Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Raimondo Blauzdžiaus, Arūno Kaminsko (kolegijos pirmininkas), sekretoriaujant Irenai Karmonaitei-Gankevičienei, dalyvaujant pareiškėjui E. V., atsakovo atstovui Gintarui Motuzui, trečiojo suinteresuoto asmens atstovei Ritai Bublienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo E. V. skundą atsakovui Vilniaus 1-iesiems pataisos namams, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl nutarimo skirti nuobaudą panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas E. V. teismui paduotu skundu (b.l. 2-8) prašė panaikinti Vilniaus 1-ųjų pataisos namų direktoriaus 2007-01-09 nutarimą Nr. 41-2, kuriuo jam buvo paskirta nuobauda – uždarymas 15 (penkiolikai) parų į baudos izoliatorių (toliau – Nutarimas).

Paaiškino, kad skundžiamu Nutarimu yra nubaustas už tai, jog 2007-01-06 jis neva pažeidė bausmės atlikimo režimą - išprovokavo konfliktą su nuteistuoju M. M., naudojo prieš jį psichinį ir fizinį smurtą, tokiais veiksmais pažeisdamas Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 2 dalies 8 punkto reikalavimus.

Paaiškino, kad Nutarimu jis buvo nubaustas nepagrįstai, kadangi 2007-01-06 jis nenaudojo psichinio ir fizinio smurto prieš nuteistąjį M. M.. Mano, kad Vilniaus 1-ųjų pataisos namų (toliau – Pataisos namai) vyr. inspektoriaus J. P. 2007-01-09 tarnybinio tyrimo išvadoje Nr. 37-06 (toliau – Išvada) nėra surinkta objektyvių faktinių duomenų, patvirtinančių, kad būtent jis naudojo smurtą prieš M. M. . 2007-01-06 buvę kambaryje Nr. 3 nuteistieji V. B., M. P., V. V., T. V., S. V. ir V. U. to nepaliudijo, o R. B. iš viso nebuvo apklaustas. M. M. raštu nurodė ir Išvadoje nustatyta, kad M. M. neturi pretenzijų dėl fizinio smurto (sumušimo).

Pažymėjo, kad pažeidžiant Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Taisyklės) 242 ir 243 punktų reikalavimus, 2007-01-09 nebuvo užtikrintas jo dalyvavimas drausmės komisijos posėdyje, o sprendimas skirti nuobaudą priimtas jam už akių. Tokiu būdu iš jo buvo atimta teisė į gynybą.

Atkreipė dėmesį į tai, kad M. M., kuris anksčiau jau buvo atlikęs laisvės atėmimo bausmę, dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) kaltės ir padarytos klaidos buvo patalpintas į Vilniaus 1-uosius pataisos namus, nors nuteistieji, kuriems laisvės atėmimo bausmė paskirta pirmą kartą, turi būti laikomi atskirai nuo nuteistųjų, anksčiau atlikusių laisvės atėmimo bausmę. Tai patvirtina Departamento 2006-08-21 raštas Nr. 2S-1131.

Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad iki 2007-01-06 jis raštu nesikreipė į Pataisos namų administraciją dėl anksčiau teisto N. M. nepagrįsto patalpinimo kartu su pirmą kartą nuteistais asmenimis, tačiau kreipėsi šiuo klausimu žodžiu (b.l. 71-73).

Atsakovas – Vilniaus 1-ieji pataisos namai su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą paaiškino, kad pagal Bausmių vykdymo kodekso 143 str. 1 d. ir Taisyklių 202 p. tik pataisos įstaigos direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas turi teisę nuteistiesiems skirti nuobaudas, nustatytas šiame Kodekse. E. V. nuobauda buvo paskirta Vilniaus 1-ųjų pataisos namų direktoriaus 2007-01-09 nutarimu Nr. 41-2 nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų.

Pažymėjo, kad Tarnybinio tyrimo metu buvo apklausti septyni Pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji. Išanalizavus jų paaiškinimus, akivaizdu, kad E. V. yra kaltas dėl režimo pataisos įstaigoje pažeidimo. Vadovaujantis Taisyklių 205 p., jis buvo įspėtas apie nusižengimą, kuriuo įtariamas, ir jam buvo suteikta galimybė apsiginti, t.y. pasiaiškinti raštu, kuria jis ir pasinaudojo. Sveikatos priežiūros tarnybos slaugytoja, apžiūrėjusį nuteistąjį M. M., nustatė kairėje jo kaktos dalyje virš antakio apie 0,5 cm ilgio kirstą žaizdą. Tarnybinio tyrimo metu buvo nustatyta, kad nuteistasis E. V. panaudojo prieš nuteistąjį M. M. fizinį ir psichinį smurtą, tokiu būdu pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 110 str. 2 d. 8 p. Vadovaujantis Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų priskyrimo pataisos įstaigų paprastajai, lengvajai ir drausmės grupėms kriterijų, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2003-04-18 įsakymu Nr. 4/07-68, 3.2 punktu, toks režimo pažeidimas laikytinas itin piktybišku režimo pažeidimu. Už tokio pobūdžio pažeidimą pataisos namų direktorius gali skirti nuteistajam nuobaudą, numatytą Bausmių vykdymo kodekso 142 str. 2 d., kuri yra griežtesnė už nuobaudą, numatytą šio Kodekso 142 str. 1 d. 5 p. Priimdamas Nutarimą Pataisos namų direktorius atsižvelgė į tarnybinio tyrimo metu nustatytas pažeidimo padarymo aplinkybes, rašytinį nuteistojo E. V. pasiaiškinimą dėl padaryto pažeidimo bei jo elgesį bausmės atlikimo metu ir paskyrė pareiškėjui švelnesnę nuobaudą. Todėl pareiškėjas nepagrįstai skundžia Nutarimą.

Paaiškino, kad vadovaujantis Taisyklių 240 p., Pataisos namų drausmės komisijos posėdis privalomas, kai yra svarstomas klausimas dėl Bausmių vykdymo kodekso 142 str. 2 d. numatytos nuobaudos paskyrimo. Svarstant klausimą dėl šio Kodekso 142 str. 1 d. 5 p. numatytos nuobaudos paskyrimo nuteistajam drausmės komisijos posėdis yra neprivalomas. Nuteistojo E. V. nuobaudos skyrimo klausimas nebuvo svarstytas drausmės komisijos posėdyje, o buvo spręstas vadovaujantis tarnybinio tyrimo išvada. Atliekant tarnybinį tyrimą, E. V. buvo suteikta galimybė apsiginti – pasiaiškinti raštu. Atsižvelgus į tai mano, kad pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog buvo pažeista jo teisė apsiginti.

Atkreipė dėmesį į tai, kad vadovaujantis Nuteistųjų, kuriems įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu paskirta arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, paskyrimo į konkrečią pataisos įstaigą ar areštinę tvarkos , patvirtintos Kalėjimų departamento direktoriaus 2003-04-18 įsakymu Nr. 4/07-71, 1.4 punktu, į Vilniaus 1-uosius pataisos namus skiriami vyrai, kurie buvo ar šiuo metu yra valstybės politikai, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojai, kuriems teismas nustatė atlikti bausmę pataisos namuose. Nuteistasis E. V. buvo paskirtas laisvės atėmimo bausmę atlikti Vilniaus 1-uosiuose pataisos namuose vadovaujantis Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2006-06-19 išvada dėl jo paskyrimo į Vilniaus 1-uosius pataisos namus Nr. 14/01-9834 ir Šilutės rajono policijos komisariato 2006-06-14 raštu Nr. 94-1-s-7926. Nuteistasis M. M. buvo perkeltas iš Vilniaus 2-ųjų pataisos namų į Vilniaus 1-uosius pataisos namus vadovaujantis Vilniaus 2-ųjų pataisos namų 2006-12-14 tarnybinio tyrimo dėl nuteistųjų perkėlimo iš Vilniaus 2-ųjų pataisos namų į Vilniaus 1-uosius pataisos namus išvada Nr. 33-10(J), nes M. M. nuo 1991-08-30 iki 1992-11-20 dirbo Šiaulių tardymo izoliatoriuje kontrolieriumi ir Vilniaus 2-uosiuose pataisos namuose nėra galimybės užtikrinti nuteistųjų, buvusių pareigūnų bei valstybės tarnautojų izoliavimo nuo kitų esančių nuteistųjų, kaip numatyta BVK 70 str. 3 d. Atsižvelgus į tai, M. M. buvo perkeltas iš Vilniaus 2-ųjų pataisos namų į Vilniaus 1-uosius pataisos namus teisėtu pagrindu, nepažeidžiant Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų bausmių vykdymą reglamentuojančių teisės aktų (b.l. 26-28).

Teismo posėdyje atsakovo atstovas palaikė atsiliepimo motyvus ir prašė jais remiantis atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Papildomai paaiškino, kad pareiškėjas neprašė apklausti R. B., be to, nustatyta tvarka neužregistravo administracijoje savo žodinio ar raštiško prašymo atskirti M. M. nuo kitų nuteistųjų (b.l. 71-73).

Tretysis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą paaiškino, kad Kalėjimų departamentas nagrinėjo E. V. 2006-05-31 prašymą, persiųstą iš Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto, tačiau šiame prašyme jis nenurodė konkretaus pažeidimo skiriant nuteistąjį M. M. į Vilniaus 1-uosius pataisos namus. Todėl Kalėjimų departamentas,vadovaudamasis įstatymų ir kitų bausmių vykdymą reguliuojančių teisės aktų nuostatomis, reglamentuojančiomis skyrimo į Vilniaus 1-uosius pataisos namus buvusių valstybės tarnautojų, anksčiau atlikusių laisvės atėmimo bausmę, 2006-08-21 raštu Nr. 2S-1131 pateikė pareiškėjo skunde nurodytą informaciją apie nuteistųjų skyrimo į Vilniaus 1-ius pataisos namus tvarką. Kalėjimų departamento veiksmai nagrinėjant šį pareiškėjo prašymą neturėjo jokios įtakos dėl nuteistųjų E. V. ir M. M. paskyrimo į Vilniaus 1-uosius pataisos namus (b.l. 50-52).

Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens atstovė prašė skundą atmesti (b.l. 71-73).

Skundas atmestinas.

Vilniaus 1-ųjų pataisos namų direktoriaus 2007-01-09 nutarimu Nr. 41-2 nuobauda - uždarymas 15 (penkiolikai) parų į baudos izoliatorių E. V. buvo paskirta už itin piktybinį režimo pažeidimą – fizinio ir psichinio smurto vartojimą prieš kitą nuteistąjį (BVK 110 str.2 d. 8 p.). Nutarime nurodyta, kad 2007-01-06 Vilniaus 1-iuose pataisos namuose, nuteistųjų bendrabučio trečiajame kambaryje, E. V. išprovokavo konfliktinę situaciją nuteistojo M. M. atžvilgiu, įžeidinėjo jį, žemino kitų nuteistųjų akivaizdoje, sudavė smūgį, grasino susidoroti (b.l.17). Iš bylos rašytinių įrodymų nustatyta, kad išvada, jog E. V. padarė itin piktybinį režimo pažeidimą buvo padaryta atlikus Vilniaus 1-iuose pataisos namuose tarnybinį tyrimą pagal 2007-01-07 šių Pataisos namų budinčiojo padėjėjo tarnybinį pranešimą apie tai, jog nuteistasis M. M. atsisakė būti gyvenamojoje zonoje motyvuodamas tuo, kad nuteistasis E. V. grasina fiziniu susidorojimu (b.l.29-48).

Pareiškėjas ginčija Nutarimą tokiais aspektais: 1) neatitinka tikrovės tarnybinio tyrimo išvadoje ir Nutarime nurodytas faktas, kad jis panaudojo psichinį ir fizinį smurtą nuteistojo M. M. atžvilgiu, 2) nebuvo užtikrintas jo dalyvavimas drausmės komisijos posėdyje ir tokiu būdu iš jo atimta teisė į gynybą bei 3) Kalėjimų departamentas neužtikrino nuteistųjų, anksčiau atlikusių laisvės atėmimo bausmę (tarp jų M. M.), izoliuoto laikymo atskirai nuo nuteistųjų, kuriems laisvės atėmimas paskirtas pirmą kartą.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarką, sąlygas ir principus reglamentuoja LR bausmių vykdymo kodeksas (byloje aktuali 2006-06-01 įstatymo Nr.X-637 redakcija) ir su jo įgyvendinimu susiję poįstatyminiai norminiai teisės aktai. Nagrinėjamo ginčo atveju taip pat yra aktualios LR teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr.194 (byloje aktuali 2005-12-23 įsakymo Nr.1R-415 redakcija) patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės, Vilniaus 1-ųjų pataisos namų nuostatai, patvirtinti LR teisingumo ministro 2003-06-04 įsakymu Nr.168, Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų priskyrimo pataisos įstaigų paprastajai, lengvajai ir drausmės grupėms kriterijai, patvirtinti Kalėjimų departamento direktoriaus 2003-04-18 įsakymu Nr.4/07-68 (toliau- Kriterijai).

Pagal Bausmių vykdymo kodekso 21 str.1 d. nuostatas pataisos namai yra terminuoto laisvės atėmimo pataisos įstaiga, kuriose nuteistieji atlieka įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu jiems paskirtas terminuotas laisvės atėmimo bausmes. Šio Kodekso 10 str. 1 d. numato, kad bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis. To paties Kodekso 12 straipsnio, reglamentuojančio bendrąsias nuteistųjų pareigas, 1 dalis imperatyviai nustato, kad nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių. Be to, Bausmių vykdymo kodekso 110 str.1 d. nustato specialiąsias nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigas (laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos; vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus ir kt.), o 2 d. numato specialiuosius draudimus, tarp jų – draudimą reikalauti bet kokios paslaugos iš kito nuteistojo ar kalinamojo, naudoti fizinį ar psichinį smurtą prieš kitus asmenis (BVK 110 str.2 d. 8 p.). Minėtame straipsnyje įtvirtinta, kad nustatytų pareigų ir draudimų nesilaikantys nuteistieji atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus (BVK 110 str. 3 d.).Įstatymų leidėjas nustatė, kad nuteistųjų, kuriems paskirtas laisvės atėmimas, pataisos priemonės yra šios: laisvės atėmimo režimas, nuteistųjų darbas, socialinė reabilitacija, bendrasis lavinimas bei profesinis mokymas (BVK 111 str.). Režimas - tai diferencijuotų laisvės atėmimo bausmės vykdymo sąlygų ir šią bausmę atliekančių nuteistųjų elgesio taisyklių visuma (BVK 112 str.1 d., Taisyklių 73 p. ). Iš Bausmių vykdymo kodekso įstatymo 12 str.1 d., 110 str.1 d. reikalavimų nuteistiesiems kyla pareiga laikytis režimo. Pataisos įstaigų režimas yra užtikrinamas Bausmių vykdymo kodekso 113 straipsnyje numatytomis priemonėmis, tarp jų: teisės bei režimo pažeidimų prevencija ir atskleidimu; pataisos įstaigų administracijos atitinkamais veiksmais nuteistųjų atsisakymo dirbti ar vykdyti kitus administracijos įsakymus ir nurodymus atvejais. Remiantis minėtu teisiniu reglamentavimu konstatuotina, kad gavus Apsaugos ir priežiūros skyriaus budinčiojo padėjėjo A. L. 2007-01-27 tarnybinį pranešimą apie nuteistojo M. M. atsisakymą būti gyvenamojoje zonoje motyvuojant tuo, kad nuteistasis E. V. jam grasina fiziškai susidoroti, Pataisos namų administracijai kilo pareiga atlikti padaryto pažeidimo atskleidimo veiksmus, imtis prevencinių ir kitų priemonių, kaip to reikalauja Bausmių vykdymo kodekso 113 straipsnis. Atsakovo atlikto tarnybinio tyrimo medžiaga (b.l. 31-48) patvirtina, kad remiantis minėtu tarnybiniu pranešimu, buvo apklausti įvykį matę V. V., V. U., S. V., M. P., T. V., kurie savo rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad 2007-01-06 atėjęs į kambarį Nr. 3 nuteistasis E. V. pavadino nuteistąjį M. M. jį žeminančiu žodžiu, grasino su juo susidoroti fiziškai, taip pat stumdėsi ir trenkė M. M. per veidą. Analogiškus rašytinius paaiškinimus Pataisos namų administracijai pateikė ir nuteistasis M. M.. 2007-08-08 9.00 val. Vilniaus 1-ųjų pataisos namų Sveikatos priežiūros tarnybos bendruomenės slaugytojos S. Š. surašytoje medicininėje pažymoje nurodyta, kad, apžiūrėjus nuteistąjį M. M., jo kairėje kaktos dalyje virš antakio nustatyta nešviežia maždaug 0,5 cm ilgio nekraujuojanti kirsta žaizdelė. Remiantis šiais faktiniais duomenimis 2007-01-09 buvo pateikta tarnybinio tyrimo išvada, kad 2007-01-06 E. V. panaudojo psichinį ir fizinį smurtą nuteistojo M. M. atžvilgiu, tuo pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 110 str.2 d.8 p. reikalavimus (b.l.31). Minėti įrodymai leidžia pripažinti nepagrįstais pareiškėjo argumentus jog 2007-01-09 tarnybinio tyrimo išvadoje Nr. 37-06 (b.l. 31) ir Nutarime (b.l. 17) nurodytas smurto panaudojimo prieš nuteistąjį M. M. faktas neatitinka tikrovės.

Bausmių vykdymo kodekso 142 str. 1 ir 2 dalys numato nuobaudas, kurios gali būti skiriamos laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą, tarp jų - pataisos namuose laikomų nuteistųjų uždarymą į baudos izoliatorių iki penkiolikos parų (BVK 142 str.1 d.4 p.). Nuobaudų skyrimo tvarką reglamentuoja šio Kodekso 143 straipsnis ir Taisyklių 199-202,205,206 punktai. Kodekso 143 straipsnio 2 dalis nustato, kad skiriant nuobaudas, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo. Skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį. Kriterijų 3.2 punktas reglamentuoja, kad nuteistieji pripažįstami itin piktybiškai pažeidusiais režimą, jei jie pažeidžia bent vieną iš laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems taikomų draudimų, nustatytų Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 2 dalies 1, 3, 7 ir 8 punktuose, arba nevykdo pareigos, nustatytos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 2 punkte. E. V. padarytas režimo pažeidimas buvo pagrįstai kvalifikuotas pagal Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 2 dalies 8 punktą, t.y. kaip itin piktybinis režimo pažeidimas. Remiantis minėtu teisiniu reglamentavimu ir byloje ištirtais įrodymais konstatuotina, kad už minėto pobūdžio režimo pažeidimą E. V. galėjo būti paskirta Bausmių vykdymo kodekso 142 str.1 dalies 4 punkte numatyta nuobauda - uždarymas į baudos izoliatorių iki penkiolikos parų.

Iš BVK 143 str. 7 dalies ir Taisyklių 236, 239, 240, 245 punktų nuostatų matyti, kad klausimas dėl BVK 142 str. 1 dalyje numatytų nuobaudų nuteistiesiems paskyrimo yra svarstomas drausmės komisijos posėdyje tik pataisos įstaigos direktoriaus pavedimu. Šios patariamosios institucijos teikimas yra privalomas tik svarstant klausimą dėl BVK 142 str. 2 dalyje numatytos nuobaudos (perkėlimo iš lengvosios į paprastąją grupę arba iš paprastosios į drausmės grupę) nuteistajam paskyrimo. Iš minėto teisinio reglamentavimo akivaizdu, kad pataisos įstaigos direktorius, atsižvelgdamas į tarnybinio tyrimo rezultatus, svarstydamas klausimą dėl nuobaudų, numatytų BVK 142 str.1 dalyje, skyrimo, turi diskrecijos teisę spręsti ar pavesti svarstyti minėtą klausimą drausmės komisijos posėdyje. Iš atsakovo atlikto tarnybinio tyrimo medžiagos (b.l. 31-43) matyti, kad nagrinėjamu atveju Pataisos namų direktorius nepasinaudojo diskrecijos teise ir nepavedė drausmės komisijai svarstyti klausimą dėl nuobaudos, numatytos BVK 142 str. 1 dalyje, skyrimo pareiškėjui. Todėl yra visiškai nepagrįstas pareiškėjo skundo teiginys, kad Pataisos namų administracija, neužtikrinusi jo dalyvavimo drausmės komisijos posėdyje, tokiu būdu pažeidė Taisyklių 242, 243 punktus ir atėmė iš jo teisę į gynybą. Taisyklių 205 punktas nustato, kad kiekvienas nuteistasis prieš baudžiamas turi būti informuotas apie nusižengimą, kuriuo jis įtariamas, ir jam turi būti suteikta galimybė apsiginti. Iš tarnybinio tyrimo medžiagos matyti, kad pareiškėjas iš anksto, 2007-01-08, t.y. iki skundžiamo Nutarimo priėmimo, buvo informuotas apie nusižengimą, kuriuo jis įtariamas, ir jam buvo suteikta galimybė apsiginti, t.y. pasiaiškinti raštu. Tarnybinio tyrimo medžiagoje esantis 2007-01-08 E. V. paaiškinimas patvirtina, kad jis pasinaudojo teise pasiaiškinti (b,.l.43). Pareiškėjas nepateikė rodymų, kad Pataisos namų direktorius, priimdamas Nutarimą skirti jam BVK 142 str. 1 d. 4 p. numatytą nuobaudą, neįvertino jo rašytinio pasiaiškinimo ir neatsižvelgė į jį parinkdamas bei skirdamas konkrečią nuobaudos rūšį. Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad atsakovas nepažeidė BVK 143 str. 2 d. ir Taisyklių 205 p. nustatytų reikalavimų. Pagal Bausmių vykdymo kodekso 143 str. 1 dalį ir Taisyklių 202 punktą skirti nuteistiesiems nuobaudas, nustatytas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse, turi teisę tik pataisos įstaigos direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas. BVK 142 str. 1 d. 4 punkte numatytos nuobaudos skiriamos pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu (BVK 143 str. 7 d.). Skundžiamą Nutarimą (b.l.17) priėmė Vilniaus 1-ųjų pataisos namų direktorius, t.y. įstatymu įgaliotas pareigūnas. Remiantis išdėstytais argumentais konstatuotina, kad skundžiamu Nutarimu (b.l.17) nuobaudą pareiškėjui paskyrė kompetentingas pareigūnas, nepažeisdamas nuobaudų skyrimo procedūros ir pareiškėjo teisės apsiginti. Skundžiamo Vilniaus 1-ųjų pataisos namų direktoriaus 2007-01-09 nutarimo Nr. 41-2 forma atitinka reikalaujamą nutarimo dėl nuteistojo uždarymo į baudos (drausmės) izoliatorių arba karcerį formą, nustatytą Taisyklių 32 priede. Į skundžiamą Nutarimą yra įrašyti visi Taisyklių numatyti duomenys. Gydytojos įrašas, kurį numato BVK 144 str. 1 d., rodo, kad nuteistasis E. V. nuo apžiūros atsisakė. Paties E. V. ir Pataisos namų pareigūno A. L. parašai patvirtina, kad pareiškėjas nustatyta tvarka buvo supažindintas su Nutarimu, paskelbiant pareiškėjui jo turinį. Kalėjimų departamento 2007-02-19 sprendimas Nr. 2S-607 (b.l. 14) patvirtina, kad pareiškėjas pasinaudojo teise apskųsti Nutarimą ir jo skundas BVK 183 str. nustatyta tvarka buvo išnagrinėtas.

Remiantis byloje ištirtais įrodymais pareiškėjo argumentai dėl nuteistųjų laikymo pataisos įstaigose tvarkos pažeidimų laikytini neturinčiais jokio ryšio su skundžiamo Nutarimo pagrįstumu ir teisėtumu. Remdamasis teisės aktais pareiškėjas pagrįstai teigia, kad nuteistieji, kuriems laisvės atėmimo bausmė paskirta pirmą kartą, turi būti laikomi izoliuotai nuo anksčiau atlikusių laisvės atėmimo bausmę asmenų. BVK 70 str. 3 d. nustatyta, kad izoliuoti nuo kitų nuteistųjų toje pačioje pataisos įstaigoje arba atskirose įstaigose, jei yra tokia galimybė, laikomi: nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės atėmimas pirmą kartą; nuteistieji už tyčinius ir neatsargius nusikaltimus; nuteistieji užsieniečiai; buvę ar esantys valstybės politikai, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų pareigūnai; pavojingi recidyvistai, nuteisti už sunkius ir labai sunkius nusikaltimus; nuteistieji, sergantys aktyvia plaučių tuberkulioze; nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės atėmimas iki gyvos galvos. To paties straipsnio 4 d. nustato, kad pataisos įstaigos administracija turi teisę laikyti izoliuotus nuo kitų nuteistųjų buvusius ar esamus valstybės tarnautojus. Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2003-04-18 įsakymu Nr. 4/07-71 patvirtintos Nuteistųjų, kuriems įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu paskirta arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, paskyrimo į konkrečią pataisos įstaigą ar areštinę tvarkos 1.5 punkte yra nustatyta, kad vyrai, kurie buvo arba šiuo metu yra valstybės politikai, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojai, kuriems teismas nustatė atlikti bausmę pataisos namuose, skiriami į Vilniaus 1-uosius pataisos namus. Tarnybinio tyrimo medžiagos dokumentai patvirtina, kad tiek pareiškėjas E. V., tiek nuteistasis M. M. abu yra buvę valstybės tarnautojai – teisėsaugos pareigūnai. Nuteistasis M. M. nuo 1991-08-30 iki 1992-11-20 dirbo Šiaulių tardymo izoliatoriuje kontrolieriumi (b.l. 46), todėl jis teisės aktų nustatyta tvarka buvo perkeltas tolimesnei laisvės atėmimo bausmei atlikti iš Vilniaus 2-ųjų pataisos namų į Vilniaus 1-uosius pataisos namus (b.l. 44-45). Pareiškėjas nuo 1995-07-01 iki 2005-05-24 dirbo Šilutės rajono policijos komisariato viešosios policijos patrulių būrio policininku (b.l. 48), todėl jis taip pat buvo paskirtas atlikti laisvės atėmimo bausmę į Vilniaus 1-uosius pataisos namus (b.l. 47). Todėl minėtų asmenų, kurie nuteisti laisvės atėmimo bausmėmis bausmės atlikimas galimas Vilniaus 1-uosiuse pataisos namuose. Konstatuotina tai, kad net ir tuo atveju, jei pareiškėjas turėjo pagrindą manyti, jog yra pažeidžiami laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose atliekančių nuteistųjų izoliavimo reikalavimai, jis turėjo nustatyta tvarka kreipiantis į Pataisos namų administraciją, o ne naudoti fizinį bei psichinį smurtą prieš kitą nuteistąjį.

Remiantis byloje ištirtų įrodymų visuma ir išdėstytais argumentais konstatuotina, kad nėra jokio teisinio ir (ar) faktinio pagrindo, remiantis pareiškėjo nurodytais ar kitais motyvais pripažinti nepagrįstu bei neteisėtu ir panaikinti Vilniaus 1-ųjų pataisos namų direktoriaus 2007-01-09 nutarimą Nr. 41-2. Todėl skundžiamas Nutarimas paliekamas galioti, kadangi yra pagrįstas ir teisėtas, o pareiškėjo E. V. skundas dėl šio Nutarimo panaikinimo yra atmestinas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasi LR administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str., 129 str., teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

pareiškėjo E. V. skundą atmesti .

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.