Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros pareiškimą dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka, kurioje J. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, pensininkas, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos veikos padarymo aplinkybės

1. J. K. 2025 m. spalio 22 d., apie 17.35 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo nuosavybės teise jam priklausantį lengvąjį automobilį „Ford Galaxy“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus ir vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, 2025 m. spalio 22 d. 18.55 val. neblaivumo nustatymo aktu nustatyta iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, 2025 m. spalio 22 d. 19.13 val. medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu Nr. (duomenys neskelbtini) padaryta išvada - kliniškai sunkus girtumas, tokiu būdu vairavo motorinę transporto priemonę pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 ir 17 punktų reikalavimus, draudžiančius vairuoti transporto priemonę neblaiviems ir įpareigojančius policijos pareigūno reikalavimu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka leistis patikrinamam ar nėra neblaivus, ar apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų. Tokiais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

2. Kaltinamasis J. K. teisme kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino, nurodė, jog dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi. Paaiškino, jog dienos metu vartojo alkoholį, vakare važiavo automobiliu namo. Atvykus pareigūnams atsisakė tikrintis blaivumą, suglumo, nežino, kodėl taip padarė. Sutinka su nustatytais neblaivumo požymiais. Tik praėjus laikui suprato, kad padarė klaidą, kad vairavo išgėręs, nori visų atsiprašyti.

3. Kadangi kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino jos padarymo aplinkybes, kaltinimas pareikštas ne dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis, gynėjas ir prokuroras sutiko, kad nebūtų apklausiami liudytojai, tiriami kiti įrodymai, todėl įrodymai byloje ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).

4. Liudytoja D. K. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog 2025 m. spalio 22 d. buvo svečiuose adresu (duomenys neskelbtini). Buvo atvykusi su savo vaikų registruotu automobiliu, kurį pastatė prieš gyvenamąjį namą tuo pačiu adresu (duomenys neskelbtini). Apie 17.30 val. atsitiktinai pasižiūrėjo pro langą, kurio langai buvo į vidinį minėto namo kiemą. Tuo metu pamatė, kaip vyras, vairuodamas automobilį „Ford Galaxy“ (duomenys neskelbtini) spalvos, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), atvažiavo į minėto namo vidinį kiemą ir norėjo jį pasistatyti. Stebint minėto vairuotojo veiksmus jai iškart kilo įtarimas, kad kažkas gali būti ne taip. Vairuotojas vis bandė galimai įjungti atbulinę pavarą, tačiau jam nesisekė tai padaryti. Jis stumdėsi pirmyn atgal. Įtardama, kad vairuotojas gali būti neblaivus, o jos automobilis stovėjo visai netoli, bijodama, kad jis gali į jį atsitrenkti, pradėjo jį filmuoti savo mobiliuoju telefonu. Galiausia vairuotojas pavažiavo į priekį, sustojo ir paliko stovėti „Ford Galaxy“ automobilį priešais (duomenys neskelbtini) namą. Tada vyras, kuris važiavo vienas, išlipo iš vairuotojo sėdynės ir nuėjo link (duomenys neskelbtini) namo, į (duomenys neskelbtini) laiptinę. Vyras buvo apie (duomenys neskelbtini) m. amžiaus, su kepure, vilkėjo mėlynos spalvos striukę. Iš vyro eisenos matėsi, kad jis yra akivaizdžiai neblaivus, svyravo, įtartinai ilgai lipo iš automobilio. Dėl to apie įvykį nusprendė pranešti policijai (b. l. 46–49).

5. Liudytoja E. K. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog gyvena su sutuoktiniu J. K. adresu (duomenys neskelbtini). Vyras turi savo vardu registruotą namo dalį adresu (duomenys neskelbtini). Ten yra ir daržas, kuriame mėgsta darbuotis, dažnai ten nuvažiuoja. 2025 m. spalio 22 d., apie 11 val., su vyru atvyko į minėtą namą su jo vardu registruotu automobiliu „Ford Galaxy“. Vairavo vyras, nes ji yra nevairuojanti. Jos nuomone vyras turi priklausomybę nuo alkoholio. Su laiku pradėjo pastebėti, kad J. K. vėl išgeria. Jis žino, kad jai tai labai nepatinka ir namuose vartoti alkoholio neleidžia. Dėl to jis geria alkoholį pasislėpęs nuo jos. Jiems būnant sodyboje ji beveik visą laiką prabuvo darže, todėl ką darė vyras nematė. Tačiau apie 14 val. pastebėjo, kad vyro elgesys yra pasikeitęs - nerišli kalba, svyruojanti eisena, išvaizda. Suprato, kad jis yra išgėręs alkoholio, nors kaip gėrė ir nematė. Ji supyko ir pasakė „ar tu visai pasiutai? juk reikės namo važiuoti“. Jis žinoma neigė, kad yra išgėręs. Jis visada tai neigia ir jai meluoja, tačiau ji jį gerai pažįsta ir žino, kada jis būna išgėręs. Apie 16.30 val. nusprendė, kad reikia vykti namo. Aiškiai pasakė vyrui, kad su juo nevažiuos ir kad jis nesėstų už vairo. Todėl ji išėjo važiuoti su autobusu namo. Tikėjosi, kad vyras taip pat važiuos su autobusu. Liepė jam dar pamiegoti, kad prablaivėtų. Apie 17.30 val. ji grįžo namo. Tik jai įėjus į namus, grįžo ir sutuoktinis. Jis jai atrodė dar girtesnis. Pradėjo sakyti, kad jis negali pastumti automobilio atbuliniu ir jai reikės jam padėti. Kadangi jis kalbėjo nerišliai, į jo žodžius nekreipė dėmesio ir nieko daryti ar eiti negalvojo. Kaip jis padėjo automobilio raktelius ant komodos, nematė. Jis nuėjo į miegamąjį ir atsisėdo ant lovos, alkoholio namuose tikrai grįžęs nevartojo. Vėliau išgirdo durų skambutį ir pas juos atvyko policija. Jie ieškojo vyro (b. l. 59–61).

6. 2025 m. spalio 22 d. neblaivumo nustatymo akte nurodyta, jog J. K. neblaivumo požymiai: sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai (b. l. 32).

7. 2025 m. spalio 22 d. medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ir apsvaigimui nustatyti akte nurodyta, jog J. K. nustatytas kliniškai sunkus girtumas (b. l. 35).

8. 2025 m. spalio 23 d. įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokole aprašyta įvykio vieta ir automobilis (b. l. 15–28).

9. 2025 m. spalio 23 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog iš budėtojo buvo gautas pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), į vidinį kiemą atvažiavo (duomenys neskelbtini) spalvos automobilis „Ford“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas visiškai neblaivus, nesugebėjo prisiparkuoti mašinos, palikta aikštelės viduryje, netoli elektros skydinės. Yra filmuota medžiaga. Apie 17.30 val. atvykus nurodytu adresu pamatė minėtą automobilį, pastatytą priešais namą adresu (duomenys neskelbtini), vidiniame kieme, netoli neįgaliesiems skirtų vietų. Automobilis atrodė pastatytas netvarkingai, ne tam skirtoje vietoje. Automobilis buvo neužrakintas, tačiau jame užvedimo raktelio nebuvo. Aplink pašalinių asmenų taip pat nesimatė. Per POLIS II sistemą buvo nustatyta, kad minėtas automobilis priklauso J. K.. Toliau aiškinantis įvykio aplinkybes, per POLIS II sistemą buvo nustatyta, kad J. K. sutuoktinė E. K. yra deklaruota adresu (duomenys neskelbtini). Nuėjus minėtu adresu duris atidarė E. K., kuri juos nuvedė iki miegamojo, kuriame ant lovos sėdėjo J. K.. Jo mėlynos spalvos striukė ir kepurė buvo padėti ant šalia esančio fotelio. Automobilio užvedimo raktelis buvo pastebėtas prieškambaryje ant komodos, prie veidrodžio. Vyro kalba buvo nerišli, todėl jis neatsakinėjo į klausimus tiesiogiai iki galo neprisipažindamas, kad ką tik su juo važiavo. Paklausus, kada paskutinį kartą vartojo alkoholį, taip pat neatsakė, teigė niekad negeriantis, tačiau bendraujant su vyru iš jo sklido alkoholio kvapas, jis svirduliavo, bendraujant nukrito ant komodos. Atliekant neblaivumo testus nesugebėjo paeiti tiesia linija, paliesti nosies. Dėl to buvo bandoma patikrinti J. K. alkotesteriu, tačiau vyras visaip maivėsi, pūsdavo per trumpai ar net neapžiodavo vienkartinio pūstuko. Asmuo buvo nuvežtas į (duomenys neskelbtini) ligoninę kraujo paėmimui, nustatyti alkoholio kiekį kraujyje, tačiau apie 19.28 val. darbuotojoms jau pasiruošus paimti kraują, J. K. nesutiko ir atsisakė, kad jam būtų paimtas kraujas. Filmuojant kūno kamera asmeniui buvo paaiškinta, kad jo atsisakymas užtraukia jam baudžiamąją atsakomybę (b. l. 29–31).

10. VĮ „Regitra“ pažymoje nurodyta, kad automobilio ,, Ford Galaxy“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), savininkas yra J. K. (b. l. 38–40).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

11. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį be kita ko atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę ir vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai. Nagrinėjamu atveju J. K. pripažino vartojęs alkoholį ir po to vairavęs jam priklausantį automobilį, atvykus policijos pareigūnams atsisakęs tikrintis blaivumą. Jog vairavo neblaivus taip pat patvirtina liudytojų D. K., E. K. parodymai. Jog atsisakė tikrintis blaivumą, kuomet jam nustatyti neblaivumo požymiai, patvirtina pareigūnų tarnybiniame pranešime nurodyti duomenys, taip pat duomenys apie kaltinamajam nustatytus neblaivumo požymius medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ir apsvaigimui nustatyti akte, neblaivumo nustatymo akte. Kaltinamasis, teismo vertinimu, suvokė neteisėtą savo veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti – vairavo išgėręs, vėliau atsisakė tikrintis neblaivumą, todėl jam inkriminuojamus veiksmus, teismo vertinimu, atliko veikdamas tiesiogine tyčia. Kaltinamojo veiksmai, aprašyti šio nuosprendžio 1 pastraipoje, kvalifikuotini kaip nusikalstama veika, numatyta BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

IV. Dėl laidavimo

12. BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

13. Nagrinėjamu atveju J. K. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo žmona E. K. prašė perduoti jos sutuoktinį jos atsakomybei pagal laidavimą (2025 m. spalio 29 d. teisiamojo posėdžio protokolas). Kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, žalos nepadarė. Taigi, nagrinėjamu atveju egzistuoja BK 40 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 1, 2 punktuose numatytos laidavimo sąlygos.

14. J. K. anksčiau neteistas (b. l. 99), administracine tvarka per penkerių metų laikotarpį nebaustas (b. l. 101), iki pensijos turėjo pastovų darbą (b. l. 103). Kaip nurodė posėdžio metu, šiuo metu yra pensininkas, dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi. Įvertinęs šias kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes (ypatingai tai, kad asmuo yra senyvo amžiaus, tokio pobūdžio nusikaltimą padarė pirmą kartą, administracine tvarka už vairavimą išgėrus nebaustas), jo elgesį baudžiamojo proceso metu (kaltę tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme pripažino, dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailėjosi), teismas sprendžia, jog šiuo atveju egzistuoja ne tik atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, įtvirtintos BK 40 straipsnio 2 dalies 1,2 punktuose, bet ir 3 punkte įtvirtinta sąlyga – pagrįstas manymas, jog kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

15. BK 40 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.

16. Minėta, kad nagrinėjamu atveju prašymą perduoti J. K. pagal laidavimą pateikė kaltinamojo sutuoktinė E. K.. Posėdžio metu ji nurodė, jog tikisi išspręsti sutuoktinio alkoholio problemą, tikisi, jog jis jos klausys, sutuoktinis jai pažadėjo alkoholio nebevartoti. E. K., kaip matyti, neteista, administracine tvarka nebausta (b. l. 131, 132). Įvertinęs ne tik šias aplinkybes, bet ir apklausoje ikiteisminio tyrimo metu E. K. nurodytas aplinkybes (jog alkoholis jos namuose negali būti vartojamas, neleidžia to daryti sutuoktiniui), teismas sprendžia, jog ji yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo, galinti daryti įtaką kaltinamajam.

17. Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas daro išvadą, jog šiuo atveju yra visos sąlygos taikyti J. K. atžvilgiu BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą bei perduoti E. K. atsakomybėn. Laidavimas šiuo atveju skiriamas be užstato, laidavimo terminas – 1 metai.

V. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių, kitų klausimų

18. BK 67 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos atitinkamos tame pačiame straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės.

19. Nusikaltimas buvo padarytas naudojantis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, todėl kaltinamajam šiuo atveju skirtina BK 68 straipsnyje įtvirtinta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, teise vairuoti kelių transporto priemones. Tokio pobūdžio nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė pirmą kartą, administracine tvarka už vairavimą išgėrus nebaustas, todėl šios priemonės terminas nustatytinas 2 metams, jo pradžią skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos (2025 m. spalio 23 d., b. l. 89–92).

20. Nusikalstama veika padaryta panaudojant transporto priemonę – automobilį „Ford Galaxy“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Kadangi automobilis priklauso kaltinamajam, jis, kaip nusikaltimo padarymo priemonė, konfiskuojamas (BK 72 straipsnio 2, 3 dalys).

21. Kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas, dokumentų paėmimas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 85–96), paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

22. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyrius pateikė pažymą, kurioje nurodė, jog teikiant antrinę teisinę pagalbą J. K. išlaidų suma sudaro 112,50 Eur, prašo šią sumą priteisti valstybei (b. l. 126–130). Atsižvelgiant į kaltinamojo finansinę padėtį (pensininkas), taip pat įvertinus aplinkybę, jog kaltinamasis yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės (ne nuteisiamas), minėtos išlaidos neišieškotinos.

23. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su vaizdo ir garso įrašais - paliktinas saugoti kartu su baudžiamąja byla.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302 straipsniu, 301–305 straipsniais, 307 straipsniu,

nusprendžia:

J. K., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos E. K. atsakomybėn Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindu ir tvarka 1 (vieneriems) metams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Laidavimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, skirti J. K. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. spalio 23 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2, 3 dalimis, kaip nusikaltimo padarymo priemonę konfiskuoti iš J. K. automobilį „Ford Galaxy“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su užvedimo rakteliu, saugomą adresu (duomenys neskelbtini).

Kardomąsias priemones - specialiosios teisės sustabdymą, dokumentų paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus prašymo dėl 112,50 Eur dydžio išlaidų išieškojimo, teikiant antrinę teisinę pagalbą J. K., netenkinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su vaizdo ir garso įrašais - palikti saugoti prie bylos.

1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti J. K., kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 74 straipsnio 2 dalį asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), atsako pagal šio kodekso 243 straipsnį.

Išaiškinti laiduotojai E. K., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo; šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.