- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-02
- Bylos Nr.
- 2S-571-567/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-31993-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Neringa Švedienė
- Ieškovas
- M. G.
- Suinteresuotas asmuo
- VšĮ „Valsta“
- Kategorijos
- 3.2.3.4Šalių, trečiųjų asmenų ir jų atstovų, kitų proceso dalyvių neatvykimo į teismo posėdį teisiniai padariniai
- 3.2.9.6Pareiškimo palikimas nenagrinėto, jeigu abi šalys, neprašiusios nagrinėti bylą jų nesant, neatvyko be svarbių priežasčių
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Neringa Švedienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo M. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2151-1050/2020 pagal ieškovo M. G. ieškinį dėl laikino tėvo valdžios apribojimo panaikinimo, suinteresuotas asmuo VšĮ „Valsta“, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. Ieškovas M. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas:
1.1. panaikinti M. G. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimu nustatytą laikiną tėvo valdžios apribojimą nepilnamečių vaikų H. G. ir J. G. atžvilgiu;
Žemesnės instancijos teismas
1.2. panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimu nepilnamečiams vaikams H. G. ir J. G. nustatytą nuolatinę globą, o jų globėją VšĮ „Valsta“ atleisti nuo nepilnamečių vaikų globėjo pareigų;
1.3. nustatyti nepilnamečių vaikų H. G. ir J. G. gyvenamąją vietą kartu su tėvu M. G.;
1.4. nutraukti iš M. G. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimu priteisto išlaikymo mokėjimą nepilnamečiams vaikams;
1.5. paskirti M. G. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimu priteisto iš J. S. išlaikymo nepilnamečiams vaikams H. G. ir J. G. kas mėnesį mokamomis periodinėmis 100 Eur išmokomis iki vaikų pilnametystės, priteisto išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatytą tvarka, lėšų tvarkytoju uzufrukto teise. Nurodė, kad yra pasirengęs savarankiškai auginti vaikus, užtikrinti saugią aplinką ir tinkamą ugdymą (CK 3.181 str.).
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo VšĮ „Valsta“ pateikė atsiliepimą, prašydamas atmesti ieškovo M. G. ieškinį. Nurodė, kad abiem ieškovo vaikams reikalingas nuolatinis dėmesys ir pagalba, nes vaikai turi rimtų sveikatos problemų, tačiau tėvas nerodo didelio susidomėjimo vaikų fizine ir psichine sveikata.
3. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje prašė atmesti ieškovo M. G. ieškinį. Nurodė, kad ieškovas nededa pakankamai pastangų, rūpindamasis vaikų sveikata ir ugdymu, nesidomi, kaip jiems sekasi mokykloje, neteikia išlaikymo. Nuolatinės globos panaikinimas pažeistų vaikų teisę augti jų fizinei ir protinei būklei visapusiškai palankiose ir harmoningam vystymuisi būtinose sąlygose, sukeltų neigiamų padarinių ir išgyvenimų, neigiamai paveiksiančių tolesnę nepilnamečių raidą. Ieškovas nesilaiko jam nenaudingų susitarimų, greitai supyksta, susierzina, konfliktuoja vaikų akivaizdoje. Vaikų motinai ir ieškovo sugyventinei J. S. uždrausta be socialinių darbuotojų priežiūros bendrauti su vaikais, tačiau ieškovas vaikus kartais pasiima namo, kur vaikai bendrauja su J. S.
Žemesnės instancijos teismas
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. sausio 6 d. nutartimi nutarė skirti byloje teismo posėdį žodinio proceso tvarka 2020 m. vasario 5 d. 9 val., kviesti į posėdį byloje dalyvaujančius asmenis.
5. 2020 m. vasario 5 d. teismo posėdyje ieškovas M. G. nurodė, kad nieko neįrodinės ir išėjo iš teismo posėdžių salės be teismo leidimo.
Šalies argumentai
6. Ieškovo M. G. atstovė advokatė A. A. prašė ieškinį palikti nenagrinėtą. Nurodė, kad ieškovas atsisakė bendradarbiauti, rinkti įrodymus ir dalyvauti teismo posėdyje, nors tokio pobūdžio byloje ieškovas turėtų bendradarbiauti su advokatu. Ieškovas pažeidė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sprendimo 6.2 punktą, pagal kurį ieškovas privalo bendradarbiauti su Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba ir su teisinę pagalbą teikiančiu advokatu.
7. Išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė prašė ieškovo M. G. ieškinį palikti nenagrinėtą. Nurodė, kad ieškinio palikimas nenagrinėtu nepažeis vaikų teisių. Ieškovas ieškinį pareiškė per anksti, kadangi tik nuo 2019 m. rugpjūčio mėn. pradėjo bendradarbiauti su socialiniais darbuotojais. Ieškovas nėra užpildęs pareiškimo dėl svečiavimosi teisės, todėl nebuvo galimybės pamatyti, kaip vaiko tėvas užtikrintų vaikų interesus savaitgaliais. Pasitaisius situacijai ir surinkus papildomus įrodymus, ieškovas galės kreiptis į teismą pakartotinai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. vasario 5 d. nutartimi nutarė ieškovo M. G. ieškinį dėl laikino tėvo valdžios apribojimo panaikinimo ir susijusių klausimų išsprendimo palikti nenagrinėtą.
9. Teismas nurodė, kad ieškovas teismo posėdžio metu kategoriškai išreiškė poziciją, jog jokių įrodymų nerinks ir išėjo iš teismo posėdžių salės. Teismo vertinimu, tokiais savo veiksmais ieškovas piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, kadangi nebendradarbiavo nei su teismu, nei su ieškovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirta advokate ir iš viso nebuvo suinteresuotas bylos išnagrinėjimu bei rinkti ieškinio reikalavimus pagrindžiančius įrodymus.
10. Teismas ieškovo išėjimą iš teismo posėdžių salės vertino, kaip neatvykimą į teismo posėdį, todėl ieškinį paliko nenagrinėtą. Teismas pažymėjo, kad ieškinį palikus nenagrinėtą nebus pažeisti nepilnamečių vaikų interesai, kadangi ieškovas, pasitaisius situacijai ir surinkus papildomus įrodymus, gali kreiptis į teismą su ieškiniu dėl tėvo valdžios apribojimo panaikinimo ir susijusių klausimų išsprendimo (CPK 7 str. 2 d., 8 str., 13 str., 42 str. 5 d., 178 str., 296 str. 1 d. 6 p., 384 str. 1 d.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Ieškovas M. G. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 5 d. nutartį. Nurodė, kad paliko teismo posėdžių salę, nes tolimesnis dalyvavimas neteko prasmės. Ieškovui buvo pasiūlyta tris mėnesius rinkti įrodymus, pasiimant vaikus savaitgaliais, ir laikytis reikalavimų, įskaitant draudimą vaikams matyti su jų motina, taip pat pasiūlyta samdyti auklę. Vaikai yra išreiškę norą, kad mama būtų kartu su jais, todėl jokia auklė nereikalinga. Ieškovas negali uždrausti vaikams matytis su jų mama, nes priešingu atveju vaikams tektų slapčia matytis su mama. Jeigu ieškovas sutiktų su reikalavimais, leistų vaikams matytis su motina ir tuo pačiu pažeistų teismo nustatytus reikalavimus. Dėl nurodytų priežasčių ieškovas nutarė palikti teismo salę, nes dalyvauti toliau nebuvo jokios prasmės.
Atsiliepimas
12. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė atsiliepimą, prašydama atmesti ieškovo M. G. atskirąjį skundą. Nurodė, kad ieškovas, nurodydamas, jog jokių įrodymų nerinks, savavališkai paliko teismo posėdžių salę. Toks ieškovo elgesys laikytinas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, todėl teismas pagrįstai ieškinį paliko nenagrinėtą (CPK 296 str.).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis palikti ieškinį nenagrinėtą yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia, vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Nei absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl byla nagrinėjama, neperžengiant atskirojo skundo ribų.
14. Šioje byloje ginčas dėl civilinio proceso normų taikymo pirmosios instancijos teismui ieškinį palikus nenagrinėtą, kai ieškovas, atvykęs į teismo posėdį, tačiau jam nesibaigus be teismo leidimo pasišalino.
15. Civilinio kodekso 1.137 str. 1 d. nustato, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į gynybą. Civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas kompetencijos, šiame straipsnyje nustatytais būdais (CK 1.138 str.).
16. Įstatyme įtvirtintos ne tik šalių teisės, bet ir pareigos, užtikrinančios šalių lygiateisiškumą ir proceso efektyvumą. Civilinio proceso įstatymas įpareigoja proceso dalyvius sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis proceso teisėmis, bendradarbiauti tarpusavyje ir su teismu, kad šis kuo greičiau išspręstų ginčą ir priimtų teisingą sprendimą (CPK 7 str., 8 str., 42 str. 5 d.), bendradarbiauti tarpusavyje ir su teismu (CPK 8 str.), kad šis kuo greičiau išspręstų ginčą ir priimtų teisingą sprendimą. Teismas privalo imtis CPK nustatytų priemonių, kad būtų užkirstas kelias procesui vilkinti, ir siekti, kad byla būtų išnagrinėta teismo vieno posėdžio metu, jeigu tai nekenkia tinkamai išnagrinėti bylą (CPK 7 str. 1 d.).
17. Pagal CPK 155 str. 2 d. laikoma, kad dalyvaujantis byloje asmuo nedalyvavo teismo posėdyje, jeigu jis atvyko į teismo posėdį, tačiau jam nesibaigus be teismo leidimo pasišalino.
18. Pagal CPK 246 str. nuostatas kai į teismo posėdį neatvyksta ieškovas, kuriam tinkamai nepranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, ir jis neturi atstovo, teismas bylos nagrinėjimą atideda. Bylos nagrinėjimas atidedamas taip pat tuo atveju, kai ieškovas bylą veda per atstovą, tačiau į teismo posėdį neatvyksta ieškovas ir jo atstovas ir tinkamai apie teismo posėdžio vietą ir laiką nepranešta ieškovo atstovui. Bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo ar jo atstovo prašymu, jeigu ieškovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Atostogos, komandiruotė, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai nelaikomi svarbiomis priežastimis, taip pat svarbiomis priežastimis paprastai nelaikomas neatvykimas dėl ligos ir atstovo užimtumas kitose bylose (CPK 246 str. 1–5 d.).
19. Pagal CPK 384 str. 1 d. tuo atveju, kai ieškovas, gavęs šaukimą, bet neprašęs nagrinėti bylą jo nesant, be svarbių priežasčių neatvyksta į teismo posėdį, teismas ieškinį palieka nenagrinėtą. CPK 378 straipsnyje nustatytas draudimas šeimos bylose priimti sprendimą už akių.
20. Neigiamų procesinių padarinių taikymas šalims už neatvykimą į teismo posėdį – tai įstatymo leidėjo nustatyta priemonė, skatinanti šalis padėti teismui įgyvendinti civilinio proceso tikslus. Ieškinio palikimo nenagrinėtu instituto paskirtis – užkirsti galimybę vilkinti procesą (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-352/2011).
21. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas su ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti jam Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimu nustatytą laikiną tėvo valdžios apribojimą nepilnamečių vaikų atžvilgiu, panaikinti vaikams nustatytą nuolatinę globą VšĮ „Valsta“, nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su ieškovu, nutraukti išlaikymo vaikams mokėjimą. Akivaizdu, kad ieškovo keliamas ginčas yra susijęs su šeimos teisiniais santykiais.
22. Byloje nėra ginčo, kad ieškovas buvo tinkamai informuotas apie paskirtą teismo posėdį, kadangi į jį atvyko tiek jis, tiek jo atstovė, taip pat išvados byloje teikiančios institucijos atstovė, tačiau ieškovas, nepasibaigus teismo posėdžiui, be teismo leidimo, pasišalino iš teismo posėdžio. Apeliantas nurodė, kad iš teismo posėdžio išėjo, nes nesutiko su jam nustatytais reikalavimais, kuriuos jis turėtų įvykdyti, siekdamas laikino tėvo valdžios apribojimo panaikinimo (pvz., neleisti vaikams matytis su motina, kuriai uždrausta bendrauti su vaikais be socialinių darbuotojų priežiūros).
23. Išklausius teismo posėdžio garso įrašą, nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo teisėjai uždavus klausimą ieškovui dėl įrodymų, kuriais jis įrodinės ginčo dalyką, pateikimo, kad ieškovas yra pasiruošęs savarankiškai auginti nepilnamečius vaikus, kuriems globa nustatyta dar 2016 m., ieškovas nesilaikė posėdžio tvarkos, prisiartino prie bylą nagrinėjančios teisėjos, nurodė, kad nieko neįrodinės, ir be teismo leidimo išėjo iš teismo posėdžių salės. Po bylą nagrinėjančios pirmosios instancijos teisėjos paskelbtos 10 minučių pertraukos ieškovo atstovė prašė ieškinį palikti nenagrinėtą ir nurodė, kad ieškovas atsisakė bendradarbiauti, rinkti įrodymus, tačiau jis kategoriškai atsisakė tą daryti, todėl atstovė kreipsis į Valstybės garantuojamą teisinę pagalbą dėl atstovavimo santykių nutraukimo. Išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė taip pat prašė ieškinį palikti nenagrinėtą ir nurodė, kad ieškovas dar nėra pasiruošęs auginti vaikus, tačiau pasitaisius situacijai ir surinkus papildomus įrodymus ieškovas galės kreiptis į teismą pakartotinai.
24. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apelianto atskirojo skundo argumentai, kad jis iš teismo posėdžio išėjo, nes nesutiko su jam keliamais reikalavimais, siekiant tėvo valdžios apribojimo panaikinimo, yra nepagrįsti, kadangi pirmosios instancijos teismo posėdyje ieškovui buvo užduotas klausimas apie įrodymų, patvirtinančių ieškinio dalyką ir pagrindą, pateikimą. Pirmosios instancijos teismo posėdyje ieškovui nebuvo nustatyti reikalavimai, kuriuos jis turėtų įvykdyti, siekdamas laikino tėvo valdžios apribojimo panaikinimo, todėl laikytina, kad ieškovas iš teismo posėdžių salės be teismo leidimo pasišalino, nesant svarbių priežasčių. Akivaizdu, kad ieškovui savo aktyviais veiksmais išreiškus poziciją, kad jis neįrodinės, jog yra pasiruošęs auginti savo nepilnamečius vaikus, ir be teismo leidimo pasišalinus iš teismo posėdžio, bylos nagrinėjimas pagal ieškovo ieškinį dėl laikino tėvo valdžios apribojimo panaikinimo negalėjo būti tęsiamas. Po pertraukos teismo posėdyje ieškovo atstovė ir išvadą teikiančios institucijos atstovė taip pat neprašė bylą nagrinėti iš esmės. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad neigiamų procesinių padarinių taikymas, t. y. ieškinio palikimas nenagrinėtu, yra pagrįstas, kadangi bylą inicijavęs ieškovas iš teismo posėdžio pasišalino be teismo leidimo ir be svarbios priežasties, tokiu būdu aiškiai parodydamas nesuinteresuotumą tolimesne bylos eiga.
25. Pagal proceso teisės normas laikoma, kad dalyvaujantis byloje asmuo nedalyvavo teismo posėdyje, jeigu jis atvyko į teismo posėdį, tačiau jam nesibaigus be teismo leidimo pasišalino (CPK 155 str. 2 d.). Šeimos santykius reglamentuojanti specialioji teisės norma nustato, kad tuo atveju, kai ieškovas, gavęs šaukimą, bet neprašęs nagrinėti bylą jo nesant, be svarbių priežasčių neatvyksta į teismo posėdį, teismas ieškinį palieka nenagrinėtą (CPK 384 str. 1 d.). Kadangi ieškovas iš teismo posėdžių salės pasišalino be teismo leidimo, pagal proceso teisės normas laikytina, kad ieškovas teismo posėdyje nedalyvavo be svarbių priežasčių, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovo ieškinį, susijusį su šeimos teisiniais santykiais, paliko nenagrinėtą.
26. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškovo pasišalinimą iš teismo posėdžio ir palikdamas ieškinį nenagrinėtą, tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias ieškinio palikimą nenagrinėtu. Ieškinio palikimas nenagrinėtu neužkerta kelio ieškovui pakartotinai kreiptis į teismą, laikantis Civilinio proceso kodekse nustatytų reikalavimų (CPK 297 str.). Atskirojo skundo argumentai dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo atmestini, kaip nepagrįsti, paliekant skundžiamą nutartį nepakeistą. Kiti ieškovo atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina (CPK 2 str., 3 str., 7 str., 155 str., 178 str., 246 str., 330 str., 338 str., 384 str.).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 1 p.,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 5 d. nutartį nepakeistą.