokumentų klastojimu, šiuo metu perduota Jonavos rajono apylinkės teismui.

Kauno RAAD pareigūnas V. Š. , skirdamas administracinę nuobaudą, ir Kauno apygardos teismas, nagrinėdamas bylą ir priimdamas nutartį, nepagristai nepripažino lengvinančia aplinkybe tai, kad tik pagal jo pareiškimą STT Kauno valdybai Kauno RAAD ir teisėsaugos institucijoms tapo žinoma apie neteisėtus S. G. veiksmus, neatsižvelgė į kitas, įstatymų nenurodytas jo padėtį švelninančias aplinkybes, nepagrįstai nesivadovavo teisingumo ir protingumo kriterijais ir todėl nepagrįstai netaikė ATPK 30¹ str. 1 dalyje nustatytų taisyklių ir nepagrįstai jo neatleido nuo administracinės atsakomybės arba neskyrė švelnesnės nei numatyta ATPK 62¹ str. 2 d. sankcijoje administracinės nuobaudos. Jis buvo įsitikinęs, kad jam pranešus teisėsaugos institucijoms apie pareigūno S. G. nusikalstamus veiksmus, tai bus vertinama kaip pilietinė pareiga, valstybei ir visuomenei naudingas elgesys, o jo atsakomybės klausimas tikrai bus sprendžiamas vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais.

Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašo jį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmetamas.

Remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 123 straipsnio 1 dalimi, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešama asmeniui, patrauktam administracinėn atsakomybėn. Kaip matyti iš teismo pranešimo (b. l. 55), šis įstatymo reikalavimas įvykdytas tinkamai. Pareiškėjo argumentai, jog jis pranešimo negavęs, nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis. Jo paaiškinimai, kad jam nebuvo pranešta apie bylos nagrinėjimo laiką, kadangi nebuvo įteiktas pranešimas ar šaukimas, o tai galėjo atsitikti dėl to, kad jis 2006 m. rugsėjo 18 d. buvo paguldytas į Kauno Raudonojo Kryžiaus Klinikinę ligoninę, jam buvo padaryta kelio sąnario menisko šalinimo operacija, iš ligoninės jis buvo išleistas 2006 m. rugsėjo 19 d., toliau gydėsi ambulatoriškai, lankėsi gydymo įstaigoje, nedarbingas, nedarbingumo pažymėjimas pratęstas iki 2006 m. spalio 9 d., vertintini kritiškai. Kaip matyti iš teismo pranešimo, jame nurodyta pranešimo data 2006 m. rugpjūčio 28 d. Posėdis paskirtas 2006 m. rugsėjo 13 d., o pareiškėjas gulėjo ligoninėje 2006 m. rugsėjo 18, 19 dienomis, vėliau gydėsi ambulatoriškai (nedarbingumo pažymėjimas, b. l. 82). Taigi, pranešimas turėjo būti įteikiamas, o ir posėdis įvyko iki pareiškėjui pradėjus gydymą.

Dėl to kolegija daro išvadą, jog pagrindo pripažinti, kad pareiškėjui nepranešta apie posėdžio laiką ir vietą, nėra.

Nepagrįsti yra pareiškėjo skundo argumentai, kad tos pačios rūšies pažeidimo padarymas pakartotinai gali būti laikomas tik tada, kai antrą kartą per metus padaromas tame pačiame Administracinių teisės pažeidimų kodekso Ypatingosios dalies straipsnyje numatytas pažeidimas.

Remiantis ATPK 32 str. 1 d. 5 p., atsakomybę už administracinį teisės pažeidimą sunkinančios aplinkybės yra pakartotinas per metus padarymas tokios pačios rūšies teisės pažeidimo, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda.

ATPK 62 str. numatyta atsakomybė už savavališką medžių ir krūmų kirtimą, naikinimą arba žalojimą valstybei nuosavybės teise priklausančioje miško žemėje, o ATPK 62¹ str., atsakomybė už tapačius veiksmus, padarytus privačiuose miškuose, taigi šios veikos vertintinos kaip tokios pačios rūšies teisės pažeidimai, todėl buvo pareiškėjo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta ATPK 32 str. 1 d. 5 p.

Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą pripažinęs, kad nėra teisinių pagrindų pareiškėją atleisti nuo administracinės atsakomybės ar taikyti švelnesnę nei sankcijoje numatyta nuobaudą.

Teismas pagrįstai nesutiko su pareiškėjo argumentais, jog administracinį teisės pažeidimą jis padarė suklaidintas valstybės pareigūno S. G. , žadėjusio išduoti leidimą kirsti mišką. Dar 2005 m. lapkričio 15 d. VĮ Jonavos miškų urėdijos pareigūnui nubaudus R. R. už savavališką miško kirtimą 300 1t. administracine bauda pagal ATPK 62 str. l d., jis žinojo miškų kirtimo tvarką, kad kirsti mišką galima tik turint išduotą nustatytos formos leidimą, todėl jokie žodiniai patvarkymai nesuteikia teisių kirtimams. Šiuo gi atveju pareiškėjas atliko priešingus teisei veiksmus – organizavo kirtimus be leidimo, todėl pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn ir nubaustas. Tai, kad pareiškėjas sąmoningai darė administracinės teisės pažeidimą, liudija ir faktas, jog jis neteisėtai nukirstą medieną naudojo savo nuožiūra - neteisėtai įgijo turtą. Faktas, kad pareiškėjas pranešė STT apie S. G. nusikalstamus veiksmus, nėra pagrindas pripažinti, jog jam taikytinos ATPK 30¹ str. nuostatos ir remiantis teisingumo bei protingumo kriterijais jis atleistinas nuo administracinės atsakomybės ar skirtina švelnesnė nei sankcijoje numatyta nuobauda. Anksčiau paminėtos pažeidimo aplinkybės ir pakartotiniai neteisėti tos pačios rūšies veiksmai liudija, jog ATPK 30¹ str. taikymas neatitiktų teisingumo bei protingumo kriterijų.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

R. R. apeliacinį skundą atmesti, o Kauno apygardos administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.