- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2009-03-19
- Bylos Nr.
- 1A-119-511-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Eligijus Gladutis, Algirdas Gaputis, Evaldas Vanagas
- Nuteistasis
- A. M.
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko Eligijaus Gladučio (pranešėjas), teisėjų Evaldo Vanago ir Algirdo Gapučio,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008-12-29 nuosprendžio, kuriuo A. M. pripažintas kaltu padaręs baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 258 str. 2 d., ir jam skirta 4 MGL (520 Lt) bauda.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. M. nuteistas už tai, kad 2008 m. gruodžio 15 d., apie 22.00 val., Panevėžyje, prie Skaistakalnio g. 1, iš nepažįstamo asmens neteisėtai įgijo smogiamojo - trupinamojo poveikio nešaunamąjį ginklą - teleskopinę lazdą, kurį neteisėtai nešiojosi su savimi, kol 2008 m. gruodžio 16 d., apie 12.30 val., Panevėžyje, prie (duomenys neskelbtini) namo šį nešaunamąjį ginklą policijos pareigūnai rado ir iš jo paėmė.
Prokuroras skundžia Panevėžio mesto apylinkės teismo 2008-12-29 nuosprendį, nurodo, kad nuosprendis yra keistinas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo ir neteisingai paskirtos bausmės, prašo nuosprendį pakeisti: panaikinti A. M. atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir, pripažinus jam paskirtą bausmę neteisėta ir nepagrįsta - dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, paskirti naują bausmę - 25 paras arešto.
Šalies argumentai
Apeliantas nurodo, kad A. M., gimusiam (duomenys neskelbtini), šios nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo suėję aštuoniolika metų, todėl jam taikomos Baudžiamojo kodekso XI skyriaus nuostatos. Teismas skirdamas bausmę kaltinamajam A. M., atsižvelgė į BK 54 str. bei 91 str. išreikštas bausmės paskirtis ir jų skyrimo ypatumus, tai pat į BK 80 str. numatytus baudžiamosios atsakomybės ypatumus nepilnamečiams, tačiau neatsižvelgė į BK 90 str. nustatytus bausmių ypatumus nepilnamečiams.
Nurodo, kad BK 90 str. 3 d. nustato, kad bauda gali būti skiriama tik dirbančiam ar savo turto turinčiam nepilnamečiui. A. M. nedirba, jis mokosi bendro lavinimo mokykloje, buitinės - materialinės jo gyvenimo sąlygos - patenkinamos, auga pilnoje šeimoje, tačiau tėvas nuteistas ir atlieka laisvės atėmimo bausmę, turi mažametę seserį, šeima gyvena nuomojamame vieno kambario bute. A. M. ir jo atstovės pagal įstatymą teigimu, savo pajamų ar turto nepilnametis neturi ir yra išlaikomas motinos. Motyvuodamas baudos dydžio skyrimą teismas pats pripažino, kad kaltinamasis yra moksleivis, neturi turto ir savarankiškų pajamų.
Tokiu būdu, neatsižvelgęs į BK 90 str. nustatytus bausmių ypatumus nepilnamečiams, teismas A. M. už nusikalstamą veiką paskyrė bausmę - baudą nesant šios bausmės skyrimo sąlygų ir pagrindų.
Prokuroras nurodo, kad be to, A. M. paskirta bausmė savo rūšimi yra aiškiai per švelni.
Nurodo, kad teismas išvadą, jog skirti areštą nėra nei teisinga, nei tikslinga grindė tuo, kad A. M. padarė baudžiamąjį nusižengimą (ne nusikaltimą), yra moksleivis, jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamajame įstatyme numatytą uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Tokios teismo išvados prieštarauja teisminio nagrinėjimo metu nustatytoms aplinkybės. Parinkta bausmės rūšis - bauda aiškiai neatitinka nuteistojo asmenybės ir nusikalstamos veikų pobūdžio bei pavojingumo laipsnio.
A. M. mokymo įstaigoje charakterizuojamas kaip nelankantis mokyklos, praleidžiantis pamokas be pateisinamų priežasčių: nuo 2008 m. rugsėjo mėnesio praleido 129 pamokas, o lapkričio mėnesį mokyklos visai nelankė. A. M. visiškai neturi motyvacijos mokytis, mokyklos nelankymą pateisina tuo, kad neturi noro mokytis. Nusikalstamą veiką padarė pamokų metu, t.y. su teleskopine lazda buvo sulaikytas apie 12.30 val. įtarimą sukėlusiame automobilyje, stovėjusiame prie kitos Panevėžio miesto mokyklos. A. M. ankščiau buvo teisiamas už apysunkį nusikaltimą, tačiau teismo buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pritaikant jam auklėjamojo poveikio priemones. Naują nusikaltimą veiką padarė praėjus trumpam laikui po auklėjamojo poveikio priemonių atlikimo. Teisminio nagrinėjimo metu teismui buvo žinoma ir ta aplinkybė, kad A. M. yra kaltinamas dar vieno, apysunkio, nusikaltimo, numatyto LR BK 253 str. l d., padarymu. 2009-01-12 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu A. M. pripažintas kaltu padaręs ši nusikaltimą ir nuteistas.
Teismas tik nurodė, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, tačiau nuosprendyje turi būti ne tik konstatuotas, bet ir pagrįstas šios lengvinančios aplinkybės buvimas. Lengvinančios aplinkybės pripažinimas neteisėtas ir nepagrįstas.
Nuoširdus gailėjimasis dėl nuskalstamos veikos, kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė, paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgį. Ši aplinkybė parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką. Jis nėra nustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo. Iš teisminio nagrinėjimo medžiagos matyti, kad savo paaiškinimais A. M. stengėsi išvengti baudžiamosios atsakomybės: nurodęs žinojęs, kad teleskopines lazdas parduoda tik parduotuvėje ir tik pilnamečiams asmenims, jis teigė nežinojęs, jog tokio daikto negalima nešiotis. Nurodė, kad teleskopinę lazdą iš draugo pasiskolino tik dėl įdomumo ir nesuprato šios lazdos panaudojimo galimybių.
Nurodo, kad vienas bausmės paskyrimo uždavinių - atimti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas. Atsižvelgus į tai, kad nuteistasis charakterizuojamas neigiamai, taip pat į tai, kad jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, nepadarė išvadų po to, kai buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, darytina išvada, kad nuteistasis, nors ir nepilnametis, yra pavojingas visuomenei, linkęs daryti nusikaltimus. Akivaizdu, kad 2007-01-01 nuosprendžiu paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės nesulaikė A. M. nuo naujų nusikalstamų veikų darymo ir nepaveikė taip, kad ateityje jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, todėl nėra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai, numatyti LR BK 41 straipsnyje, bus pasiekti, paskiriant jam baudą. A. M. skirtina arešto bausmė.
Teismo posėdyje prokurorė peašė skundą tenkinti, gynėjas ir nuteistasis prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas dalinai.
Teismas teisingai nustatė aplinkybes, reikšmingas paskiriant bausmę nepilnamečiui- padarytos nusikalstamos veikos sunkumą - jo padaryta nusikalstama veika priskiriama - baudžiamajam nusižengimui, į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį – baudžiamasis nusižengimas susijęs su disponavimu ginklu, į pavojingumo laipsnį – ginklu nebuvo padaryta žala asmens sveikatai, gyvybei, jis nebuvo panaudotas, į kaltės formą – nusikalstamą veiką padarė tiesiogine tyčia, kaltinamojo asmenybę - A. M. mokymo įstaigoje charakterizuojamas, kaip nelankantis mokyklos, teismas taip pat pasisakė dėl nepilnamečio buitinių, materialinių, šeimos ir auklėjimo sąlygų. Tačiau iš alternatyvių bausmių paskirdamas A. M. baudą, teismas aptartas aplinkybes nepakankamai įvertino, paskirtoji bausmė nėra teisinga, todėl keistina ( BPK 328 str. 2p.).
Už BK 258 str. 2 d. numatytą baudžiamąjį nusižengimą sankcijoje numatytos bausmės yra bauda ir areštas.
A. M. yra neigiamai charkaterizuojamas: pirmiau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl padaryto plėšimo BK 93 str. pagrindu, mokyklos nelanko, o pamokų metu sulaikytas prie kitos mokyklos nešiojantis nešaunamąjį ginklą. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės A. M. nebuvo pakankama priemonė teigiamai paveikti jo elgesį. Nepilnametis A. M. savarankiškų pajamų neturi, šeimos materialinė padėtis nėra lengva, pats nuteistasis teismui deklaruoja, jog nei dirbti, nei lankyti mokyklos nenori, o jam skirtą bausmę vertina kaip motinos prievolę sumokėti už jį baudą. Todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad bauda yra pakankama priemonė nubausti nepilnametį A. M. ir paveikti jį, kad laikytųsi įstatymų, bei, kad paskyrus A. M. baudą, bus pasiekti kiti BK 41 str. numatyti bausmės tikslai.
Teismų praktikoje kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos yra tada, kai kaltininkas kritiškai vertina savo elgesį, stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, o kaltininko prisipažinimas padarius nusikaltimą yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas duodant ikiteisminio ir teisminio tyrimo institucijoms teisingus parodymus savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų. Įvertinus nuteistojo A. M. poziciją dėl padarytos veikos ir pareigos pačiam už ją atsakyti, tai, kad A. M. buvo sulaikytas su įkalčiu, o jo nenuoseklūs paaiškinimai apie turėto nešaunamojo ginklo įgijimo aplinkybes, bei, jog nesuvokė šio ginklo panaudojimo galimybių, neteikia pagrindo konstatuoti, jog A. M. gailisi nusikaltęs ir jo prisipažinimą laikyti savanorišku. Todėl BPK 328 str. 1p. pagrindu nuosprendis keistinas, pašalinant atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog A. M. prisipažino padaręs baudžiamajame įstatyme numatytą uždraustą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi.
Atsižvelgus į visumą aptartų aplinkybių, kad padaryta veika vertinama baudžiamuoju nusižengimu, yra mažesnio pavojingumo, labai jauną nuteistojo amžių, ir kitas nuosprendyje išdėstytas padarytą veiką bei nuteistojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, A. M. skirtinas areštas, kurio trukmė artimesnė minimaliam.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008-12-29 nuosprendį pakeisti:
pašalinti atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog A. M. prisipažino padaręs baudžiamajame įstatyme numatytą uždraustą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi;
A. M. pagal BK 258 str. 2d. paskirti bausmę – 10 ( dešimt) parų arešto.
Likusioje dalyje nuosprendžio nekeisti.