- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-10-09
- Bylos Nr.
- e2-7729-772/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-05183-2017-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jonas Stubrys
- Ieškovas
- R. Ž.
- Atsakovas
- V. T.
- Išvadą teikia
- Joniškio
- Kategorijos
- 2.6.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus
dalyvaujant ieškovei R. Ž., atsakovo V. T. atstovui adv. L. Samoškai, neatvykus Joniškio raj. savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui, gautas prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. Ž. ieškinį atsakovui V. T. dėl nepilnamečio vaiko išlaikymui nustatyto dydžio pakeitimo, dalyvaujant Institucijai, duodančiai išvadą byloje, Joniškio raj. savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui (toliau – JVTAS).
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė 2017-06-15 pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė pakeisti Šiaulių raj. apylinkės teismo 2010-10-15 sprendimu tarp šalių patvirtintos Santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 3.2 punktą, kuriuo nustatytą, kad atsakovas V. T. nepilnamečio sūnaus N. T. išlaikymui mokės periodinėmis išmokomis ne mažiau kaip po 300 Lt (dabar 86,89 Eur) kiekvieną mėnesį iki jo pilnametystės.
Ieškovė teismui pateiktame ieškinyje nurodė, kad nors atsakovas ankstesniu teismo sprendimu įsipareigojo sūnaus išlaikymui mokėti ne mažiau kaip po 300,00 Lt (dabar 86,89 Eur) kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės, tačiau dėl pasikeitusių aplinkybių šis išlaikymo dydis keistinas. Pirmiausia, pasikeitė nepilnamečio vaiko poreikiai. Antra, sūnus paaugo ir lankyti pagrindinę mokyklą. Trečia, auganti infliacija sumažino piniginio vieneto perkamąją galią. Dėl to prašė teismo priteisti ieškovei R. Ž. iš atsakovo V. T. sūnaus N. T. išlaikymui po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Taip pat prašė priteisti vaikui skirtą išlaikymą nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2017-06-15). Atskirai ieškovės atstovas prašė priteisti iš atsakovo valstybei su bylinėjimusi susijusias išlaidas, kadangi ieškovė pagal įstatymą yra atleista. Papildomai paaiškino, jog jos finansinė padėtis šiuo metu yra labai sunki, nes Šiaulių apylinkės teismo 2016-05-27 nutartimi jai kaip fiziniam yra iškelta bankroto byla. Pagal to paties teismo 2016-12-22 nutartimi patvirtintą jos mokumo atkūrimo planą, jai skirta būtinoms išlaidoms tik 220 Eur, todėl laiko, kad tėvo parama vaikui šiuo metu turi būti didesnė nei motinos. Tik pasibaigus mokumo atkūrimo plano nustatytam laikotarpiui ji galės teikti sūnui didesnę paramą. Be to ieškovė yra sudariusi antrą santuoką, kurioje augina nepilnametę dukrą Š. Ž., kuriai išlaikymą teikia tik vaiko tėvas, o ji kol kas negali prisidėti prie dukros išlaikymo.
Ieškovė savo reikalavimus atsakovui grindė į bylą pateiktais įrodymais.
Šalies argumentai
Ieškovė teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad savo prašymą dėl išlaikymo dydžio nustatyto ieškovės ir atsakovo sūnui pakeitimo, grindžia konkrečiomis išlaidomis. Šis prašymas paremtas realiai padidėjusiomis išlaidomis sūnaus išlaikymui, kadangi vaikas auga ir ateityje išlaidos tik didės. Ieškovė nurodė, kad nori, jog šalių vaikas ne tik būtų sveikas, nors šiuo metu neturi didelių sveikatos problemų, bet ir ateityje galėtų sėkmingai vystytis, todėl mano, kad jam reikalinga ir didesnė tėvo parama. Dėl to atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį sutinka, jog tėvas sūnaus išlaikymui kol kas mokėtų po 200 Eur kiekvieną mėnesį. Nurodė, jog dėl vaiko pomėgių ieškovė patiria ir papildomų išlaidų. Ieškovė teigė, jog ji kaip vaiko motina norėdama sudaryti sūnui palankias sąlygas ugdymui, poilsiui ir normaliam vystymuisi, šiuo metu negali viena teikti jam reikalingo išlaikymo. Kadangi ieškovė nors ir dirba, tačiau gauna tik nedidelį atlyginimą, dėl to jai pastoviai trūksta lėšų sūnaus išlaikymui. Be to tam įtakos turi ir jos kaip fizinio asmens bankroto byla, kurioje jos ir sūnaus pragyvenimui nustatytas nedidelis būtinų išlaidų dydis. Taip pat ji nurodė teismui, kad visas savo gaunamas pajamas išleidžia sūnaus Naglio išlaikymui, o taip pat dalį gaunamų lėšų skiria gyvenamojo namo išlaikymui ir sutvarkymui. Teigė, kad atsižvelgiant į sūnaus ir šeimos buities poreikius dar reikia įsigyti ir kitų būtinų reikmenų. Nurodė, jog vaikui augant tėvo parama yra būtina, o pastarasis kol kas ją teikia tik minimalaus dydžio, tai yra po 100,00 Eur. Todėl toks tėvo elgesys ir atsakovo atsiliepime išdėstytas atsisakymas teikti didesni išlaikymą vaikui, laikytini ne tik neatitinkančiais sūnaus poreikių, bet ir nesudarančiais normalių sąlygų vaiko egzistencijai. Neneigia, kad vaikas neturi gyventi geriau už tėvą, tačiau tėvas privalo teikti sūnui išlaikymą bent jau artimą minimaliam mėnesiniam atlyginimui. Teigė, jog vaiko tėvas turintis visas galimybes dirbti ir uždirbti, privalo teikti vaikui tokį išlaikymą, kuris nebūtų kaip išmalda. Todėl mano, jog ieškovės reikalavimas vaiko tėvui atsižvelgiant į šių dienų realijas nėra nei per didelis, nei neatitinkantis vaiko poreikių. Šiam reikalavimui įtakos turi ir tai, kad jos šeimoje auga dar vienas nepilnametis vaikas.
Atsiliepimas
Atsakovas V. T. pateikė į bylą atsiliepimą nurodydamas šiuos atsikirtimus.
Atsakovas išlaikymą sūnui moka pastoviai ir įsiskolinimų neturi. Mano, kad ieškovė nepateikė teismui jokių įrodymų, pagrindžiančių padidėjusias išlaidas sūnaus išlaikymui. Teigė, jog nei sūnaus poreikiai išaugo, nei pasikeitė atsakovo turtinė padėtis. Atsakovas daro išvadą, kad sūnaus poreikiai yra patenkinami visiškai ir jam nieko netrūksta. Atsakovo gaunamos pajamos per mėnesį tėra tik 680,00 JK svarų, tačiau jo mėnesio išlaidos yra gerokai didesnės nei pajamos, o jam padeda sugyventinė. Atsakovas iš dalyvavimo asmenų vakarėliuose gauna nedideles pajamas už atlikėjo paslaugas, tačiau ir po to jo pragyvenimui kiekvieną mėnesį pinigų beveik nelieka. Mano, kad ieškovė taip pat turi savo piniginėmis lėšomis prisidėti prie vaiko išlaikymo, o ne vien siekti to iš atsakovo.
Atsakovas savo atsikirtimus grindė į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Teigė, jog ieškovės teismui pateiktas sūnaus išlaikymui reikalingų išlaidų apskaičiavimas yra tik formalus sąrašas, todėl mano, jog išlaidos yra aiškiai per didelės. Papildomai nurodė, kad ieškovė gyvena su kitu sutuoktiniu ir jų bendru vaiku, todėl visos jos nurodytos išlaidos turi būti dalinamos į keturias dalis. Pripažino, kad atsakovas sūnaus išlaikymui Šiaulių raj. apylinkės teismo 2010-10-15 sprendimu nustatyta ne mažiau kaip po 300 Lt (dabar 86,89 Eur) išlaikymą išmokomis mokomą kas mėnesį iki vaiko pilnametystės pastoviai ir net didesnį, tai yra po 100 Eur. Todėl mano, jog teismas, esant nurodytai situacijai turi nustatyti tokį vaiko išlaikymui skirtiną dydį, kuris leistų normaliai patenkinti sūnaus poreikius, atsižvelgiant ir į tėvo dabartinę padėtį. Be to paaiškino, kad savo vardu neturi jokių nekilnojamųjų daiktų, nei Lietuvoje, nei Jungtinėje Karalystėje, kur šiuo metu gyvena nuosavą būstą. Teigė, kad sūnaus išlaikymui kol kas tegali mokėti tik po 100,00 Eur mėnesinėmis periodinėmis išmokomis, tačiau kadangi ieškovė tokį jo pasiūlymą atmetė, dėl to prašė teismo ieškovės ieškinio reikalavimą jam visiškai atmesti. Pripažino, jog yra visada pasiruošęs vaikui teikti didesnį išlaikymą pagal galimybes, tačiau dabartiniu metu to negali padaryti.
JVTAS pateikė teismui išvadą, kurioje nurodė, kad ieškovės reikalavimą atsakovui, skyrius palaiko visiškai. Nurodė, jog minimaliems žmogaus poreikiams patenkinti šiuo metu reikia 380 Eur per mėnesį. Kadangi vaiko tėvai dabartiniu metu gyvena skyrium, vaikas liko gyventi su motina, o tėvas kartu negyvena, dėl to palengvėja tėvo padėtis, bet motinos pasunkėja, nes vaikui reikalinga ne tik materialinė parama, bet ir nuolatinė priežiūra. Be to ieškovė kol kas neturi pakankamai pajamų reikalingų jos ir atsakovo vaiko išlaikymui. Todėl Institucija siūlė teismui atsižvelgiant į atsakovo ir ieškovės turtinę padėtį, bei į vaiko interesus, patenkinti ieškovės prašymą dėl sūnui reikalingo išlaikymo iš tėvo padidinimo. Papildomai nurodė, kad jog šalių vaikui turi būti užtikrintos normalios sąlygos jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi ir už tai atsakomybė tenka jo tėvams.
Motyvuojamoji dalis
Ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies.
Iš bylos medžiagos matyti, kad N. T. yra V. T. ir R. Ž. sūnus (5 b.l.). Vaiko tėvai gyvena skyrium, kadangi jų santuoka nutraukta Šiaulių raj. apylinkės teismo 2010-10-15 sprendimu, kuris įsiteisėjo 2010-11-25 (6 b. l.). R. Ž. šiuo metu dirba ir gauna su darbo santykiais susijusį nedidelį darbo užmokestį, kurio dalį skiria sūnaus išlaikymui (16-17, 85-86 b. l.). Atsakovas šiuo metu gyvena ir dirba Jungtinėje Karalystėje kur taip pat dirba ir gauna su darbo santykiais susijusių pajamų (31-40 b. l.). Atsakovas nurodė, kad šiuo metu dar nėra teisinio ir faktinio pagrindo sūnaus išlaikymui mokėti ieškovės prašomą išmokos dydį ar teikti kitą jų sūnui reikalingą paramą (18-25 b .l.). Tačiau ieškovės teigimu ji norėtų, kad sūnus ne tik sėkmingai mokytųsi pagrindinėje mokykloje, bet ir mokytųsi gerai. Nors ieškovė šiuo metu ir dirba, tačiau ji viena negali sudaryti sūnui reikalingų normalių sąlygų vystymuisi ir mokymuisi. Taip pat ieškovės prašymu jai yra iškelta jos bankroto bylą, kurioje jos ir vaiko N. būtinėms poreikiams yra skirta tik 220 eur (33 b. l.). Be to ieškovės šeimoje auga dar vienas nepilnametis vaikas dukra Š., kuriai irgi būtina motinos parama (15 b.l.). Nors atsakovas geranoriškai teikia didesnį sūnui reikalingą išlaikymą, nei šalys dėl jo susitarė santuokos nutraukimo metu, tačiau teismas laiko, kad egzistuoja faktinis ir teisinis pagrindas dėl šio išlaikymo dydžio peržiūrėjimo (7-10 b. l.). Dėl to teismas, atsižvelgdamas į ieškovės prašymą, priteisti didesnę išmoką iš atsakovo skirtą sūnaus išlaikymui, daro išvadą, kad abu tėvai privalo sūnaus išlaikymui teikti reikalingą realią paramą kiekvieną mėnesį, atsižvelgiant į jų pajamas ir turtą. Remiantis paminėtu, pripažintina, jog atsakovas savo pareigą dėl sūnaus išlaikymui skirtų išmokų, privalo taip pat jas teikti tokio dydžio, jog ieškovė būtų garantuota, kad tokia būtina parama vaikui bus teikiama.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas 2005-06-23 nutarimu Nr. 54 patvirtinęs ,,Lietuvos Respublikos teismų praktikos taikant įstatymus, reglamentuojančius tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus, apibendrinimo apžvalgą“, pažymėjo, kad vaikų išlaikymo tiesioginis tikslas - maksimaliai patenkinti vaiko poreikius ir interesus. Vaiko poreikiai ir interesai yra pagrindiniai kriterijai, nulemiantys išlaikymo dydį ir formą. Analizuojant konkretaus vaiko poreikių turinį ir apimtį, reikalinga atsižvelgti į teisės aktuose įtvirtintas vaiko teises bei į poreikius (maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui) būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti.
Vaiko poreikiai maistui nustatomi atsižvelgiant į įstatyme nustatytą vaiko teisę būti pakankamai aprūpintam maistu, kad vaikas turėtų tiek ir tokios kokybės maisto, kuris patenkintų jo visapusišką fiziologinį vystymąsi (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 11 straipsnis). Negalima užtikrinti deramo vaikų fizinio, protinio, dvasinio, moralinio ir socialinio vystymosi, jei jie nepakankamai maitinami. Vaiko maisto poreikiai priklauso nuo vaiko amžiaus, individualių vaiko augimo ir kitų aplinkybių. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. ISAK-1384 ,,Dėl maitinimo normų nustatymo“ (su pakeitimais 2006 m.) yra patvirtinta maitinimo norma moksleiviams ir ikimokyklinio ugdymo įstaigų auklėtiniams, išlaikomiems valstybės. Minėtame įsakyme reglamentuojama, kad maitinimo norma parai turi siekti nuo 8,5 Lt (dabar 2,46 eur) iki 10,9 Lt (dabar 3,16 Eur) per parą, jei vaikams yra skiriamas visas maitinimas tris kartus per dieną. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1997-06-05 nutarimu Nr. 561 (nauja redakcija Žin., 2007, Nr. 137-5611) yra patvirtinusi sporto renginių, vykstančių Lietuvoje, dalyvių vienos paros maitinimosi išlaidų piniginių kompensacijų dydžius. Šiuo nutarimu Vyriausybė jaunučiams, jauniams ir jaunimui, nustatė maitinimosi išlaidų normą 12-20 litų (dabar 3,48 - 5,79 Eur) per parą. Analogiškai tokias pat normas reikalinga taikyti ir vaikams, augantiems šeimose.
Akivaizdu, jog esant dabartinėms maisto produktų kainoms, vaikui maistui yra reikalinga skirti ne mažiau kaip po 4,34 Eur per dieną. Tokiu būdu kiekvienam vaikui vien maisto produktams reikalinga skirti vidutiniškai po 130,33 Eur per mėnesį. Atsižvelgiant į dabartines maisto produktų kainas ir vaikų amžių, tai nėra maksimali suma, tai yra realūs minimalūs poreikiai. Dėl aukščiau paminėto atmestini atsakovo motyvai, kad augančiam vaikui maistui galima skirti ir mažesnes pinigų sumas.
Pažymėtina, kad vaiko poreikiai neapsiriboja vien tik maitinimu. Vaiko poreikiai mokslui nustatomi atsižvelgiant į tėvų pareigą sudaryti materialines sąlygas vaikams mokytis iki įstatymuose nustatyto amžiaus, užtikrinti vaiko mokymąsi pagal ugdymo programą, vystyti vaiko gebėjimus (Konstitucijos 41 straipsnis, Švietimo įstatymo 7-16, 46 straipsniai, 47 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant klausimą dėl vaiko išlaikymo dydžio, atsižvelgtina ir į išlaidas, kurios yra būtinos konkretaus vaiko mokymo ir neformalaus ugdymo išlaidoms padengti. Vaiką reikalinga aprūpinti ne tik mokykliniais vadovėliais, mokyklinėmis prekėmis, raštinės reikmenimis, bet ir papildomam ugdymui skirta literatūra ir priemonėmis. Kiekvieną įgytą prekę ar išleistą eurą vaiko šiems poreikiams yra sudėtinga apskaityti, nes didžiausios išlaidos patiriamos rudenį, ruošiantis naujiems mokslo metams, kai reikalinga supirkti visus reikalingus vadovėlius, pratybų sąsiuvinius, sportinę aprangą ir kt., o vėliau šios išlaidos sumažėja, tačiau išlieka pastoviomis.
Vaikai nori laisvalaikio pramogų - visi renginiai yra mokami. Gydytojai rekomenduoja kuo dažniau vežti vaikus prie jūros, nes ten jodo prisotintas oras, palankus imuninei sistemai vystytis. O vasarą leisti laiką prie jūros vaikams - didžiausia pramoga. Pareiga rūpintis vaiko laisvalaikiu reiškia tai, kad būtina sudaryti vaikui materialines sąlygas visapusiškai dalyvauti kultūriniame gyvenime, atsižvelgiant į jo amžių, raidos lygį, leisti laisvalaikį taip, kiek reikia vaiko psichologinei, fizinei ir dorovinei raidai. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių žaidimams ir panašiai. Rengiami vaikų gimtadienių vakarėliai, vaikai kviečiami į draugų gimtadienius, tam turi būti skiriama papildomų išlaidų. Atsižvelgiant į šiuos vaiko poreikius, teismas įvertina ir protingas išlaidas jiems patenkinti bei įtraukia jas į apskaičiuojamą bendrą išlaikymo sumą.
Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad kiekvienas vaikas turi teisę į tinkamą sveikatos priežiūrą. Vaiko teisių konvencijoje akcentuojama būtinybė sudaryti galimybę nepilnamečiam vaikui ne tik gauti išsilavinimą, profesinį pasirengimą, bet ir būti medicinos darbuotojų aptarnaujamam, atstatyti sveikatą, sudaryti sąlygas ugdyti asmenybei ir bręsti kultūriniu bei dvasiniu požiūriu (Konvencijos 23 straipsnio 3 dalis). Vaikai yra neatsparūs peršalimo ligoms, dažnai serga, todėl yra poreikis pirkti įvairius maisto papildus imunitetui stiprinti, vitaminus. O vaikui susirgus yra perkami gydytojų išrašyti vaistai, antibiotikai.
Vaikų poreikis turėti gyvenamąjį būstą užtikrinamas teisės aktuose įtvirtinant vaiko teisę į gyvenamąjį būstą (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 13 straipsnis). Šią teisę turi įgyvendinti abu vaiko tėvai. Vaiko būstas turi užtikrinti kitų vaiko teisių, t. y. teisės į sveiką ir saugią aplinką (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 8 straipsnio 1 punktas), teisės į asmeninį gyvenimą, asmens neliečiamybę, garbę ir orumą (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 10 straipsnis), teisės į mokslą (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 14, 35 straipsniai), teisės į poilsį ir laisvalaikį (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 16 straipsnis) ir kt., įgyvendinimą. Vaiko teisei į būstą užtikrinti turi būti skiriama tiek lėšų, kad vaikui būtų sudaryta galimybė turėti atskirą kambarį, būstas turėtų komunalinius patogumus. Išlaidas, susijusias su vaiko teisės į gyvenamąjį būstą tenkinimu, sudaro: išlaidos būsto priežiūrai, remontui, šildymui, komunalinių patarnavimų išlaidos ir kitos, tenkančios vaiko daliai.
Vaiko poreikiai aprangai nustatomi atsižvelgiant į tai, kad vaikas turi turėti tokią aprangą, kuri užtikrintų jo sveikatos saugumą ir nepažeistų vaiko orumo. Išlaidos vaiko aprangos poreikiams tenkinti nustatomos tokio dydžio, kad vaikas turėtų aprangos ir apavo komplektus metų (žiemos, pavasario, vasaros, rudens) sezonams, sportinę, laisvalaikio aprangą, atitinkančią vaiko ūgį ir dydį. Pažymėtina, kad rūbai bei avalynė vaikams yra perkami iš suaugusiesiems skirtų parduotuvių.
Tėvų pareiga rūpintis vaikais, auklėti juos ir išlaikyti, sudaryti jiems normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas, kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Vaikams sulaukus pilnametystės išnyksta tėvams teisinė pareiga išlaikyti vaiką (CK 3. 192 str., 3. 194 str. 3 d.). Jei tėvai savo noru neteikia vaikui protingo išlaikymo, išlaikymas priteisiamas ir išieškomas priverstine tvarka. Nors atsakovas šiuo metu reguliariai, teikia sūnaus išlaikymui reikalingą minimalią paramą ir nesutinka, kad ji turėtų būti didesnė, tačiau toks atsakovo atsikirtimas leidžia daryti išvadą, kad jo sūnui teikiamas išlaikymas tik iš dalies užtikrina sūnaus poreikius, atsižvelgiant į vaiko amžių ir šalių turtinę padėtį. Tačiau kaip jau teismas yra nurodęs, individualūs vaiko poreikiai, jo kaip asmenybės vystymasis sąlygoja ir reikalingą realų išlaikymo dydį. Siekiant, jog suaugęs vaikas taptų pilnaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. Pirmiausia, tik tėvai yra atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (pažiūrų) sistemai, už paramą vaikui siekiant gero išsilavinimo, realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius. Ieškovės R. Ž. ir atsakovo V. T. sūnus šiuo metu yra pagrindinės mokyklos mokinys, mokosi mokykloje, kurioje sieks realizuoti savo sugebėjimus bei bus ruošiamas savarankiškam gyvenimui. Dėl to kaip ir bet kuris vaikas, jis turi būti sveikas siekdamas realizuoti savo gebėjimus, o tai yra susiję su papildomomis išlaidomis. Taip pat berniukui mokantis ir baigiant pagrindinę mokyklą, gali išryškėti ir kiti jo pomėgiai, kurie galėtų būti realizuoti. Dėl to materialios tėvų pareigos vaikui atlikimo išraiška yra jų teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Tėvams šiuo aspektu tenka dalytis normalaus vaiko vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą vaikui, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis ir mokytis (CK 3.192 str. 2 d.). Tai reiškia, jog tėvai privalo iš anksto įvertinti savo esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams ar vienam iš jų neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiko, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams ar vienam iš tėvų. Ieškovė kaip vaiko motina ne tik pagal išgales materialiai remia savo sūnų, bet ir siekia sudaryti jam geras sąlygas jo fiziniam bei socialiniam vystymuisi, ko negalima pasakyti apie atsakovą, nes jo dabartinis siūlymas dėl vaikui reikalingo išlaikymo dydžio, šiandien jau būtų aiškiai per mažas, neatitinkantis net minimalių (fiziologinių) vaiko poreikių. Vertinant tokią padėtį, kuomet motinos parama vaiko išlaikymui yra aiškiai didesnė nei vaiko tėvo, tai pripažintina vaiko teisių pažeidimu ir toks šio pažeidimo tęstinis pobūdis negali būti toleruojamas. Vaikui neatidėliotinai ir jam gyvybiškai svarbus nuolatinis poreikis būti išlaikomam, sąlygoja tai, jog yra spręstinas realaus išlaikymo dydžio nustatymas. CK 3.201 str. numato, kad nustatytas vaiko išlaikymui dydis gali būti padidintas, jeigu iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes ir vaiko interesų apsaugą, atsiranda būtinumas pakeisti vaikui reikalingo išlaikymo dydį, atsižvelgiant į jo poreikius ir tėvų turtinę padėtį ir pasikeitusią ekonominę situaciją šalyje. Vaiko poreikiai taip pat savo ruožtu sudaro savarankišką pagrindą spręsti dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Todėl teismas mano, kad orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, laikytina CK 6. 461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Šioje byloje toks kriterijus gali būti taikomas, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes ir sprendžiant kokio dydžio išlaikymas reikalingas vaikui.
Teismas sutinka su ŠVTAS atstovo argumentu, kad Lietuvos Respublikai ratifikavus Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvenciją (konvencijos 27str. 1,2 d.), privalu pripažinti, kad kiekvienas vaikas turi turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis sudarymą, pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Konstitucijoje 38 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši tėvų konstitucinė pareiga lemia tai, kad išlaikymui reikalingas deramas pinigų sumas tėvai turi apskaičiuoti ir skirti patys. Tai yra asmeninė turtinė tėvų prievolė, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims, o taip pat ir valstybei (CK 3. 192 str. 1 d.). Geriausiai žinodami augančio ir auklėjamo vaiko individualius poreikius, tėvai atsakingai turėtų skirti visą išlaikymą vaikui ir tokį išlaikymą tinkamai panaudoti. CK 3. 192 str. 2 d. numato, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tai reiškia, kad išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą, kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties. Remiantis byloje pateiktais dokumentais darytina išvada, kad ieškovės prašomas priteisti iš atsakovo 200 Eur periodinėmis mėnesinėmis išmokomis išlaikymas nėra per didelis ar ypač pabloginantis atsakovo padėtį, atsižvelgiant ir į atsakovo sutikimą mokėti po 100,00 Eur. Taip pat teismas nagrinėdamas šį ieškovės prašymą, privalo atsižvelgti į tai, jog šiandien šalių vaiko poreikiai gali būti visiškai tenkinti priteisiant iš tėvo ir truputį mažesnį išmokos dydį nei nurodo ieškovė. Be to ieškovė turėjo galimybe ir anksčiau reikalauti iš atsakovo pradėti nuolat teikti nepilnamečiam sūnui reikalingą didesnį išlaikymą, o ne nuo kreipimosi į teismą dienos. Taip pat ieškovė turi teisę prašyti teismo ir jos bankroto byloje peržiūrėti jai nustatyta būtinų išlaidų dydį. Atsakovas savo ruožtu negali siekti, kad jo sūnaus išlaikymo našta tektų, pavyzdžiui, buvusiai sutuoktinei ar kitiems jos artimiesiems. Teismas mano, jog dabartinė atsakovo padėtis objektyviai leidžia priteisti iš tėvo vaiko išlaikymui ne po 200 Eur mėnesinėmis išmokomis, o mažesnį jų dydį, tai yra po 170 Eur, kuris šiandien būtinas sudarant normalias sąlygas jo sūnaus vystymuisi. Tam įtakos turi ir ta aplinkybė, jog LR nustatomas minimalios algos dydis yra nurodomas be privalomų mokėjimų atskaitymo. Todėl ieškovės ieškinys atsakovui tenkintinas iš dalies, o likusioje dalyje ieškinio reikalavimas mažintinas. Atskirai pažymėtina, kad jeigu atsakovas nesumokės kiekvieno mėnesį nustatyto dydžio išmokos, atsiras jo įsiskolinimas sūnui, kuris turės būti sumokėtas vėliau, net ir sūnui sulaukus pilnametystės (CPK 736 str.).
Naujajame Civiliniame kodekse, skirtingai negu prieš tai galiojusiame Santuokos ir šeimos kodekse, vaikas pripažįstamas savarankišku civilinių teisinių santykių subjektu. Tai reiškia tėvų ir vaikų turtinių teisių atskyrimo principo įtvirtinimą šalies teisės sistemoje. Į tai atsižvelgtina taikant ir aiškinant CK 3.192, 3.194, 3.196 straipsniuose nustatytas normas dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiam vaikui. Be to CK 3. 185 straipsnyje įtvirtintas vaiko ir tėvų turto atskyrimo principas. Nurodytų CK straipsnių pagrindu išlaikymas priteisiamas vaikui, o ne jo įstatyminei atstovei, todėl teismo sprendime nurodoma, jog išlaikymas priteisiamas nepilnamečiam vaikui. Be to atsakovas sūnui skirtą išlaikymą gali pervesti į jo vardu atidarytą asmeninę sąskaitą, o ieškovė tokiu atveju atsakovui pareikalavus turėtų pateikti pastarajam sūnaus išlaikymui skirtų išlaidų ataskaitą (CK 3. 186 str., 190 str.)
Atskirai pažymėtina, kad N. T. skirtas išlaikymo dydis turi būti indeksuojamas pagal LRV 2008-07-19 nutarimu Nr. 684 (V.Ž. 2008-07-19, Nr. 82-3263, nutarimas įsigaliojo 2008-07-20) patvirtintą periodinių išmokų indeksavimo tvarkos aprašą. Tokiu atveju teismo nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo periodinėmis išmokomis indeksavimą pagal teismo sprendimą vykdo antstolis, išskaitas darantis asmuo (pvz., darbdavys) arba pats skolininkas. Indeksavimas vykdomas, neatsižvelgiant į vykdomojo rašto išdavimą.
Kadangi teismas tenkina ieškovės ieškinio reikalavimą dėl padidinto išlaikymo vaikui priteisimo, tai bylinėjimosi išlaidos nuo kurių sumokėjimo ieškovė yra atleista, priteisiamos į valstybės biudžetą iš atsakovo (CPK 93 str.). Sprendimas dėl išlaikymo skirto D. L. nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).
Teisės doktrina išskiria keletą istoriškai susiformavusių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo teorijų, kurių esminiai skirtumai glūdi būtent kaltės (atsakomybės) dėl proceso sampratoje. Viena iš šių teorijų yra priežasties teorija, kuri atmeta visišką bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priklausymą nuo šalių materialinių teisinių reikalavimų pagrįstumo. Pirmiausia, šios teorijos atstovai teigia, kad bylinėjimosi išlaidos atsiranda vykstant teisminiam bylos nagrinėjimui ir būtent dėl jo, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo naštos paskirstymui yra reikšmingi tik procesiniai šalių santykiai, jų procesinis elgesys. Antra, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta pagal priežasties teoriją turi tekti šaliai, atlikusiai neteisėtus procesinius (procedūrinius) veiksmus arba tokius procesinius (procedūrinius) veiksmus, kurie tapo papildomų bylinėjimosi išlaidų atsiradimo priežastimi. Priežasties teorija numato, kad greta bendrosios taisyklės, jog bylinėjimosi išlaidas turi atlyginti pralaimėjusi šalis, daromos ir tokios taisyklės išimtys, kai teismas privalo paskirstyti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo naštą neatsižvelgdamas į ginčo baigtį materialiuoju teisiniu atžvilgiu. Šiuo atveju pripažįstama, kad bylinėjimosi išlaidos atlyginamos „be kaltės“. Šioje doktrinoje taip pat numatytos ir specialiosios bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taisyklės, „kai yra šalies kaltė“. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas yra turtinio pobūdžio santykis. Šio santykio esmę trumpai galima apibūdinti taip: kalta (atsakinga) dėl proceso šalis atlygina savo padarytą žalą, susijusią su civilinės bylos iškėlimu, nagrinėjimu ir sprendimų vykdymu. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę turi kaltės (atsakomybės) dėl proceso samprata. Kaltė dėl proceso nusako, kam turi tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Tokiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo santykiams subsidiariai mutatis mutandis taikytinos CK nustatytos civilinės atsakomybės taisyklės. Ginčo atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas turi būti sprendžiamas CK nuostatas taikant tiesiogiai (CK 1.1 str. 2 d.). Dėl to sprendžiant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą teismas remiasi draudimu piktnaudžiauti civilinėmis teisėmis, o esant šio draudimo pažeidimui, konstatuoja, kad nekaltoji šalis įgyja teisę į žalos (nuostolių) atlyginimą.
Teismui tenkinant ieškovės ieškinį iš dalies, bylinėjimosi išlaidos turėtų būti priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų dydžiui, o atsakovui - proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2d.). Vienareikšmiška šių įstatymo nuostatų prasmė, taip pat susiklosčiusi teismų praktika rodo, kad nors ieškovės reikalavimai konkretūs, bet jeigu jie tenkinami ne visi, o tik dalis jų, kitus atmetant, susidaro ieškinio patenkinimo iš dalies situacija. Tačiau šiuo atveju įstatymas aiškintinas sistemiškai ir spręstinas klausimas, ar yra ieškovės kaltė dėl atsakovo išlaidų. Dėl to atsakovo bylinėjimosi teisme išlaidų atlyginimo klausimas turi būti sprendžiamas įvertinant, ar toje konkrečioje situacijoje buvo galima įžvelgti ieškovės kaltę dėl minėtų atsakovo bylinėjimosi išlaidų, t. y. būtina įvertinti ieškovės procesinį elgesį paduodant būtent teismui ieškinį dėl atsakovo civilinės atsakomybės. Kaip jau minėta teismas negali remtis atsakovo motyvu, kad jis neturi teikti sūnui ieškovės prašomo dydžio išlaikymo. Kuomet ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo iš atsakovo tenkinamas tik iš dalies, todėl sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taip pat reikia atsižvelgti į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, o ne vien į patenkintų ir atmestų reikalavimų santykį. Šioje byloje patenkinus ieškovės pagrindinį reikalavimą, tenkintinas ir jos reikalavimas priteisti valstybei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, o tuo pačių remiantis ankščiau nurodytu, šiuo atveju netaikytinas įskaitymas dėl šių išlaidų sumažinimo, nors ieškinys patenkintas iš dalies, įvertinus aukščiau paminėtus teisinius argumentus ir pačios ieškovės bei šalių sūnaus statusą.
Papildomai išaiškinti šalims, kad teismui net ir pakeitus santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 4.2. punktą ir ieškovės ieškinio reikalavimą atsakovui patenkinus iš dalies, joms vis tiek išlieka teisė vėl kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ar papildomo išlaikymo vaikui priteisimo, pasikeitus faktinėms aplinkybėms (CK 3. 201 str. 1 d.). Taip pat ieškovei išlieka teisė reikalauti iš atsakovo turėtų papildomų išlaidų dalies atlyginimo, kurios būtų susijusios su vaiko liga, sužalojimu, slauga ar nuolatine priežiūra (CK 3. 201 str. 2 d.). Be to jeigu atsakovas V. T. nevykdys šiuo sprendimu nustatytų įsipareigojimų nepilnamečiam sūnui N. T. daugiau kaip 1 (vieną) mėnesį, tokiu atveju ieškovė R. Ž. be atskiro įspėjimo, remiantis šiuo sprendimu, turi teisę gauti teisme vykdomąjį raštą ar kitą tarptautinį procesinį dokumentą ir jį perduoti antstoliui arba užsienio šalies įgaliotam pareigūnui, atlikti priverstinius veiksmus susijusius su atsakovo skolos išieškojimu. Taip pat ginčo šalių finansinei situacijai įtakos ateityje gali turėti ir ieškovės mokumo atkūrimas, kuris baigsis 2019-12-22.
Už procesinių dokumentų įteikimą per Lietuvos pašto kurjerių tarnybą išlaidos valstybei iš atsakovo nepriteistinos, kadangi jų dydis neviršija nustatyto minimalaus dydžio, tačiau priteistinas žyminis mokestis, kadangi ieškovei kreipiantis į teismą ji nuo šio mokesčio mokėjimo yra atleista (CPK 96 str. 1, 6 d.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškovės R. Ž. ieškinį atsakovui V. T. tenkinti iš dalies.
1. Pakeisti Šiaulių raj. apylinkės teismo 2010-10-15 sprendimu patvirtintos Santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 4.2. punktą ir jį išdėstyti nauja redakcija: ,,4.2. Priteisti iš atsakovo V. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam sūnui N. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 170,00 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt eurų) periodinėmis išmokomis mokamomis kas mėnesį nuo ieškinio priėmimo teisme 2017-06-15 dienos iki jo pilnametystės“.
2. Priteisti į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660) iš V. T., (a. k. (duomenys neskelbtini) 37,00 Eur (trisdešimt septynis eurus) žyminio mokesčio už vaiko išlaikymui skirtas lėšas.
3. Sprendimą dėl išlaikymo N. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteisimo nukreipti vykdyti skubiai.
4. Likusioje dalyje ieškovės ieškinio reikalavimą atsakovui sumažinti.
Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.