Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-02-27 · Administracinė byla Nr. eI-1066-643/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-02-27
Bylos Nr.
eI-1066-643/2017
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03668-2016-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Milda Vainienė, Jolita Rasiukevičienė, Margarita Stambrauskaitė
Pareiškėjas
L. R.
Atsakovas
Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus skyriui
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-1066-643/2017Proceso Nr. 3-61-3-03668-2016-5Procesinio sprendimo kategorija 15.6. (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. vasario 27 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolitos Rasiukevičienės, Margaritos Stambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. R. skundą atsakovui Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus skyriui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja L. R. (toliau – ir pareiškėja) 2016-09-13 kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydama panaikinti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus skyriaus (toliau – ir Departamento Vilniaus skyrius, atsakovas) 2016-08-04 sprendimą Nr. (12.53.-V)2V-1253 (toliau – ir Skundžiamas sprendimas) ir įpareigoti atsakovą pritarti žemės sklypo kadastrinių matavimų planui.

Pareiškėja skunde nurodo, kad 1998-03-19 įsigijo pastatą-sandėlį, 423,61 kv. m., pažymėtą plane 1F 1/p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Statinys). Įsigijimo metu pareiškėja turėjo teisę atkurti nuosavybės teises į žemės sklypą, esantį Biržų raj., tačiau pageidavo atkurti teises perduodant neatlygintai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės sklypą, esantį po Statiniu, iš laisvos žemės fondo. Tais pačiais metais pareiškėja kreipėsi į Vievio seniūnijos Žemėtvarkos skyrių dėl žemės sklypo po įsigytu Statiniu suformavimo, žemės sklypų ribų ir ploto nustatymo, žemės sklypo paskirties nustatymo. Tuo metu Abromiškių dvaro sodybos teritorijos ribos dar nebuvo apibrėžtos, Abromiškių dvaras dar nebuvo įrašytas į saugomų objektų sąrašą, todėl jokių kliūčių suformuoti žemės sklypą po Statinių tuo metu nebuvo. Abromiškių dvaro sodyba į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registro statinių kompleksų sąrašą įrašyta tik 2002-04-17, teritorijos planas patvirtintas tik 2008-07-01.

Pareiškėja nurodo, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Elektrėnų skyriaus vedėjos 2012-08-27 įsakymu Nr. 51VĮ-(14.51.2)-303 buvo patvirtintas VĮ Valstybės žemės fondo 2011-2012 m. parengtas Elektrėnų savivaldybės, Ausieniškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas ir jame suprojektuotų žemės sklypų ribos bei plotai, nustatyta šiems sklypams pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, būdai, pobūdis, taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos bei servitutai (toliau – ir Įsakymas). Šiuo Įsakymu pareiškėja buvo patvirtinta pretendente gauti žemę po įsigytu Statiniu.

Vadovaudamasi Įsakymu, pareiškėja parengė projektinį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų planą Nr. 2350, bei pateikė jį Departamento Vilniaus skyriui. Atsakovas 2016-08-04 sprendimu Nr. (12.53.-V)2V-1253 privataus žemės sklypo formavimui dvaro sodybos teritorijoje nepritarė.

Šalies argumentai

Pareiškėja nurodo, kad savo teisėmis naudojosi tinkamai, daugiau nei 10 metų laukė kol bus atkurtos jos teisės į nuosavybę ir priimti sprendimai dėl žemės sklypo po Statiniu suformavimo, domėjosi proceso eiga, tačiau jokie veiksmai nebuvo atliekami. Statinio įsigijimo metu Statinys nebuvo saugomoje teritorijoje, todėl pareiškėja galėjo pagrįstai tikėtis, kad jos prašymas dėl žemės sklypo suformavimo bus patenkintas ir žemės sklypas po Statiniu bus formuotas. Tokius lūkesčius dar labiau sustiprino 2012-08-27 įsakymo priėmimas.

Skunde pažymima, kad skundžiamas įsakymas prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsniui, kadangi jame nebuvo atsižvelgta į tai, kad 2012-08-27 įsakymu patvirtintu Elektrėnų savivaldybės, Ausieniškių kadastro vietovės žemės žemėtvarkos projektu suformuotas po pareiškėjos Statiniu esančio žemės sklypo ribas, neatsižvelgta į tai, kad pareiškėjos kreipimosi dėl nuosavybės teisių atkūrimo momentu Abromiškių dvaro sodybos teritorija nebuvo nustatyta, kad iki 2012-03-15 Žemės reformos įstatymo redakcijos įsigaliojimo Abromiškių dvaro sodybos teritorijoje galėjo būti privatizuojama žemė, o Elektrėnų savivaldybės, Ausieniškių kadastro vietovės žemės žemėtvarkos projektas buvo parengtas dar iki šios įstatymo redakcijos įsigaliojimo.

Atsiliepimas

Atsakovas Departamento Vilniaus skyrius atsiliepime į skundą su juo nesutinka ir prašo atmesti. Nurodo, kad pareiškėja atsakovui pateikė žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylas derinimui. Minimas žemės sklypas patenka į Abromiškių dvaro sodybos teritoriją.

Atsakovas pažymi, kad skundžiamas sprendimas buvo priimtas vadovaujantis Žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 4 dalimi, nustatančia, kad žemė neprivatizuojama, jeigu ji yra kultūros paveldo objektų – buvusių dvarų sodybų – teritorijose, išskyrus šiose teritorijose esančius žemės sklypus prie privačių gyvenamųjų namų ir kitų namų valdos statinių. Ginčo atveju formuojamas naujas sklypas ne prie gyvenamojo namo ar kito namų valdos statinio, o prie sandėliavimo paskirties pastato, todėl nustatyta įstatymo išimtis negali būti taikoma.

Pasak atsakovo, Abromiškių dvaro sodyba Lietuvos Respublikos kultūros paveldo inspekcijos 1995-01-31 nutarimu Nr. 01-8-4013 įrašyta į laikinąją apskaitą kodu Nr. LA 413/2187, Kultūros vertybių apsaugos departamento direktoriaus 2002-04-17 įsakymu Nr. 082 dvaro sodyba įrašyta į Kultūros vertybių registrą kartu su Kultūros paveldo centro direktoriaus 2002-03-14 patvirtintu teritorijos ir vizualinės apsaugos zonos ribų planu. Pareiškėjos kreipimosi metu dvaro sodybos teritorijos ribos buvo patvirtintos.

Atsakovo nuomone, skundžiamas sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus, yra pagrįstas objektyviais faktais bei teisės aktų nuostatomis, nurodyta jo apskundimo tvarka, sprendimas pasirašytas Departamento Vilniaus skyriaus vadovo, todėl jo naikinti nėra teisinio pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad:

1998-03-19 L. R. nusipirko pastatą-sandėlį 1F1/p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turintį 423.61 kv.m. bendro naudingo ploto, esantį (duomenys neskelbtini).

2002-07-31 L. R. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Trakų rajono žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą suteikti neatlygintinai 2 ha žemės. Be to, prašyme nurodė pageidaujanti žemę gauti (duomenys neskelbtini) seniūnijoje.

NŽT Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-11-23 įsakymu Nr. 46VĮ-(14.46.2)-3864 buvo patikslintas 2011-07-15 įsakymas Nr. 46VĮ-(14.46.2.)-2516 ir patvirtintas piliečių, pageidaujančių susigrąžinti žemę natūra, perdavimo nuosavybėn neatlygintinai žemės, miško, vandens telkinius, pirkti iš valstybės (duomenys neskelbtini), pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnį. Šio įsakymo 1 priedu pareiškėja L. R. 2010-03-01 išvados pagrindu į sąrašą įtraukta 16 eiliškumo pozicijoje. Žemės sklypo projektinis Nr. 2350 išdėstymas ir ribos su L. R. suderinti 2012-02-02.

NŽT Elektrėnų skyriaus vedėjo 2012-08-27 įsakymu Nr. 51VĮ-(14.51.2.)303 patvirtintas VĮ Valstybės žemės fondo 2011-2012 metais parengtą Elektrėnų savivaldybės, Ausieniškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą ir jame suprojektuotas žemės sklypų ribas ir plotus, nustatyta šiems žemės sklypams pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, būdas ir pobūdis, taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos bei servitutai pagal 1 priedą, kurio 42 pozicijoje įrašyta L. R. bei išbraukti suprojektuoti žemės sklypai Nr. 3030, Nr. 3038, Nr. 3040 ir Nr. 3041. Šiuo įsakymu patvirtintas projektas suderintas su: Elektrėnų savivaldybės meru, Elektrėnų sav. Elektrėnų seniūnijos seniūnu, Aplinkos apsaugos ministerijos Vilniaus regiono departamento Elektrėnų sav. agentūros vedėju, Kultūros vertybių apsaugos departamento Vilniaus teritorinio padalinio vyr. specialistu (V. Prusku, 2012-04-24), Kaišiadorių miškų urėdija ir Automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos.

2013-06-28 NŽT sprendimu Nr. 51S-79 nuspręsta atkurti nuosavybės teises į pilietei L. R. tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 1,54 ha žemės perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius turėtajam bendrą 2,2103 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypus (skl. Nr. (duomenys neskelbtini)ha ir Nr. (duomenys neskelbtini)ha), esančius (duomenys neskelbtini) (skl. Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (skl. Nr. 2613-1) VAV 2010-06-14 įsakymas Nr. 2.3-8165-(42). Šiuo sprendimu patvirtinta, kad nuosavybės teisės į pilietei tenkančią žemės valdos dalį 0,4600 ha žemės bus atkurtos vėliau.

2016-07-28 L. R. kreipėsi į Departamento Vilniaus teritorinio padalinio vedėją su prašymu suderinti žemės sklypo (projektinis Nr. 2350) esančio (duomenys neskelbtini), planus.

Departamento Vilniaus skyrius 2016-08-04 sprendimu Nr. (12.53-V)2V-1253 nepritarė privataus žemės sklypo (projektinis Nr. 2350) formavimui Abromiškių dvaro sodybos teritorijoje (Skundžiamas sprendimas).

Nagrinėjamos administracinės bylos dalyką sudaro Departamento 2016-08-04 sprendimo Nr. (12.53-V)2V-1253 teisėtumas bei pagrįstumas. Teismas įpareigotas nustatyti, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektai neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktai neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (ABTĮ 3 str. 2 d.). Sprendžiant pareiškėjo reikalavimo panaikinti ginčijamą sprendimą pagrįstumą, pirmiausia būtina įvertinti ginčijamo sprendimo, kuris laikytinas viešojo administravimo aktu, atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Viešojo administravimo įstatymo (VAĮ) 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra ABTĮ 91 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių ginčijamas sprendimas turėtų būti panaikintas.

Skundžiamas sprendimas pagrįstas faktiniais duomenimis, jog pagal pareiškėjos pateiktą žemės sklypo, projektinis Nr. 2350 (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), kadastrinių matavimų planą ginčo žemės sklypas patenka į Kultūros vertybių registre registruotą nekilnojamojo kultūros paveldo objekto teritoriją – Abromiškių dvaro sodybą (u.k. 1721). Pažymėtina, jog ginčo dėl šios faktinės aplinkybės iš esmės tarp proceso šalių nėra. Pareiškėja pripažįsta, jog jai nuosavybės teise priklausantis Statinys (sandėlis), kurio eksploatavimui ji siekia suprojektuoti žemės sklypą, šiuo metu yra Abromiškių dvaro sodybos teritorijoje. Pareiškėja remiasi Kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamento direktoriaus 2002-04-17 įsakymu Nr. 082, kuriuo Abromiškių dvaro sodyba įrašyta į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registro Statinių kompleksų sąrašą bei 2008-07-01 patvirtintu Abromiškių dvaro sodybos teritorijos planu. Pareiškėja akcentuoja, kad Statinio įsigijimo metu ir tuo metu, kai buvo kreiptasi dėl žemės sklypo suprojektavimo, Abromiškių dvaro sodybos teritorijos ribos dar nebuvo apibrėžtos. Atsakovas, atsikirsdamas į šiuos pareiškėjos argumentus, nurodo, jog Abromiškių dvaro sodyba dar Kultūros paveldo inspekcijos 1995-01-31 nutarimu Nr. 01-8-4013 buvo įrašyta į laikinąją apskaitą kodu Nr. LA 413/2187, o nuo 2002-04-17 Abromiškių dvaro sodyba įrašyta į Kultūros vertybių registrą kartu su Kultūros paveldo centro direktoriaus 202-03-14 patvirtintu teritorijos ir vizualinės apsaugos zonos ribų planu.

Atsakovas skundžiamu sprendimu nepritardamas privataus žemės sklypo formavimui dvaro sodybos teritorijoje vadovavosi išskirtinai tik Žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 4 dalimi, kurioje įtvirtinta, kad žemė neprivatizuojama, jeigu ji yra kultūros paveldo objektų – buvusių dvarų sodybų – teritorijose, išskyrus šiose teritorijose esančius žemės sklypus prie privačių gyvenamųjų namų ir kitų namų valdos statinių. Atsakovas skundžiamu sprendimu įvertino ir aplinkybę, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklausantis sandėlis nėra namų valdos statinys.

Atkreiptinas dėmesys, kad Žemės reformos įstatymo 13 straipsnis reglamentuoja atvejus, kada žemė neprivatizuojama, tačiau to paties įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žemės reformą įgyvendina Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Sprendimus grąžinti, perduoti, suteikti nuosavybėn neatlygintinai ir parduoti valstybinę žemę priima Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas. Taigi, pagal Žemės reformos įstatymo nuostatas Departamento Vilniaus skyrius nėra kompetentingas spręsti dėl žemės privatizavimo. Atkreiptinas dėmesys, kad žemės reformos tikslas yra ne tik žemės privatizavimas, tačiau ir užtikrinant gamtos išteklių apsaugą, įgyvendinti asmenų teisę į žemės nuosavybę bei naudojimą įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis grąžinant neteisėtai nusavintą žemę, perduodant ar suteikiant neatlygintinai nuosavybėn bei parduodant pageidaujantiems ją pirkti, išnuomojant ar suteikiant naudotis valstybinę žemę; sudaryti teisines ir ekonomines prielaidas žemės rinkai plėtotis, įgyvendinti socialinį teisingumą privatizuojant valstybinę žemę (Žemės reformos įstatymo 2 str.). Toks teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, kad atsakovo atsisakymas derinti pareiškėjos pateiktą projektą išskirtinai tik Žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 4 punkto pagrindu, laikytinas neatitinkančiu Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam reikalavimui individualų administracinį aktą pagrįsti teisės aktais.

Vadovaudamasi NŽT Elektrėnų skyriaus vedėjo 2012-08-27 įsakymu Nr. 51VĮ-(14.51.2.)-303, kuriuo buvo patvirtintas VĮ Valstybės žemės fondo 2011-2012 metais parengtas Elektrėnų savivaldybės, Ausieniškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas ir jame suprojektuotų žemės sklypų ribos ir plotai, nustatyta šiems žemės sklypams pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, būdas ir pobūdis, taikomis specialiosios žemės naudojimo sąlygos bei servitutai, pareiškėja savo lėšomis parengė žemės sklypo ribų suformavimo planą ir žemės sklypo kadastrinį planą ir 2016-07-28 pateikė jį derinti atsakovui.

Taigi, ginčas byloje kilęs ne dėl žemės privatizavimo, o dėl žemės sklypo projekto derinimo, todėl viešojo administravimo subjektas (atsakovas) įpareigotinas jam teisės aktais suteiktos kompetencijos ribose iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2016-07-28 pateiktą prašymą suderinti žemės sklypo (projekt. Nr. 2350), esančio (duomenys neskelbtini), planą ir priimti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus reikalavimus atitinkantį administracinį sprendimą. Teisėjų kolegija, nagrinėdama bylos šalių išdėstytus argumentus dėl skundžiamo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, pirmiausia pažymi, kad atsakovas yra viešojo administravimo subjektas, todėl priimdamas atitinkamą individualų administracinį aktą jo turinio atitikties teisės aktų reikalavimams prasme turi vadovautis ne tik specialiaisiais teisės aktais, bet ir VAĮ 8 straipsniu. Pažymėtina, kad individualių administracinių aktų priėmimas – teisės taikymas, sukeliantis konkrečių teisinių padarinių asmenų teisiniam statusui, todėl privalo būti grindžiamas faktais ir teisės normomis. Minėta teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, teisės viršenybės, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.). Taigi tam, kad individualus teisės aktas būtų teisėtas, jis turi apimti faktinių aplinkybių tyrimą, taikytinos teisės normos paiešką, teisinį nustatytų faktų vertinimą (kvalifikavimą). Esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti. VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų nepaisymas ir konkrečių teisės normų nesusiejimas su objektyviais duomenimis (faktais) pripažintinas esminiu trūkumu, kai toks pažeidimas ne tik paneigia asmens teisę žinoti teisei priešingos veikos ribas, riboja teises į teisminę gynybą, bet ir ginčui persikėlus į teismą atima galimybę pastarajam suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo apimtį, o kartu visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 ir 133 straipsniais

nusprendžia:

pareiškėjos L. R. skundą tenkinti iš dalies.

Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus skyriaus 2016 m. rugpjūčio 4 d. sprendimą Nr. (12.53-V)2V-1253 panaikinti.

Įpareigoti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus skyrių iš naujo išnagrinėti L. R. 2016 m. liepos 27 d. prašymą ir priimti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus atitinkantį sprendimą.

Likusioje dalyje skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Jolita RasiukevičienėMargarita StambrauskaitėMilda Vainienė