Kauno apygardos teismo sprendimas

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. N. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. N. Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutarimu pripažintas padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124¹ straipsnio 8 dalyje, 130² straipsnyje ir nubaustas subendrinta nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams su transporto priemonės Mercedes Benz CLK 200, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu. V. N. nubaustas už tai, kad 2016 m. birželio 29 d., 19.45 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę Mercedes Benz CLK 200, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas sunkus (2,74 promilių) girtumo laipsnis. Taip pat transporto priemonę vairavo neturėdamas teisės vairuoti, kai asmeniui buvo paskirta ir galioja administracinė nuobauda už ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą. Vairuotojas nepateikė vairuotojo pažymėjimo, automobilio registracijos dokumento. Šiais veiksmais V. N. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14, 16 punktų reikalavimus. Apeliaciniame skunde V. N. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Skunde V. N. teigia, kad Kauno apylinkės teismas nepagrįstai ir neteisėtai nusprendė, kad jis vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai nustatytas sunkus (2,74 promilės) girtumo laipsnis. Automobilio jis nevairavo, alkoholis buvo pradėtas vartoti tik tada, kai įvykio dieną parvažiavo iš darbo namo, buvo pametęs visus dokumentus ir raktus, todėl negalėjo įeiti į namus. Paskambino žmonai, kad ši atvežtų raktus ir ši nurodė, kad raktus atveš po poros valandų. Belaukdamas žmonos nusipirko butelį degtinės ir gėrė automobilyje, tačiau jo nevairavo. Automobilis net nebuvo užvestas ir stovėjo daugiabučio namo, kuriame jis gyvena, kieme. Teismas remiasi liudytojų T. D. ir L. D. parodymais, kurie manė, kad apeliantas yra neblaivus. Tačiau V. N. pažymi, kad jis alkoholį pradėjo vartoti tik tada, kai pastatė automobilį kieme. Jis pareigūnų nebuvo sustabdytas vairuojantis transporto priemonę, o girtumas alkotesteriu buvo nustatytas dėl to, kad jis vartojo alkoholį, tačiau ne vairuodamas transporto priemonę, o vėliau. Dėl to teigti, kad jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, nėra pagrindo. Skunde teigiama, kad vien tik liudytojų manymo apie tai, kad asmuo galėjo vairuoti transporto priemonę būdamas neblaivus, nepakanka kaltumui įrodyti, o faktinė aplinkybė, kad alkoholis buvo vartojamas pabaigus vairuoti transporto priemonę, negali lemti administracinės nuobaudos paskyrimo. Joks pažeidimas nebuvo padarytas, kadangi transporto priemonė asmeniui esant neblaiviam nebuvo vairuojama, alkoholis pradėtas vartoti tik nustojus vairuoti transporto priemonę. Nagrinėjamu atveju neginčijamų įrodymų, kurie patvirtintų kaltę dėl pažeidimo padarymo, byloje nėra. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo skunde taip pat nurodo, kad, vertinant pareigūno E. R. parodymus, akivaizdu, kad pareigūnas paties vairavimo asmeniui esant neblaiviam fakto nematė, vairuojamo automobilio nestabdė, jo parodymai yra išvestiniai, t. y. jo paaiškinimai išplaukia iš liudytojų paaiškinimų. Tai, kad pareigūnui patikrinus automobilio variklį, šis buvo šiltas, nesudaro pagrindo kategoriškai išvadai, kad apeliantas vairavo automobilį būdamas neblaivus. V. N. pažymi, kad ir teisme nurodė, jog automobiliu prieš tai buvo važiuota, todėl natūralu, kad variklis buvo šiltas. Be to, tai buvo vasaros laikas ir automobilio variklis taip greitai neatvėsta. Kadangi buvo pametęs visus dokumentus ir raktus, buvo nervingas, todėl liudytojams ir galėjo pasirodyti tariamas neblaivumas. Pasak V. N., tarp liudytojų parodymų taip pat yra prieštaravimai. Liudytojai iš pradžių nurodė matę, kad vairuotojas niekur nesustojo ir neišlipo. Vėliau jau teigė, kad matė, kaip kažkoks vyras neva bandė iš vairuotojo atimti automobilio raktelius, vairuotojas su juo susistumdė, po to sėdo į automobilį ir grįžo atgal į (duomenys neskelbtini) g. Neatmestina versija, kad kaimynai siekia melagingai apkalbėti, nes jie, kiek apeliantui žinoma, daug ką skundžia ir kiti kaimynai su jais bendrauti nenori. V. N. manymu, patikimu įrodymu negali būti laikomas ir nustatytas sunkus (2,72 promilės) girtumo laipsnis, kadangi prieš atliekant blaivumo testą, pareigūnai pažeidė alkotesterio naudojimo instrukciją. Pareigūnai turėjo įsitikinti, ar jis nieko nevalgė, negėrė iki testo darymo bent 15 min., nerūkė bent 2 min. Kaip minėjo, alkoholis buvo vartojamas automobilyje, todėl nepraėjus 15 min. laiko tarpui nuo alkoholio vartojimo, alkotesterio duomenys gali būti iškreipti ir neatitikti realybės. Apylinkės teismas iš viso neanalizavo, ar pareigūnai laikėsi alkotesterio naudojimo taisyklių, ar mokėjo šiuo prietaisu naudotis, o netyrus šių aplinkybių alkotesterio užfiksuoti duomenys negali būti pripažinti gautais teisėtai ir negali būti vertinami kaip patikimi ir neginčijami įrodymai. Šiuo atveju liko nepašalintos abejonės ar tikrinimas alkotesteriu buvo atliekamas praėjus 15 minučių po alkoholio vartojimo. Skunde taip pat tvirtinama, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino bei taikė nutarimų skirti administracines nuobaudas vykdymo senatį reglamentuojančias teisės normas, todėl visiškai nepagrįstai nustatė, kad apeliantui anksčiau (2011 m. sausio 11 d.) paskirta administracinė nuobauda galioja naujo teisės pažeidimo padarymo metu. 2015 m. liepos 1 d. įsigaliojusi naujoji ATPK 308 straipsnio redakcija numato, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo už administracinius teisės pažeidimus paskirtų baudų išieškojimas turi būti vykdomas iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatyta tvarka, tačiau toks teisės aktas yra akivaizdžiai švelninantis atsakomybę nepriklausomai nuo to, kad asmuo dėl paskirtos nuobaudos, kuri nėra visiškai įvykdyta, peržiūrėjimo nėra kreipęsis į nuobaudą paskyrusį teismą. Taigi – turi atgalinio veikimo galią, o tai reiškia, kad apelianto atžvilgiu turėjo būti taikoma. Šiuo atveju turi būti pagrįstai laikoma, kad tariamai darant naują teisės pažeidimą buvo suėjusi už anksčiau padarytą pažeidimą paskirtos nuobaudos (1130 Lt) vykdymo senatis. Atsižvelgiant į tai, ankstesnis pažeidimas ir už jį paskirta nuobauda negali tapti tariamą naują veiką, kaip pakartotinę, kvalifikuojančia aplinkybe, todėl laikytina, kad ATPK 130² straipsnyje nurodytas pažeidimas nebuvo padarytas. Pasak apelianto, kadangi ATPK nenumatė administracinės nuobaudos vykdymo senaties terminų, administracinių teisės pažeidimų bylose pagal analogiją turi būti vadovaujamasi BK normomis. Pagal BK 96 straipsnį, apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jei jis nebuvo įvykdytas per du metus kai paskirta bausmė už baudžiamąjį nusižengimą, tačiau nuosprendžio vykdymo eiga sustoja, jeigu nuteistasis po nuosprendžio įsiteisėjimo vengia atlikti bausmę. Analogiškų taisyklių turi būti laikomasi ir vykdant nutarimą dėl administracinės nuobaudos paskyrimo. Šiuo atveju bauda per du metus nėra išieškota ir, jei nėra pagrindo pripažinti, kad asmuo vengia baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas. V. N. pažymi, kad baudos mokėti nevengė, ji pagal galimybes išieškoma iš jo darbo užmokesčio, todėl 2011 m. sausio 11 d. Raseinių rajono apylinkės teismo nutarimu paskirtos baudos išieškojimo procesas, suėjus senaties terminui, turėjo būti nutrauktas. Tai reiškia, kad naujo pažeidimo padarymo metu neturėjo būti laikoma, kad asmuo anksčiau baustas pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį, todėl šiuo atveju negalėjo būti baudžiamas pagal ATPK 130² straipsnį. Skunde taip pat nurodoma ir tai, kad nepagrįsta yra teismo išvada, jog apeliantas padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ straipsnio 8 dalyje, t. y. nepateikė vairuotojo pažymėjimo, automobilio registracijos dokumento. Tokia išvada nepagrįsta dėl to, kad apeliantas nebuvo sustabdytas vairuojantis transporto priemonę. Pagal KET 16 punkto reikalavimus, tikrinančio pareigūno stabdomas transporto priemonės vairuotojas privalo ją sustabdyti, su savimi turėti nurodytus dokumentus ir juos pateikti pareigūnui. Nagrinėjamu atveju V. N. pabrėžia, kad jis nebuvo sustabdytas, dokumentų buvo pareikalauta tuo metu, kai jis sėdėjo nevairuojamame automobilyje, vartojo alkoholį, todėl mano, kad jo veiksmuose nėra ATPK 124¹ straipsnio 8 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties. Atsiliepime į apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus viršininkas prašo V. N. skundo netenkinti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutarimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

V. N. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ginčija įrodymų vertinimą ir pirmosios instancijos teismo išvadas dėl jo kaltės padarius ATPK 130² straipsnyje, 124¹ straipsnio 8 dalyje numatytus pažeidimus. V. N. įsitikinimu, jo veiksmuose nenustatyta minėtų administracinių teisės pažeidimų sudėtis, todėl administracinio teisės pažeidimo byla jo atžvilgiu turi būti nutraukta. Vadovaujantis ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį, organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Atsakomybėn asmuo traukiamas tik tuomet, kai nustatomi visi keturi pažeidimo sudėties elementai, t. y. pažeidimo objektas, objektyvioji pusė, subjektas ir subjektyvioji pusė.

Apeliacinės instancijos teismas, dar kartą įvertinęs byloje surinktus duomenis, išanalizavęs apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir motyvus, kuriais apeliantas grindžia savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo nutarime padarytomis išvadomis, sprendžia, kad apylinkės teismas nagrinėjamu atveju neišsiaiškino ir nenustatė visų šiai bylai teisingai išspręsti svarbių aplinkybių, neatskleidė V. N. inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų sudėties požymių jo veiksmuose, kiekvieno iš jų nepagrindė byloje esančiais įrodymais, nutarime yra prieštaravimų dėl faktinių aplinkybių, kurios reikšmingos sprendžiant pažeidimų kvalifikavimo ir administracinės nuobaudos skyrimo klausimus. Esant tokioms aplinkybėms, nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutarimu V. N. pripažintas kaltu ir nubaustas už pažeidimus, numatytus ATPK 130² straipsnyje ir 124¹ straipsnio 8 dalyje. Pagal ATPK 130² straipsnį administracinę atsakomybę užtraukia transporto priemonių vairavimas neblaivių arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojų arba vengusių neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo vairuotojų, arba vartojusių alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo vairuotojų, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 124² straipsnio trečiojoje ar ketvirtojoje dalyje, 126 straipsnyje, 127 straipsnio trečiojoje dalyje, 129 straipsnyje numatytus pažeidimus. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad V. N. padarytas pažeidimas teisingai kvalifikuotas pagal ATPK 130² straipsnį, kadangi V. N. 2011 m. sausio 11 d. buvo baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje ir paskirta nuobauda naujo teisės pažeidimo padarymo metu galiojo. Raseinių rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 11 d. nutarimu V. N. už administracinius teisės pažeidimus buvo paskirta subendrinta nuobauda – 1130 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių. Galimas pažeidimas, dėl kurio nagrinėjama ši byla, padarytas 2016 m. birželio 29 d. Iš paminėtų aplinkybių matyti, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas 2016 m. liepos 13 d. surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą jau buvo pasibaigęs. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime konstatavo, kad V. N. vairavo transporto priemonę neturėdamas tokios teisės, tačiau nenurodė jokių argumentų ir duomenų, kurie tokią išvadą pagrįstų. Teismas nesiėmė priemonių išsiaiškinti, ar V. N. įvykdė įstatyme numatytus reikalavimus, kad susigrąžinti teisę vairuoti transporto priemones, ar ši teisė jam iš tikrųjų nėra grąžinta. Atkreipiamas dėmesys, kad teismo posėdyje apklausiamas patrulis E. R. nurodė, kad V. N. teisę vairuoti transporto priemones turėjo, tačiau nepateikė vairuotojo pažymėjimo ir automobilio registracijos liudijimo. Be to, atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturi teisės vairuoti transporto priemones, nuobaudą už ATPK 130² straipsnyje numatytą pažeidimą paskyrė kaip asmeniui, turinčiam tokią teisę (paskyrė teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, nors asmuo, neturintis tokios teisės, pagal minėtą straipsnį gali būti baudžiamas bauda nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų su transporto priemonės konfiskavimu arba administraciniu areštu nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu). Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl administracinės nuobaudos – 1130 Lt baudos – galiojimo nurodė, kad visa bauda nėra sumokėta, skola yra 347 Eur, todėl laikytina, kad paskirta nuobauda galioja. V. N. apeliaciniame skunde tvirtina, kad paskirtos administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senatis yra suėjusi, todėl jo veiksmai negalėjo būti kvalifikuoti pagal ATPK 130² straipsnį. Administracinio teisės pažeidimo byloje jokių duomenų apie tai, ar V. N. 2011 m. sausio 11 d. nutarimu paskirtos nuobaudos vykdymo (savanoriško, ar priverstinio) procesas buvo pradėtas, ar bauda perduota vykdyti antstoliui, kada perduota, ar išieškojimas yra vykdomas, nėra surinkta. Išraše apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus ranka padarytas įrašas, kad 2011 m. vasario 28 d. išsiųsta antstolei, bauda nesumokėta, išskaičiuojama iš darbo užmokesčio (b. l. 22). Tačiau šios aplinkybės jokiais objektyviais rašytiniais duomenimis nėra paremtos. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas administracinių teisės pažeidimų bylas pagal apeliacinius skundus, tik patikrina byloje surinktus duomenis ir jų vertinimą, tačiau pats įrodymų tyrimo neatlieka ir naujų duomenų nerenka. Atsižvelgiant į tai, kad V. N. ginčija ankstesniu nutarimu jam paskirtos baudos galiojimą naujo pažeidimo padarymo metu teigdamas, kad yra suėjusi šios nuobaudos vykdymo senatis, minėtų aplinkybių nustatymas šiuo konkrečiu atveju turi esminės reikšmės sprendžiant dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pažeidimo kvalifikavimo (pagal ATPK 130² straipsnį). Skundžiamame apylinkės teismo nutarime dėl administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties iš viso nėra pasisakyta, nėra nurodyta argumentų, kuriais teismas grindžia savo išvadą, kad šios rūšies nuobauda yra galiojanti. Šios aplinkybės nebuvo išsiaiškintos ir įvertintos. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ginčija ir jo nubaudimą pagal ATPK 124¹ straipsnio 8 dalį teigdamas, kad jis neprivalėjo pateikti vairuotojo pažymėjimo ir transporto priemonės registracijos dokumento. Įvertinus tai, kad nagrinėjamu atveju nėra pašalintos abejonės dėl to, ar V. N. turi teisę vairuoti transporto priemones, ar tokios teisės neturi, kyla abejonių ir dėl jo pareigos pateikti vairuotojo pažymėjimą tuo atveju, jei tokios teisės jis vis tik neturi. Dėl automobilio registracijos dokumento nepateikimo pastebėtina, kad V. N. teisme tvirtino, jog automobilis priklauso jam, pirko iš K. P., tačiau nepersirašė, nes automobilis yra areštuotas. Teismas išsiuntė šaukimą K. P. atvykti į teismo posėdį, tačiau, šiam neatvykus be pateisinamos priežasties, nutarė jo daugiau nebekviesti ir konstatavo, kad V. N. yra faktinis automobilio valdytojas. Taip pat teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju yra galimas automobilio konfiskavimas. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, teismo išvada, kad V. N. yra faktinis automobilio valdytojas, šiuo atveju yra padaryta tinkamai nepatikrinus V. N. nurodytų automobilio įsigijimo aplinkybių (bylos nagrinėjimo metu joks transporto priemonės įsigijimą patvirtinantis dokumentas nebuvo pateiktas, išvada padaryta remiantis tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens žodžiais), o šios aplinkybės yra svarbios sprendžiant dėl administracinės nuobaudos – transporto priemonės konfiskavimo – taikymo galimumo. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. N. skunde ginčija ir byloje surinktų įrodymų teisėtumą, ryšį su byla, jų vertinimą (galimą tikrinimo alkotesteriu taisyklių pažeidimą, pareigūnų teisę reikalauti pateikti dokumentus, liudytojų parodymų vertinimą). Aukštesniajam teismui sprendžiant, kad yra pagrindas bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, paminėti apeliacinio skundo motyvai yra nevertinami, kad tai nedarytų įtakos bylą iš naujo nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tačiau į juos turi būti atsižvelgta iš naujo nagrinėjant bylą.Aukštesnysis teismas, įvertinęs paminėtų aplinkybių visumą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinius – visapusiškai, pilnai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti jas tiksliai pagal įstatymus (ATPK 248 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, skundžiamas Kauno apylinkės teismo nutarimas yra naikinamas ir administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu, 302¹³ straipsniu,

nutaria:

V. N. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutarimą panaikinti ir V. N. administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.