Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. L. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės „Turto bankas“, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų R. K. (buv. L.), A. L., M. L., D. L., R. L. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo nustatymo ir palikimo perėjimo valstybei liudijimo nuginčijimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovė ir jos atstovė advokatė Marina Saveljeva teismo posėdžio metu ieškinį palaikė jame išdėstytais motyvais, prašė jį tenkinti.

Trečiasis asmuo D. L. teismo posėdžio metu neprieštaravo ieškinio patenkinimui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos sūnus A. L.. Palikėjo A. L. vardu yra įregistruota 1/8 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini). 2017-04-13 buvo išduotas Palikimo perėjimo valstybei liudijimas, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), į mirusiojo A. L. vardu registruotą turtą – 1/8 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini).

Dėl reikalavimo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą

Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis).

Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldimą turtą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldimą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ar įpėdinis šį turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku.

Iš į bylą pateiktų mokėjimo nurodymų matyti, kad ieškovė M. L. po sūnaus A. L. mirties toliau gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), naudojosi juo ir faktiškai valdė: mokėjo buto komunalinius mokesčius paslaugų teikėjams AB „Klaipėdos vanduo“, AB „Klaipėdos energija“, AB „Energijos skirstymo operatorius“, UAB „Lietuvos dujų tiekimas“, rūpinosi buto tinkama būkle, nuolat jame gyveno. Tai, jog ieškovė pradėjo faktiškai valdyti paveldimą turtą, juo rūpinosi ir jį išlaikė, patvirtino kartu gyvenantis sūnus D. L. (CPK 185 straipsnis). Pažymėtina, kad teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad įpėdinio gyvenimas palikimą sudarančiame name, kai įpėdiniui tai yra vienintelė gyvenamoji vieta, kai įpėdinis iki palikimo atsiradimo ten su palikėju šiam sutinkant ilgą laiką kartu gyveno, yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad įpėdinis palikimą priėmė faktiškai pradėdamas turtą valdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008; 2011 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2011). Atsižvelgiant į ieškovės, trečiojo asmens D. L. paaiškinimus, bei į byloje esančius rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad teismui abejoti ieškovės nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis bei pateiktais įrodymais nėra pagrindo, taigi teismas pripažįsta, kad ieškovė M. L. po sūnaus A. L. mirties atliko aktyvius veiksmus, siekdama įgyti nuosavybę į paveldimą turtą.

Svarbu paminėti, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto ieškovė negali patvirtinti jokiais rašytiniais įrodymais, nes duomenys apie tai, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti nėra registruojami ar kitaip dokumentuojami.

Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, ieškovės paaiškinimus, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant į tai, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas neprieštarauja įstatymui, formuojamai teismų praktikai, šis reikalavimas kaip pagrįstas tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas – kad ieškovė po sūnaus A. L. mirties, įvykusios (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą (CPK 185 straipsnis, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Šio juridinio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimo gavimui (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Dėl reikalavimo panaikinti palikimo perėjimo valstybei liudijimą

Ieškovė taip pat prašo pripažinti negaliojančiu Palikimo perėjimo valstybei liudijimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini).

Valstybei paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina tik tokiais atvejais, kai yra paliktas valstybei testamentu, palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo arba iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė (CK 5.62 straipsnio 1 dalis). Kaip minėta, vienas iš palikimo priėmimo būdų – kai nustatoma, kad įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldimą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Nagrinėjamu atveju teismo yra pripažįstama, kad ieškovė M. L. įstatymo nustatytu terminu priėmė palikėjo A. L. palikimą, pradėdama turtą faktiškai valdyti (CK5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis), dėl ko palikėjo turtas valstybei perėjo nepagrįstai, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas panaikinti notarės A. K. 2017-04-13 išduotą Palikimo perėjimo valstybei liudijimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) (CK 5.2 straipsnio 3 dalis, 5.8 straipsnis, 5.62 straipsnio 1 dalis). Atkreiptinas dėmesys, kad nors VĮ „Turto bankas“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad panaikinus palikimo perėjimo valstybei liudijimą, ieškovė turėtų atlyginti valstybės, atstovaujamos VĮ „Turto bankas“, patirtas ir apmokėtas išlaidas, susijusias su palikėjo A. L. turtu, kurios sudaro 38,42 Eur, tačiau savarankiško reikalavimo dėl tokių išlaidų priteisimo iš ieškovės nepareiškė (CPK 443 straipsnio 7 dalis), todėl teismas jų priteisimo klausimo šioje byloje nesprendžia.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovei M. L. yra teikiama antrinė teisinė pagalba, ji įstatymo pagrindu atleista nuo žyminio mokesčio į valstybės biudžetą mokėjimo. Taip pat pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2017-09-11 pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybė patyrė 247,32 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Sprendžiant dėl šių išlaidų paskirstymo atsižvelgtina į tai, kad palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus turtą valdyti faktas nustatomas ypatingosios teisenos tvarka (CPK 444 straipsnio 1 dalies 8 punktas), su šio reikalavimo reiškimu susijusios bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Tuo tarpu reikalavimas dėl Palikimo perėjimo valstybei liudijimo pripažinimo negaliojančiu yra išvestinis, šio reikalavimo patenkinimui atsakovė neprieštaravo, todėl atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, vadovaujantis protingumo, teisingumo principais, bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444 - 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ieškovė M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po savo sūnaus A. L. asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties, įvykusios (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėjus turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas dėl paveldėjimo teisės liudijimo gavimo.

Pripažinti negaliojančiu Klaipėdos miesto 1-ojo notarų biuro notarės A. K. 2017 m. balandžio 13 d. išduotą Palikimo perėjimo valstybei liudijimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), dėl 1/8 dalies buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), perėjimo Lietuvos Respublikos nuosavybėn.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.