Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Mindaugas Povilanskas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo P. D. (P. D.)

skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 11 d. nutarties, kuria nuteistojo P. D. (P. D.) skundas dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2024 m. gegužės 7 d. nutarimo Nr. RV-25-1343, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 6 d. nuosprendžiu P. D. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 179 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 265 straipsnio 1 dalį, galutine subendrinta 11 (vienuolikos) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme ir 20 MGL (4 518,08 eurų) dydžio bauda.

2. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 24 d. nuosprendžiu Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 6 d. nuosprendis pakeistas ir nusikalstama veika iš BK 179 straipsnio 2 dalies perkvalifikuota į BK 179 straipsnio 1 dalį, P. D. skiriant 40 MGL (1 506,40 eurų) dydžio baudą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies punktu subendrintos bausmės paskirtos pagal BK 179 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 265 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis paskirta bausmė subendrinta su Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 3 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir skirta subendrinta galutinė 11 (vienuolikos) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 120 MGL (4 518,08 eurų) dydžio bauda. Kita Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 6 d. nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

3. P. D. paskirtos bausmės vykdymo pradžia – 2016 m. rugsėjo 29 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2028 m. kovo 29 d. Įstatyme numatytą bausmės dalį, t. y. du trečdalius, atliko 2024 m. gegužės 29 d.

4. Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija (toliau – Komisija) 2024 m. gegužės 7 d. nutarimu Nr. Nr. RV-25-1343 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos su intensyvia priežiūra netaikymo nuteistajam P. D. (toliau – ir Skundžiamas nutarimas) nutarė netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą, 4 dalį.

5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 11 d. nutartimi (toliau – ir Skundžiama nutartis) nuteistojo P. D. skundas dėl Komisijos Skundžiamo nutarimo atmestas. Skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, jog nėra pagrindo nesutikti su Komisijos sprendimu, kadangi P. D. dar nėra linkęs visiškai keisti savo elgesio ir ruoštis integracijai į visuomenę, o pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką dar nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog savo gyvenimo tikslų nuteistasis sieks teisėtais būdais ir priemonėmis. Taigi apylinkės teismas, įvertinęs Vilniaus kalėjimo Resocializacijos skyriaus Socialinio tyrimo išvadoje (toliau – ir Socialinio tyrimo išvada) bei Komisijos nutarime nurodytas aplinkybes, taip pat ir nuteistojo sveikatos būklę bei paties P. D. pateiktus duomenis apie jo aktyvų dalyvavimą užsiėmimuose ir veiklose, atsižvelgęs, kad nuo paskutinio svarstymo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nenustatyta nuteistojo elgesio pokyčių, kurie rodytų akivaizdžią pažangą mažinant elgesio riziką, kartu įvertinęs ir nuteistojo atliktos ir neatliktos bausmės santykį bei visos paskirtos bausmės trukmę, padarė išvadą, jog laisvės atėmimo bausmės atlikimo tęsimas švelnesnėmis sąlygomis dar tūrėtų būti tęsiamas laisvės atėmimo vietų įstaigoje.

II. Skundo aukštesniajam teismui ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Aukštesnės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo P. D. skundas atmestinas.

9. Aukštesnis teismas, įvertinęs nuteistojo skundo bei Skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties argumentus, susipažinęs su pateiktais bylos duomenimis, sprendžia, kad žemesniojo teismo priimtas procesinis sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas įvertinus visas reikšmingas faktines aplinkybes, nuteistojo asmenybę bei vadovaujantis įstatymu. Vertinti bylos duomenis kitaip, nei jie įvertinti Skundžiamoje nutartyje ar Komisijos nutarime, pagrindo nėra. Tokio pagrindo nesudaro ir nuteistojo P. D. skundo argumentai. Vien tai, kad apylinkės teismas byloje esančių duomenų neįvertino taip, kaip tikėjosi nuteistasis, savaime nereiškia, kad Skundžiama nutartis yra neteisėta ir kad nepagrįstai buvo nutarta netaikyti lygtinio paleidimo nuteistojo atžvilgiu.

13. Nagrinėjamu atveju, kaip teisingai nustatė ir apylinkės teismas, P. D. yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, todėl teigti, kad jo atlikta bausmės dalis vis dar yra per maža, pagrindo nėra. Vis tik, pasisakant dėl formaliojo pagrindo lygtinio paleidimo taikymui, aukštesnysis teismas akcentuoja, jog tiek priimant Vilniaus kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2024 m. balandžio 24 d. Socialinio tyrimo išvadą Nr. RV-25-1269, tiek Komisijos nutarimą, nuteistasis dar nebuvo atlikęs dviejų trečdalių jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, todėl nuteistojo atžvilgiu buvo aktualios BVK 82 straipsnio 4 dalies nuostatos. Iš to išplaukia, kad nuteistojo skundų nagrinėjimo metu apylinkės teisme ir aukštesniajame teisme, P. D. yra tik ką, t. y. 2024 m. gegužės 29 d., atlikęs du trečdalius jam paskirtos galutinės 11 (vienuolikos) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalį, todėl nagrinėjamu atveju itin aktualus materialusis lygtinio paleidimo taikymo pagrindas.

14. Aukštesnysis teismas, prieš vertindamas jau minėtą BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą materialųjį pagrindą ir atsakydamas į P. D. skundo argumentą, jog apylinkės teismas nepateikė jokių savarankiškų motyvų ir tik atkartojo tokius, kurie nurodyti Komisijos nutarime, pažymi, kad iš Skundžiamos nutarties turinio matyti, jog apylinkės teismas aiškiai išdėstė motyvus, kodėl pritaria Komisijos nutarime nurodytam sprendimui ir kodėl nuteistojo lygtinis paleidimas nepasiektų savo tikslo. Vien tai, kad priimtas sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, negali būti pagrindas konstatuoti, jog žemesnysis teismas neobjektyviai įvertino asmenybės charakteristiką ir jo elgesio korekciją.

15. Nesutiktina ir su skundo teiginiais, kad Komisijos nariai, dalyvaudami svarstant P. D. lygtinio paleidimo klausimą nuotoliniu būdu, neturėjo galimybės susipažinti su nuteistojo asmens byla. BVK 82 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose ir 2 dalyje nurodytiems nuteistiesiems lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taiko vietovės, kurioje yra nuteistojo bausmės atlikimo vieta, apylinkės teismas nutartimi dėl lygtinio paleidimo komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos patvirtinimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 30 d. Nr. 1R-444 įsakymo „Dėl Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso, Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo ir Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo įgyvendinimo“ 224 punktu lygtinio paleidimo komisijos posėdžiai gali būti vykdomi laisvės atėmimo bausmės vykdymo vietoje, nuotoliniu ar mišriu būdu, kai dalis šios komisijos narių yra laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietoje, o kita dalis posėdyje dalyvauja nuotoliniu būdu. Minėto įsakymo 232 punkte numatyta, kad patvirtinta lygtinio paleidimo komisijos posėdžio darbotvarkė pateikiama paštu, elektroniniu paštu, per laisvės atėmimo vietų įstaigos naudojamą dokumentų valdymo sistemą, arba įteikiama asmeniškai komisijos nariams ir laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijos padaliniui, pateikusiam socialinio tyrimo išvadą. Kartu su darbotvarke komisijos nariams pateikiamos nuasmenintos nuteistųjų socialinio tyrimo išvados. Taigi kaip matyti iš nurodyto teisinio reglamentavimo Komisijos nariai lygtinio paleidimo komisijos posėdyje gali dalyvauti ir nuotoliniu būdu, ir jiems iki posėdžio yra pateikiama su svarstomu nuteistuoju susijusi medžiaga. Imperatyvo, vykstant Komisijos posėdžiams, nariams būti laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietose, įstatyme nenumatyta. Kartu ir iš pateis Komisijos nutarimo matyti, jog jame nurodytos aplinkybės nustatytos įvertinus nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų įvykdymo rezultatus. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo P. D. teiginiai dėl netinkamo Komisijos narių darbo ir (ar) jo organizavimo atmestini, kaip nepagrįsti ir nesudaro pagrindo teigti, jog Komisijos nutarimas yra neteisėtas.

16. Nuteistojo asmens bylos medžiagos duomenimis nustatyta, kad P. D. Komisijai buvo pristatytas antrą kartą. Ankstesniu Komisijos 2023 m. rugsėjo 19 d. nutarimu Nr. RV-25-3053 buvo nutarta nuteistajam netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, nuteistojo skundai dėl pastarojo Komisijos nutarimo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 23 d. ir Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 4 d. nutartimis buvo atmesti. Šių nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu, aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, jog vertinami duomenys apie nuteistojo pažangą mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, nustatyti po pirmojo P. D. svarstymo dėl lygtinio paleidimo. Kartu reikia akcentuoti, kad skundo papildyme nurodytos aplinkybės ir kartu su juo pateikti duomenys (šio procesinio sprendimo 7 punktas) bus aktualios ir įvertintos kito pakartotinio svarstymo dėl nuteistosios lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos metu (jeigu toks būtų), kadangi apylinkės ir apygardos teismai sprendžia klausimą ar Komisija priėmė teisingą sprendimą pagal tuo metu buvusias aplinkybes.

18. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad P. D. dėl pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos buvo vertintas 2021 m. birželio 30 d., 2022 m. sausio 25 d., 2023 m. rugpjūčio 23 d. ir paskutinį kartą 2024 m. balandžio 24 d., ir visais atvejais nustatyta nuteistojo vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, t. y. net ir atlikus pakartotinį vertinimą nuteistajam P. D. vis dar nustatyta vidutinė jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, išliekanti nuo pirmojo atlikto įvertinimo. Nors vidutinė nusikalstamo elgesio rizika savaime nėra pagrindas atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau, vertinant tai BVK 82 straipsnio nuostatų kontekste, akivaizdu, kad tokiu atveju būtina nustatyti akivaizdžią nuteistojo pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Ji turi būti įtikinama, kad bausmės tikslai šiuo metu jau yra pasiekti ir būdamas nestruktūrizuotoje aplinkoje nuteistasis sugebės savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Ši išvada daroma visapusiškai įvertinant nuteistojo elgesio ir nuostatų pokyčius bei nuteistajam taikomų pataisos priemonių įtaką jo kriminogeniniams rizikos veiksniams. Vis tik, kaip nustatyta skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, šioje P. D. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis dar išskiriami dinaminiai pakartotinį nuteistojo nusikalstamą elgesį galintys paskatinti rizikos veiksniai, kuriuos, aukštesnio teismo vertinimu, nuteistasis savo pavyzdingu elgesiu turi galimybę sumažinti ir privalo tai įgyvendinti vykdydamas jam skirtą laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje. Aukštesniojo teismo nuomone, Skundžiamoje nutartyje nurodytų argumentų pakanka daryti pagrįstą išvadą, jog P. D. lygtinis paleidimas dar negali būti taikomas, jo pataisos procesas turi būti tęsiamas įkalinimo įstaigoje. Nuteistasis naujų aplinkybių, kurių nebūtų vertinęs pirmosios instancijos teismas, ir kurios turėtų esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, nuteistasis nepateikė. Nuteistojo skundą nagrinėjantis teismas, pritardamas apylinkės teismo procesiniame sprendime išdėstytiems motyvams, taip pat įvertindama aukštesniojo teismo paskirtį, jų išsamiau neanalizuoja ir nebekartoja, o tik juos papildo atsakydamas į esminius nuteistojo skundo argumentus.

19. Nuteistojo vertinimu, jis atitinka įstatyme įtvirtintus reikalavimus keliamus asmenims, kuriems gali būti taikomas lygtinis paleidimas, ir savo akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką iš esmės sieja su tam tikrais savo pozityviais veiksmais atliekant bausmę, tai yra iš esmės tuo, kad jis nuosekliai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, dalyvauja dvasinio ugdymo užsiėmimuose, pats organizuoja tam tikrus renginius, skirtus nuteistųjų bendruomenei. Iš tiesų itin akcentuojamas aplinkybes apie nuteistojo įsitraukimą į resocializacijos procesą šioje srityje patvirtina ir bylos medžiaga, ir nuteistojo pateikti duomenys, o būtent matyti, jog po pirmojo 2023 m. rugsėjo 19 d. Komisijos nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo, P. D. ir toliau aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, 2023 m. spalio 9 d. gavo pažymėjimą už dalyvavimą psichologinėje programoje, 2023 m. lapkričio 17 d. – pažymą už dalyvavimą užsiėmimuose, motyvuojančiuose sveikti nuo priklausomybės, 2023 m. gruodžio 8 d. – pažymą už grupinių psichologinės terapijos užsiėmimų lankymą, 2023 m. gruodžio 16 d. dalyvavo socialinių įgūdžių užsiėmimuose, 2023 m. gruodžio 18 d. gavo pažymą apie dalyvavimą dešimtyje Biblioterapijos užsiėmimuose, 2023 m. gruodžio 20 d. įteiktas padėkos raštas už viktorinos organizavimą, 2024 m. sausio 3 d. gavo pažymą už dalyvavimą užsiėmimuose, nuo 2024 m. vasario vidurio kartą per savaitę nuteistasis dalyvavo savanorės vestuose užsiėmimuose, 2024 m. balandžio 16 d. sudarė ir pravedė tarptautinių žodžių viktoriną. Visos šios teigiamai P. D. charakterizuojančias aplinkybes buvo įvertintos tiek Komisijos nutarime, tiek apylinkės teismo procesiniame sprendime, konstatuojant, jog nuteistasis vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones. Taip pat ir aukštesnysis teismas neabejoja, kad tiek skunde, tiek Skundžiamoje nutartyje nurodytos aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau įvertinus duomenų visumą, darytina pagrįsta išvada, kad šiuo metu P. D. iš esmės elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas bausmę atliekantis asmuo ir vien tik tai nėra pakankamas pagrindas spręsti, kad nuteistasis jau padarė akivaizdžią pažangą, mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Be to, aukštesnis teismas pažymi ir tai, kad pozityvi nuteistojo elgesio korekcija atskleidžia ir tai, kad šiuo atveju taikoma bausmė yra efektyvi.

20. Svarstant nuteistojo skundo pagrįstumą, pabrėžtina, jog Socialinio tyrimo išvadoje bei asmens bylos medžiagoje užfiksuoti duomenys, priešingai negu nurodoma P. D. skunde, anaiptol, nėra vien palankūs nuteistajam. Analizuojamu atveju būtina įvertinti ir nuteistojo mąstymo pokyčius. Šiuo aspektu nors aukštesnysis teismas ir pripažįsta tam tikrus P. D. mąstymo pokyčius, atskleistus Socialinio tyrimo išvadoje, tačiau skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis jau atliekant pirminį nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą pastebėta, jog nuteistasis vertinimo metu elgėsi mandagiai, nebuvo linkęs gilintis į save, stengėsi išsisukti nuo atsakymų, stengėsi sudaryti teigiamą įspūdį. Stebėtas žemas kaltės suvokimo lygmuo. Analizuodamas savo nusikaltimą, nukreipdavo pokalbį kita linkme, stengėsi ieškoti savo elgesį pateisinančių aplinkybių. Nusikalsdamas P. D. siekė tiesioginio atlygio, tačiau linkęs sumenkinti savo nusikaltimą, nusikalstamumo pasekmes išskirtinai vertina iš subjektyvios perspektyvos, nelinkęs analizuoti nusikaltimų pasekmių visuomeniniu bendruomeniniu lygiu. Pastebima, jog P. D. nusikaltimus sieja materialaus atlygio veiksniai (praeityje buvo teisiamas dėl kontrabandinių cigarečių gabenimo), kas suponuoja prielaidas manyti, jog siekdamas savo tikslų, nebuvo linkęs pasimokyti iš praeities klaidų, galimai stokojo problemų atpažinimo bei jų sprendimo įgūdžių. Kartu apibendrinant P. D. požiūrį bei nuostatas į priežiūrą nurodoma, kad galima manyti, jog nuteistasis reiškė nepritarimą jo atžvilgiu vykdomai priežiūrai ar tam tikriems apribojimams – bausmės atlikimo metu stebėtas reiklumas jo atžvilgiu taikomai priežiūrai, baustas drausmine tvarka dėl nustatytos tvarkos pažeidimų, draudžiamų daiktų laikymo, teisėtų reikalavimų nevykdymo. Pastebėta ir tai, jog požiūrį bei nuostatas į priežiūrą didžiąja dalimi įtakoja asmeninis įsitikimas savo nekaltumu, subjektyvus praeities nusikalstamumo įsivertinimas. Bausmės atlikimo metu buvo stebimos tam tikros neformalių nuteistųjų taisyklių laikymosi, pritarimo joms tendencijos, kuriuos šiuo metu nėra ryškios. Nusikalstamas elgesys nėra sietinas su diskriminaciniu požiūriu, ar diskriminacinių nuostatų raiška. P. D. pokalbių metu pasisako, jog visuotinas, socialiai priimtinas vertybes linkęs pripažinti, visgi praeityje buvo labiau orientuota į savo paties tikslų realizavimą nepaisant visuomenės gerovės, teisių, interesų principų. Ir nors minimos mąstymo ir elgesio nuostatos nustatytos po pirmojo nuteistojo vertinimo, tačiau analizuojamu atveju jos vis dar išryškėja bei yra priskiriamos prie P. D. dinaminių kriminogeninių veiksnių – nepakankamas savo veiksmų pasekmių įvertinimas, konstruktyvių problemų sprendimų priėmimo stoka, tam tikro lygmens kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos ir nepakankamas jo (nuteistojo) atžvilgiu taikomų intervencinio poveikio priemonių priėmimas. Aukštesnysis teismas akcentuoja, jog įvertinus tai, kad P. D. laisvės atėmimo bausmę atlieka, be kita ko, ir už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, neabejotina, kad minėti nuteistojo mąstymą bei jo elgesį neigiamai vertintini ypatumai gali turėti lemiamos įtakos jo pakartotiniam nusikalstamam elgesiui laisvėje. Juolab, kad pastangos keisti gyvenimo būdą turėtų būti esminė vertybinė orientacija, turinti įtakos nuteistojo elgesio teigiamiems pokyčiams. Aukščiau išdėstytos aplinkybės nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, jog nuteistojo praeityje buvęs elgesys pakito tiek, kad toliau jį galima būtų koreguoti laisvėje.

21. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad P. D. atlikus beveik aštuonerius metus paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kaip jau minėta, buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika (išlikusi visą bausmės atlikimo laikotarpį), todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, šią riziką dar gali mažinti. Taip pat pritariant apylinkės teismo argumentams, aukštesniajam teismui abejonių dėl nuteistojo akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką kelia ir tai, kad atlikus iš esmės daugiau nei pusę paskirtos bausmės, vis dar nustatomas ženklus skaičius nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinančių veiksnių (dinaminių veiksnių), kurių skaičius, be kita ko, po ankstesnio svarstymo dėl lygtinio paleidimo, padidėjo. Tai yra nustatomi trys statiniai, t. y. kurių eliminavimui asmens veiksmai reikšmės neturi, bet net ir septyni dinaminiai, kuriuos nuteistasis savo elgesiu gali ir vis dar privalo koreguoti laisvės atėmimo bausmę toliau atlikdamas struktūrizuotoje įstaigoje. Taigi kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Akivaizdu, kad išskiriami kriminogeniniai veiksniai reikalauja tęstinių, tikslingų nuteistojo veiksmų, siekiant kurti tolesnes prielaidas nusikalstamo elgesio rizikos valdymo ir (ar) mažinimo procese. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti ne tik analizuojant praeityje buvusį nusikalstamą nuteistojo elgesį, bet ir jo elgesio pokyčius laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, taip pat, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje, aukštesnysis teismas abejoja, jog lygtinio paleidimo atveju minėti kriminogeniniai veiksniai bus atitinkamai valdomi, taip pat tai, kad nuteistasis būdamas nestruktūrizuotoje aplinkoje sugebės savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Pažymėtina, kad nustatyti apsauginiai veiksniai – turi pakankamą išsilavinimą, galės gyventi pasirinktoje vietoje, turės darbą po paleidimo iš laisvės atėmimo vietos, palaiko tarpusavio ryšius su savo artimaisiais, stebimos pastangos apgalvoti savo veiksmų pasekmes ir siekti užsibrėžtų tikslų, iš esmės neatsveria identifikuotų kriminogeninių veiksnių.

22. Aukštesnės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad tam tikri apsauginiai veiksniai, kuriuos skunde mini ir nuteistasis, susiję su darbine veikla, taip pat socialinių ryšių palaikymu su artimaisiais, nėra tiesiogiai susijusi su nuteistojo nusikalstamą elgesį įtakojančiais kriminogeniniais veiksniais, todėl akivaizdžios pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką savaime taip pat neįrodo. Be to, šios aplinkybės egzistavo ir P. D. būnant laisvėje, tačiau tai nuteistojo nuo priešingo teisei elgesio nesustabdė, ir bausmės vykdymo procese jų vertinti kaip išskirtinių, nėra pagrindo.

23. Priešingos išvados aukštesniam teismui neleidžia daryti ir skundo motyvai dėl P. D. pensinio amžiaus ir sveikatos būklės. Pažymėtina, kad dėl nuteisto asmens sveikatos būklės įstatymo leidėjas nuteistojo ir jo atliekamos bausmės santykyje yra nustatęs kitas teisines pasekmes nei analizuojamu lygtinio paleidimo atveju. Tai yra nuteistajam susirgus sunkia liga ar sunkia nepagydoma liga ir dėl sveikatos būklės negalint atlikti paskirtos bausmės, yra numatyta galimybė atleisti asmenį nuo bausmės, o taip pat galimybė atidėti bausmės vykdymą (BK 76 straipsnis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 359, 338 straipsniai). Ar nuteistas asmuo serga sunkia nepagydoma liga, nustatoma vadovaujantis Nuteistųjų, susirgusių sunkia nepagydoma ar psichikos liga, sveikatos būklės patikrinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 1R-308/V-1247 (redakcija, galiojanti nuo 2023 m. sausio 1 d.). Nagrinėjamu atveju nuteistajam P. D. iš pateikto medicinos išrašo/siuntimo nustatyta diagnozė – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), į minėtą sąrašą nepatenka, o nagrinėjamu atveju aktualaus lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimo sprendimui reikšmės neturi. Šiame kontekste, vėlgi kaip ir Skundžiamoje nutartyje, pažymėtina, kad vadovaujantis BVK 90 straipsnio 2, 3 dalimis, šiuo atveju nuteistajam pirminio lygio ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos jo bausmės atlikimo vietoje, šias paslaugas teikia laisvės atėmimo vietų įstaigos asmens sveikatos priežiūros padaliniai, o kai laisvės atėmimo vietų įstaigos asmens sveikatos priežiūros padaliniai dėl objektyvių priežasčių negali užtikrinti pirminio lygio ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo, šių paslaugų teikimą bausmės atlikimo vietos patalpose pagal sudarytas sutartis užtikrina savivaldybės, kurios teritorijoje yra bausmės atlikimo vieta, pirminio lygio ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikianti asmens sveikatos priežiūros įstaiga. Taigi, net ir esant būtinybei, kaip teigia P. D., laisvės atėmimo bausmės atlikimas, nėra kliūtis atlikti reikalingą medicininę operaciją, o duomenų, priešingai negu nurodoma skunde, apie tai, jog operaciją patariama padarytu išėjus į laisvę, nei minėtame medicinos išraše/siuntime, nei kitoje bylos medžiagoje, nėra.

24. Taip pat nepagrįstas ir nuteistojo P. D. skundo argumentas apie jo sūnaus V. D. lygtinio paleidimo svarstymo klausimą ir jų pastangų į resocializacijos procesą lyginimas. Šiame kontekste nurodomas konkretus atvejis nėra analogiškas aptariamai P. D. situacijai, kiekvieno klausimo svarstymas dėl lygtinio paleidimo instituto taikymo konkrečiam nuteistajam yra individualus, todėl vadovautis šiuo nuteistojo nurodytu sprendimu, kaip sektina teismų praktika, nėra pagrindo (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalis). Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarime, nurodomame skunde, konstatuota, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Teismų procesinių sprendimų išvados, kurias skunde cituoja nuteistasis, nekvestionuojamos, tačiau nuteistasis akcentuoja tik atskiras, palankias šių sprendimų vietas, tuo tarpu lygtinis paleidimas yra taikomas tik nustačius BVK 82 straipsnyje numatytas sąlygas, kurių, kaip aptarta, nuteistasis P. D., neatitinka.

25. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, pagrindo nėra. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus aktualią P. D. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad jis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo sąlygų. Nuteistojo asmenybės korekcija vis dar nėra pakankama. Šios išvados kontekste atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu vertinamu atveju byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad P. D. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punkto, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo P. D. (P. D.) skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 11 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.