Kauno apygardos teismo nutartis

2014-12-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-2144-634/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-12-18
Bylos Nr.
1S-2144-634/2014
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Giedrius Endriukaitis
Nuteistasis
R. B.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-2144-634/2014
Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gruodžio 18 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Giedrius Endriukaitis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. B. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3 - ojo sektoriaus 2014 m. spalio 14 d. nutarimą taikyti nuteistajam R. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. B., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Šiaulių apygardos teismo 2009-01-29 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 str. 1 d., 146 str. 2 d., 159 str., vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. 2 p. paskirta 9 metų laisvės atėmimo bausmė. 2009-04-29 Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu 2009-01-29 Šiaulių apygardos teismo nuosprendis pakeistas: į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme, suėmime (BK 66 str. ) išbūtas laikas nuo 2005-09-27 iki 2006-03-28 (6 mėnesiai). Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2009-01-29, bausmės pabaiga – 2017-07-28.

Žemesnės instancijos teismas

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-ojo sektoriaus (toliau – Komisija) 2014-10-14 nutarimu Nr. 95-461 nutarta nuteistajam R. B. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 2 d. 2 p., nuteistajam neatlikus 2 metų 9 mėnesių 17 dienų (Komisijos posėdžio dieną, t. y. 2014-10-09) paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2014-11-14 nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą dėl nuteistojo R. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, konstatavęs, jog nėra pagrindo išvadai, kad nuteistasis jau patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir kad toliau taisant nuteistąjį neizoliuotą nuo visuomenės bus pasiekti bausmės tikslai.

Šalies argumentai

Nuteistasis R. B. skundu prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014-11-14 nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – patvirtinti Komisijos nutarimą Nr. 95-461, kuriuo nutarta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodo, kad apylinkės teismas neatsižvelgė, jog egzistuoja materialusis probacijos taikymo pagrindas, kadangi nuteistasis neturi galiojančių nuobaudų, už gerą elgesį paskatintas 6 kartus, pataisos įstaigoje dirba, mokėsi, įgijo specialybę, dalyvauja įstaigoje organizuojamuose renginiuose, dengia priteistą civilinį ieškinį, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Mano, jog teismas nepagrįstai vertino 2014-03-25 paskirtą nuobaudą, kadangi ji panaikinta, negalioja, nuteistasis įrodė, kad suvokė padarytą klaidą ir jos nekartoja, tai patvirtina paskirti paskatinimai. Teigia, kad tik pataisos įstaigos administracija ir Komisija yra kompetentingos vertinti ar nuteistasis taisosi ar ne, nes kasdien mato jo elgesio progresą ir tendencijas. Nagrinėjamu atveju Komisija priėmė sprendimą taikyti lygtinį paleidimą R. B. atžvilgiu. Žemas pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimas leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, jog nuteistojo elgesio kaita yra teigiama, o bausmės tikslai gali būti pasiekti taikant lygtinį paleidimą. Skunde nurodo, kad padarytos nusikalstamos veikos pobūdis ir pavojingumas neturėtų būti kriterijumi ir argumentu lemiančiu nuteistojo lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, kadangi teismas skirdamas bausmę jau atsižvelgė į nusikaltimo sunkumą. Mano pilnai supratęs bausmės paskirtį ir tikslus, todėl nori gyventi drausmingą bei sąžiningą gyvenimą, nevartoti alkoholio ir kitų psichoaktyvių medžiagų, dirbti ir atlyginti visą padarytą žalą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. B. skundas atmestinas.

BVK 157 str. 1 d. numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos pataisos procesui reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Sprendimas paleisti lygtinai turi būti paremtas tiek formalaus, tiek materialaus pagrindų konstatavimu ir vertinimu. Todėl teismas svarstydamas ar yra pagrindas manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, privalo spręsti iš visų bylos duomenų visumos: nuteistojo elgesio viso bausmės atlikimo metu, padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, pavojingumo laipsnio, taip pat ir neatliktos bausmės dydžio, ankstesnių teistumų ir kt. Taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl Komisijos nutarime padarytos išvados neįpareigoja teismo nuteistąjį lygtinai paleisti.

Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, R. B. yra atlikęs įstatyme nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną lygtiniam paleidimui ir įvykdęs individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Tačiau, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, vien formaliojo pagrindo nepakanka, turi būti vertinama visuma aplinkybių, reikšmingų pataisos procesui. Apylinkės teismas, spręsdamas R. B. lygtinio paleidimo iš bausmės atlikimo vietos klausimą, atsižvelgė ir tinkamai įvertino nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu, pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, padaryto nusikaltimo pobūdį, veikos pavojingumą, likusią neatliktos bausmės dalį bei visas kitas reikšmingas aplinkybes ir pagrįstai nepadarė įstatymo reikalaujamos išvados, kuriai esant, nuteistąjį būtų galima lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Tokios pačios nuomonės laikėsi ir Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorė, 2014-10-30 atsiliepimu nepritarusi Komisijos nutarimui dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistojo atžvilgiu.

Sutiktina su nuteistuoju, kad yra gana daug jį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių – nuteistasis bausmės atlikimo metu už gerą elgesį buvo skatintas 6 kartus, bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, pataisos įstaigoje dirba, mokosi, įgijo odinių gaminių taisytojo specialybę, dalyvauja įstaigoje organizuojamuose renginiuose, dengia priteistą civilinį ieškinį, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, jo atžvilgiu nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Be abejonės, teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės yra labai svarbios, parodo, jog nuteistojo elgesys yra koreguojamas teigiama linkme, tačiau bausmę atlikti tinkamai yra kiekvieno nuteistojo pareiga, todėl teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai nesudaro visiško pagrindo išvadai, kad jis jau patyrė pakankamus realios laisvės suvaržymus ir galima tikėtis sėkmingai įgyvendinti bausmės tikslus be tokių griežtų priemonių. Šiuo atveju, konstatuotina, kad R. B. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, tačiau vien tai nėra pakankamas pagrindas taikyti įstatymo numatytą išimtį – sušvelninti bausmės atlikimo sąlygas.

Apylinkės teismas pagrįstai įvertino tai, kad R. B. bausmę atlieka už kelių nusikalstamų veikų padarymą, iš kurių vienas priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai, kurio pasekmės negrįžtamos (būdamas neblaivus sumušė žmogų, kuris nuo patirtų sužalojimų mirė). Anksčiau buvo teistas, nusikaltimų modeliai skirtingi, tačiau nusikaltimų pobūdis sunkėja. Bausmės atlikimo metu nuteistasis nesielgė nepriekaištingai – 2 kartus buvo baustas drausminėmis nuobaudomis. Nors nuobaudos šiuo metu negalioja, tačiau lygtinio paleidimo taikymui yra svarbu vertinti nuteistojo elgesį visu bausmės atlikimo laikotarpiu, o ne atskirais periodais. Lygtinis paleidimas yra išimtis iš bendrosios taisyklės, kad nuteistasis privalo atlikti visą nuosprendžiu paskirtą bausmę, todėl taikytinas tik išskirtinais atvejais, kaip paskatinimas, kai nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu yra itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad švelnesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesai. Būtent šiems tikslams yra teikiamas prioritetas, o ne nuteistojo lūkesčiams kuo greičiau išeiti į laisvę. Nors nuteistajam atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 12 balų – tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema, tačiau Psichologinės tarnybos išvadoje pažymėta, jog R. B. situacijos suvokimas bei analizė – vidutinė, konfliktinių situacijų sprendimas priklauso nuo situacinių veiksnių, stresinėmis aplinkybėmis pirmenybę teikė veiksmui, o ne planavimui, pasirenkant destruktyvų, o ne konstruktyvų problemų sprendimo būdą. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad nusikaltime ir gyvenimo stiliuje nėra nuolatinės agresijos panaudojimo pavyzdžių, tačiau teisės pažeidėjas kartą panaudojo smurtą, kad kiti paklustų.

Pažymėtina, kad taikant lygtinį paleidimą negalima atsiriboti nuo bausmės tikslų, nes lygtinis paleidimas yra ne atleidimas nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo, o kita paskirtos bausmės vykdymo forma, siekiant asmens resocializacijos ir integracijos į visuomenę, todėl ir sprendžiant dėl lygtinio paleidimo svarbūs išlieka bausmės tikslai, o tarp jų ir teisingumo užtikrinimo aspektas. Aukštesnysis teismas sutinka su nuteistojo teiginiu, jog didelis neatliktos bausmės laikas įstatyme nėra nurodytas kaip lygtinio paleidimo netaikymo sąlyga, tačiau pažymi, kad likusi neatliktos bausmės dalis priskiriama BVK 157 str. 1 d. nurodytai „kitų reikšmingų aplinkybių“ sąvokai ir turi būti vertinama kartu su kitomis aplinkybėmis, kurias įvertinti teismą įpareigoja įstatymas. Nagrinėjamu atveju neatlikta bausmės dalis – 2 metai 9 mėnesiai 17 dienų (Komisijos posėdžio, vykusio 2014-10-09 dieną) dar yra pakankamai didelė (paskirta laisvės atėmimo bausmė – 9 metai). Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis atlieka bausmę už nesunkų, apysunkį ir labai sunkų nusikaltimą, darytina išvada, kad neatlikta bausmė dalis šiuo metu dar nesudaro pagrindo manyti, kad bausmės, paskirtos R. B., tikslai gali būti pasiekti taisant nuteistąjį neizoliuotą nuo visuomenės. Nors nuteistasis skunde nesutinka su tuo, jog teismas apskritai vertina likusią bausmės dalį, tačiau šie skundo argumentai nepagrįsti. Likusios bausmės bei atliktos bausmės santykio vertinimas tiesiogiai susijęs su teisingumo principo užtikrinimu, nes teisingumo principas realizuojamas tik faktiškai atliekant bausmę bei patiriant dėl jos suvaržymus.

Įvertinus visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino aplinkybių, kurios reikšmingos sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, visumą ir pagrįstai atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą. Teismo išvados pagrįstos surinktais bylos duomenimis, jų visumos vertinimu, todėl konstatuojama, jog Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014-11-14 nutartis pagrįsta ir teisėta. Pagrindo ją keisti ar naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 str. 8 d. 1 p., 9 d., teismas

nutaria:

nuteistojo R. B. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Giedrius Endriukaitis