Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ ir atsakovo K. V. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą atsakovui K. V. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

II.

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje nuosavybės teise nuo 2002 m. spalio 28 d. priklauso mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos naudojimo pobūdžio žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdos mieste. Šiuo adresu gyvenamasis namas nėra įregistruotas. Nors atsakovas daiktinių teisių Nekilnojamojo turto registre į gyvenamąjį namą neįregistravo, tačiau teismas konstatavo, kad pareiškėjo pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog šiame žemės sklype yra pastatytas gyvenamasis namas ir jame gyvenama. Nors duomenys apie pastatytą gyvenamąjį namą ir gyvenimo šiame name faktą užfiksuoti 2010 m. birželio 10 d. patikrinimo aktu, tačiau siūlyta vietinę rinkliavą už šį turto objektą skaičiuoti nuo 2008 metų. Sprendžiama, kad atsakovas su tokia pareiškėjo pozicija sutiko, nes už 2008 metus paskaičiuotą 165 Lt vietinę rinkliavą visiškai sumokėjo, taip pat sumokėjo dalį (116 Lt) už 2009 m. paskaičiuotos vietinės rinkliavos. Įrodymų vertinimo prasme, apibendrinus minėtas faktines aplinkybes, teismas padarė išvadą, jog atsakovas jau 2008 m. turėjo bei naudojo jam priklausantį nekilnojamąjį turtą. Pareiškėjas į teismą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo kreipėsi 2014 m. spalio 14 d. ir ši data traktuotina kreipimosi į teismą priverstinio skolos išieškojimo procedūros pradžia. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjas teismui nepateikė mokėjimo pranešimo už 2009 metus, kuris atsakovui turėjo būti pateiktas atitinkamai iki 2009 m. vasario 1 d. ir jame apskaičiuota 2009 metais (nurodant ketvirčiais ir už visus metus mokėtiną rinkliavą) mokėtina vietinė rinkliava, todėl teismas, spręsdamas apie ketvirčiais mokėtiną vietinę rinkliavą, vadovavosi 2014 m. rugsėjo 25 d. pažyma Nr. (8.2)-5R-1930, kurioje nurodytas rinkliavos dydis už 2009 metus yra 321 Lt (už vieną ketvirtį mokėtina vietinė rinkliava yra 80,25 Lt). Konstatavo, kad laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 11 d. iki 2009 m. spalio 1 d. yra pasibaigęs priverstinio išieškojimo senaties terminas, todėl reikalavimas šioje dalyje dėl 240,75 Lt vietinės rinkliavos priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas, atitinkamai mažintina priteistinos vietinės rinkliavos suma už šį nekilnojamojo turto objektą iki 1 235,25 Lt (1 476 Lt – 240,75 Lt = 1 235,25 Lt). Teismas šiuo sprendimu priteistos sumos dydį nustatė litais ir eurais, taikant perskaičiavimo kursą ir Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nustatytą apvalinimo taisyklę.

III.

Paaiškina, kad jokių teismo šaukimų dėl nagrinėjamos bylos negavo. KRATC melavo tvirtindama, jog pareiškėjas 2008 ir 2009 metais visiškai apmokėjo vietinę rinkliavą – jis to nedarė ir tai įrodo 2013 m. gegužės 23 d. mokestinio čekio kopija, pateikta byloje. Teigia, kad pirmą sąskaitą gavo 2013 m. gegužės 10 d. ir ją apmokėjo 281 Lt suma. Tiek 2013 metais, tiek 2014 metais pareiškėjui nebuvo pristatytas atliekų konteineris ir išvežimo grafikas, todėl nesupranta, už ką reikia mokėti. Pabrėžia, kad name, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdos mieste, pradėjo gyventi tik 2013 metų pradžioje (t. y. 2013 metus sutiko jau gyvendamas šiame name). Pastebi, kad jam nebuvo palikta laiko susirasti advokatą, kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas išsiųstas 2014 m. gruodžio 19 d.

Pateikia iš esmės tuos pačius argumentus kaip ir atsakovo apeliaciniame skunde. Dar kartą pabrėžia, kad jam pirma sąskaita buvo pateikta apmokėti už 2013 metus, o ne už 2008 ir 2009 metus, kaip tvirtina KRATC.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Byloje ginčas yra kilęs dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą priteisimo iš atsakovo K. V. už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 11 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.

Visų pirma, pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 73 straipsnio 1 dalis numato, jog proceso dalyviams ir atstovams teismo šaukimais ir pranešimais pranešama apie teismo posėdžio ar atskirų procesinių veiksmų atlikimo laiką ir vietą. Remiantis ABTĮ 73 straipsnio 3 dalimi, asmeniui, kuriam pranešama arba kuris šaukiamas, šaukimas pristatomas į jo gyvenamąją vietą arba pasiunčiamas į jo darbovietę. Administravimo subjektui pranešama į jo buveinę. Jeigu adresato gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos, teismas gali šaukimus ir pranešimus įteikti paskelbdamas apie paskirtos bylos nagrinėjimo laiką ir vietą specialiame interneto tinklalapyje ne vėliau kaip likus septynioms dienoms iki bylos nagrinėjimo dienos. Tam teismas priima nutartį, kurioje nurodoma procesinių dokumentų įteikimo viešo paskelbimo būdu data. Šiuo atveju laikoma, kad proceso dalyviams yra pranešta apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą. Teismo šaukimo ar pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje diena laikoma teismo šaukimo ar pranešimo minėtiems asmenims įteikimo diena.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovui teismo šaukimas į 2014 m. lapkričio 3 d. teismo posėdį buvo išsiųstas jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (b. l. 21), tačiau laiškas grįžo neįteiktas. Atsižvelgiant į tai, Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 3 d. nutartimi bylos nagrinėjimas buvo atidėtas 2014 m. gruodžio 1 d. ir nutartas procesinius dokumentus atsakovui pakarotinai siųsti jo turto buvimo vietos adresu. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 12 d. nutartimi taip pat nutarta apie teismo posėdžio vietą bei laiką paskelbti specialiame internetiniame tinklalapyje (b. l. 25-26). Taigi šiuo atveju darytina išvada, kad atsakovas, priešingai, nei jis tvirtina, buvo tinkamai informuotas apie pirmosios instancijos teismo posėdžio laiką ir vietą. Tačiau į 2014 m. gruodžio 1 d. teismo posėdį proceso dalyviai neatvyko, todėl Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014 m. gruodžio 1 d. nutartimi, vadovaudamasis ABTĮ 79 straipsnio 5 dalimi, teisėtai ir pagrįstai nutarė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (b. l. 29). Tuo tarpu byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovui nebuvo sudaryta galimybė susipažinti su pareiškėjo prašymu, pateikti atsiliepimą, duoti paaiškinimus, teikti įrodymus ir pan. Todėl, įvertinus minėtas aplinkybes, atsakovo apeliacinio skundo argumentai, jog jis nebuvo tinkamai informuotas apie pirmosios instancijos teismo posėdžio laiką, atmestini kaip nepagrįsti.

Nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas ir atliekų tvarkymo įstatymas bei su jų įgyvendinimu susiję kiti teisės aktai.

Pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava suprantama, kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje. Minėto įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas suteikia teisę savivaldybės tarybai jos teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai taip pat numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Taigi vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad savaime nedraudžiama nustatyti vietinę rinkliavą, kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiškai susidariusį ir perduotą tvarkyti atliekų kiekį, bet yra siejamas su nekilnojamojo turto turėjimu ar (ir) naudojimu (pvz., 2010 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-471/2010, 2011 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-2796/2011, 2012 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1592/2012). Kitaip tariant, savaime nedraudžiama, kad vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų (atliekų) tvarkymą dydis būtų skaičiuojamas pagal galinčių susidaryti, o ne faktinį šių atliekų kiekį (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014). Be to, vietinė rinkliava vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka. Ši rinkliava nėra siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas ir ji negali būti vertinama, kaip mokėjimas už komunalinę paslaugą privatinės teisės prasme (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. spalio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-1574/2005; 2008 m. liepos 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-1333/2008; 2012 m. gegužės 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-2403/2012; 2014 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, plėtodama ankstesnę praktiką, 2014 m. sausio 28 d. nutartyje taip pat pažymėjo, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014).

Pareiškėjas atsakovo pareigą mokėti ginčo rinkliavą kildina iš Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtintų Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T2-426, kuris įsigaliojo 2009 m. sausio 1 d., buvo patvirtinta nauja nuostatų redakcija. Dar kartą naują nuostatų redakciją Klaipėdos miesto savivaldybės taryba patvirtino 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T2-330 (su vėlesniais pakeitimais) (toliau – ir Nuostatai). Remiantis Nuostatų 3, 5 ir 15.1 punktais, vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, turintys nekilnojamojo turto Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje.

Byloje nustatyta, kad atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, (duomenys neskelbtini), turi jam nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą. Ši aplinkybė atitinka aptarto teisinio reguliavimo sąlygą, nustatančią, kad atsakovas yra šios rinkliavos subjektas, t. y., kad jam tenka pareiga mokėti nustatyto dydžio vietinę rinkliavą. Kadangi pagal nustatytą teisinį reguliavimą asmens pripažinimas ginčo rinkliavos mokėtoju nėra siejamas su individualaus komunalinių atliekų konteinerio turėjimu ir (ar) naudojimu, minėtam vertinimui neturi įtakos atsakovo argumentai, kad jam nebuvo pastatytas konteineris atliekoms šalinti.

Pareiškėjas iš esmės neginčija aplinkybės, jog jam nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, tačiau nesutinka su tuo, kad rinkliavos mokėtoju jis tapo nuo 2008 m. liepos 1 d., nes jam priklausančiame gyvenamajame name atsakovas pradėjo gyventi tik nuo 2013 m.

Pagal Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T2-330 patvirtintų Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų 5 punktą vietinės rinkliavos mokėtojų registravimą (registrą) pavesta organizuoti ir tvarkyti pareiškėjui (KRATC), kuris tai turi daryti (registruoti vietinės rinkliavos mokėtojus), vadovaudamasis ir naudodamasis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus, VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo, Gyventojų registro, Mokesčių mokėtojų registro, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ir kitų subjektų turimais duomenimis. Iš šio teisinio reguliavimo matyti, kad teisiniu pagrindu atitinkamus asmenis įrašyti į šį registrą, t. y., juos pripažinti šios rinkliavos mokėtojais yra kitų, valstybės įstaigų administruojamų, registrų duomenys bei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ir kitų subjektų turimi duomenys apie asmens turimą nekilnojamąjį turtą.

Nagrinėjamu atveju į bylą yra pateikti pareiškėjo 2010 m. birželio 10 d. ir 2014 m. rugpjūčio 4 d. atlikti patikrų vietoje aktai ir fotonuotraukos (b. l. 12, 13, 14, 15), kuriais yra užfiksuoti duomenys apie pastatytą bei naudojamą gyvenamąjį namą, kuris priklauso atsakovui. 2010 m. birželio 10 d. patikros vietoje akte padaryta išvada, kad vietinę rinkliavą už šį objektą iš atsakovo yra tikslinga skaičiuoti nuo 2008 m. liepos 1 d., tačiau kokiu teisiniu pagrindu bei kokių faktinių aplinkybių pagrindu nutarta atsakovą pripažinti šios rinkliavos mokėtoju nuo 2008 m. liepos 1 d., nenurodyta.

Pažymėtina, kad pagal minėtų Nuostatų 6 punktą pareiškėjas yra įpareigotas registro duomenis atnaujinti pagal sausio ir liepos 1 d. būklę arba nedelsiant, vietinės rinkliavos mokėtojui pateikus informaciją KRATC arba paaiškėjus naujoms faktinėms aplinkybėms. Iš šio teisinio reguliavimo matyti, kad pareiga įrašyti į registrą rinkliavos mokėtojus bei nuolat atnaujinti registro duomenis, tenka pareiškėjui. Todėl įvertinus pareiškėjo pateiktus įrodymus ir atsakovo nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjas įrodė, jog atsakovas jau 2010 m. turėjo bei naudojo jam priklausantį nekilnojamąjį turtą, tačiau nepaneigė atsakovo teiginių, kad jis iki to laiko, t. y. 2009 metais tokio objekto neturėjo. T. y. pareiškėjas neįrodė savo reikalavimo pagrįstumo, jog atsakovas laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 11 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. galėjo būti nustatyta tvarka pripažintas šios rinkliavos mokėtoju bei kad privalo už šį laikotarpį sumokėti vietinę rinkliavą. Todėl pareiškėjo reikalavimas priteisti nesumokėtą vietinės rinkliavos sumą iš atsakovo už 2009 m. negalėjo būti tenkinama.

Atsakovas apeliacinės instancijos teismui kartu su apeliaciniu skundu pateikė „Perlo paslaugos“ terminalo kvitą, kuriuo KRARC sumokėta 281 Lt vietinės rinkliavos suma (b. l. 40). Tačiau iš šio kvito nėra aišku, už ką atsakovas pareiškėjui sumokėjo šią sumą. T. y. pagal minėtą kvitą nėra galimybės nustatyti, pagal kurį mokėjimo pranešimą, už kurį laikotarpį ir už kokį nekilnojamąjį turtą atsakovas sumokėjo vietinę rinkliavą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad iš atsakovo pagrįstai priteista nesumokėta vietinė rinkliava už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.

Pažymėtina, kad remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, priteistina vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą suma į eurus perskaičiuojama vadovaujantis Lietuvos Respublikoje įstatymo 24 straipsnio 2 dalimi ir 7 straipsnio 2 dalimi bei yra apvalinama iki cento (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1055-442/2015; 2015 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1202-575/2015).

Atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, priteisiant pareiškėjui iš atsakovo 1 271 Lt (368,11 Eur) nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. už nekilnojamojo turto objektą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdos mieste.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktais, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovo K. V. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 12 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ iš atsakovo K. V. 368,11 Eur (tris šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus ir vienuolika euro centų) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d..“

Nutartis neskundžiama.