- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-04-24
- Bylos Nr.
- e2-687-1157/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-05896-2023-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurga Virgailienė Mečkauskienė
- Ieškovas
- A. P.-T.
- Atsakovas
- V. O.
- Advokatai
- Zigmantas Benetis, Renata Narbutienė, Agnija Frejerė
dalyvaujant ieškovei A. P.-T., ieškovės atstovams advokatei Agnijai Frejerei, advokatui Zigmantui Benečiui,
išvadą byloje teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovams Dmitrij Charitonov, Kristinai Džašiašvili,
uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. P.-T. ieškinį atsakovui V. O. dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Ieškovė A. P.-T. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydama neterminuotai apriboti atsakovo V. O. (toliau – ir atsakovas) tėvo valdžią nepilnamečio vaiko A. P. atžvilgiu.
Šalies argumentai
2. Ieškovė nurodė, jog su atsakovu turi nesantuokinį vaiką – dukrą A. P., gim. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir dukra, vaikas). Ieškovė nurodo, kad su atsakovu artimai bendravo apie vienerius metus. Gimus dukrai, gyveno kartu vieną mėnesį ir dvi savaites. Atsakovas tėvystę pripažino, tačiau dukros išlaikyti ir ja rūpintis nepadėjo. Dukra nuo pat gimimo gyvena su ieškove. Šalių santykiams nutrūkus dėl atsakovo smurtavimo artimoje aplinkoje, ieškovei su dukra teko apsigyventi (duomenys neskelbtini). Ieškovė rūpinasi visais dukters poreikiais ir ją prižiūri. Ieškovę ir dukrą sieja abipusis emocinis ryšys.
Žemesnės instancijos teismas
3. Atsakovui visiškai neprisidedant prie dukters išlaikymo, ieškovė 2022 metais kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovui dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. birželio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1736-984/2022 ieškinį tenkino iš dalies: nustatė dukters gyvenamąją vietą kartu su ieškove jos gyvenamojoje vietoje; priteisė iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui po 150 Eur per mėnesį nuo (duomenys neskelbtini) iki 2022 m. rugsėjo 1 d. įskaitytinai ir po 187 Eur per mėnesį nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki vaiko pilnametystės. Priteisė iš atsakovo nepilnamečio vaiko naudai 1 656 Eur išlaikymo įsiskolinimą, nuo (duomenys neskelbtini) iki 2021 m. spalio 1 d. Taip pat teismas sprendimu nustatė atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką: 1) pereinamuoju 3 mėn. laikotarpiu, nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, atsakovas bendrauja su dukra kiekvienos savaitės šeštadieniais po 2 val., dalyvaujant ieškovei, tėvams iš anksto suderinus laiką, atsižvelgiant į vaiko dienos režimą; 2) pasibaigus 3 mėn. pereinamajam laikotarpiui iki vaikui sukaks 7 metai, atsakovas bendrauja su dukra kiekvienos savaitės antradieniais ir ketvirtadieniais po 2 val., dalyvaujant ieškovei, tėvams iš anksto suderinus bendravimo laiką, atsižvelgiant į vaiko dienos režimą. Atsakovas bendrauja su vaiku kas antros savaitės šeštadienį po 5 val., dalyvaujant ieškovei, tėvams iš anksto suderinus laiką, atsižvelgiant į vaiko dienos režimą; 3) vaikui sulaukus 7 metų ir iki vaiko pilnametystės atsakovas bendrauja su dukra kiekvienos savaitės antradieniais ir ketvirtadieniais po 2 val., tėvams iš anksto suderinus laiką, atsižvelgiant į vaiko užimtumą. Atsakovas bendrauja su vaiku kas antros savaitės savaitgaliais, atsakovui pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos penktadienį 19 val. ir grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadienį 19 val.
4. Atsakovui visiškai nemokant išlaikymo dukrai pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 16 d. sprendimą, ieškovė kreipėsi į antstolį dėl išlaikymo periodinio išmokų išieškojimo ir 4 428 Eur įsiskolinimo išieškojimo.
Šalies argumentai
5. Ieškovė nurodo, kad ji (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su E. T.-P. (E. T.-P.). Sutuoktiniams (duomenys neskelbtini) gimė sūnus. Visa keturių asmenų šeima gyvena kartu, sutaria labai gerai. Dukra labai prisirišo prie ieškovės vyro, jie labai gerai sutaria. Be to, šeimoje gimus antram vaikui, dukra jį laiko savo tikru broliu, labai jį myli, prižiūri ir gerai su juo sutaria. Ieškovės sutuoktinis taip pat myli A. P. kaip savo dukrą, rūpinasi ja, išlaiko ir teikia ne tik finansinę, bet ir moralinę paramą, kurios labai reikia. Sutuoktinis yra visiškai apsisprendęs ir pasirengęs įvaikinti ieškovės dukrą, kad visi keturi šeimos nariai turėtų vienodas pavardes ir gyventų kaip pilnavertė šeima.
6. Ieškovė nurodo, kad teismui nustačius konkrečią bendravimo tvarką, atsakovas naudojasi susidariusia situacija, kad jis per bendravimą su dukra gali atvykti pas ieškovę į butą, kelia konfliktines situacijas, daužo ir laužo buto baldus, gąsdina tiek ieškovę, tiek jos mažamečius vaikus. Ieškovė pažymi, kad atsakovas ne tik nemoka išlaikymo vaikui, tačiau praeityje yra ne kartą teistas, taip pat turi problemų su narkotinių psichotropinių medžiagų vartojimu, todėl atsakovas kelia grėsmę dukters saugumui.
7. Ieškovė nurodo, kad Tarnybos dokumentuose užfiksuoti atsakovo agresyvaus elgesio atvejai, t. y. 2023 m. kovo 20 d. atsakovas daužė, laužė ieškovės buto duris. Bute buvo 2 mažamečiai vaikai. Taip pat galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai nustatyti 2020 m. lapkričio 3 d. (vaikui ir motinai nesaugu gyventi dėl mamos sugyventinio narkotikų vartojimo); 2022 m. spalio 4 d. nustatytas galimas smurtas prieš vaiką (vyko konfliktas tarp vaiko mamos, vaiko tėvo ir mamos sugyventinio); 2023 m. kovo 20 d. nustatytas galimas smurtas prieš vaiką ir galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai (vaiko tėvas vaiko gyvenamojoje vietoje kėlė triukšmą, gąsdino vaiką, daužė baldus).
8. Ieškovė nurodo, kad ji ir jos šeima nebegali toliau kęsti atsakovo terorizavimo, nuolatinių konfliktų, baldų ir kitų daiktų laužymo, vaikų ir jos šeimos narių gąsdinimo. Todėl dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių ieškovė mano, kad yra tikslinga apriboti atsakovui tėvystę neterminuotai, kad jis nebekeltų grėsmės dukrai ir kitiems ieškovės šeimos nariams, tame tarpe naujagimiui sūnui, taip pat tam, kad ieškovės dabartinis sutuoktinis galėtų įsivaikinti šalių dukrą.
9. Remdamasi ginčui aktualiu reglamentavimu ir teismų praktika, ieškovė nurodo, jog atsakovas niekada nuo pat vaiko gimimo neatliko ir neatlieka savo tėvo pareigų – neauklėja ir nebendrauja su savo dukra, nesirūpina ja, niekada neteikė išlaikymo ir šiuo metu neteikia, be to vartoja alkoholį, galimai ir narkotines medžiagas, dažnai būna apsvaigęs. Toks tėvo elgesys yra amoralus, rodantis blogą pavyzdį vaikui, todėl negali būti pateisinamas vaiko atžvilgiu. Be to, ieškovei nėra žinoma, ar atsakovas turi darbą, ar bent kiek stengiasi pagerinti savo gyvenimą, koks jo šiuo metu gyvenimo būdas. Pagal tai, kiek ieškovė jį mato praeinant gatve, ar atvykus į ieškovės butą, tai ieškovei yra susidaręs labai neigiamas požiūris į atsakovą.
10. Esant tokioms aplinkybėms, akivaizdu, kad yra ne vienas CK 3.180 straipsnyje numatytas pagrindas taikyti neterminuotą tėvo valdžios apribojimą.
11. Ieškovės nuomone, atsakovas visiškai nevykdo tėvų valdžios turinį sudarančių nei teisių, nei pareigų savo dukters atžvilgiu, tokia laikysena yra atsakovo sąmoningas ir valingas apsisprendimas, kuris negali būti pateisinamas jokiais objektyviais, nuo atsakovo valios nepriklausančiais veiksniais, todėl atsakovo tėvo valdžia turi būti apribota. Atsakovas sąmoningai vengia atlikti savo pareigą auginti dukrą, visiškai ja nesirūpina ir neteikia išlaikymo pagal teismo sprendimą, tokiu savo elgesiu neįgyvendina tėvo valdžios. Priešingai – atsakovas naudojasi susidariusia padėtimi dėl nustatytos bendravimo tvarkos, lankosi ieškovės bute, bet ne tam, kad pamatytų dukrą A. P., o tam kad keltų konfliktus ir gadintų gyvenimą ieškovei, kadangi ši sudarė santuoką su kitu vyru, ir susilaukė kito vaiko.
Šalies argumentai
12. Ieškovė prašo taikyti neterminuotą tėvo valdžios apribojimą, nes tėvas per visus dukters gyvenimo metus neatlieka savo pareigų, nesirūpina dukra, nesidomi jos gyvenimu ir netgi rodo blogą pavyzdį savo amoraliu elgesiu. Ieškovės nuomone, atsakovo elgesys yra nepateisinamas ir nėra pagrindo manyti, kad jis pasitaisys, kadangi nededa jokių pastangų ir neišreiškia jokio noro bendrauti su vaiku. Be to, svarbu tai, kad ieškovės sutuoktinis nori būti dukters tėvu, sutuoktiniai nori turėti vieną bendrą gražią šeimą, su vienodomis pavardėmis.
Atsiliepimas
13. Atsakovo atstovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog nuo pat Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimo gavimo, atsakovas nesusisiekė su atstove advokate Renata Narbutiene. Atstovei telefonu susisiekus su atsakovu, jis pažadėjo atvykti į advokatės kontorą, tačiau iki atsiliepimo pateikimo dienos klientas nei atvyko į kontorą, nei išreiškė savo poziciją dėl pareikštų ieškovės reikalavimų, išskyrus jo nurodytą aplinkybę, kad netinkamai buvo atstovaujamas ankstesnės atstovės. Atsižvelgdama į susiklosčiusią situaciją, kai antrinės teisinės pagalbos gavėjas nebendradarbiauja su paskirtu advokatu, atstovei nėra žinoma atsakovo pozicija bei susiklosčiusios situacijos aplinkybės, priežastys, kodėl tėvas nevykdo savo tėviškųjų pareigų ir neįgyvendina tėvo valdžios, kaip savo ieškinyje nurodo ieškovė, atstovė prašo teismo priimti sprendimą savo nuožiūra, atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus bei sistemiškai įvertinant byloje surinktų rašytinių įrodymų visumą.
14. Išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba), pateikė išvadą, kurioje nurodė, jog Tarnybos atstovei apsilankius ieškovės gyvenamojoje vietoje, nustatyta, jog ieškovė su sutuoktiniu ir mažamečiais vaikais gyvena 1 kambaryje 2 kambarių name su virtuve. Namas be patogumų, nėra vonios kambario, šildomas krosnimi, tualetas lauke. Apsilankymo metu namuose buvo tvarkinga, yra reikalingi baldai, buitiniai prietaisai, kiti namų apyvokos daiktai. Ieškovė su sutuoktiniu gyvena viename kambaryje, kuriame stovi vaikiškos lovytės, spinta, staliukas. Kambarys tvarkingas, sudarytos sąlygos vaiko poilsiui ir laisvalaikiui. Ieškovė nurodė, jog nedirba.
15. Taip pat išvadoje nurodoma, kad apsilankyti atsakovo gyvenamojoje Tarnybos atstovui nepavyko. Su juo buvo susisiekta mobiliuoju telefonu. Vyras nurodė, jog nebuvo gavęs ieškinio. Nurodė, jog tuo metu dirbo užsienyje, Lietuvoje planavo būti maždaug po mėnesio. Atsakovo teigimu, ieškovė jam neleidžia bendrauti su vaiku, nekelia telefono ragelio, ignoruoja jį, nors pagal teismo patvirtintą bendravimo tvarką su dukra jis turėtų bendrauti nuotoliniu būdu kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį bei kas antrą šeštadienį. Jo teigimu, dukrą paskutinį kartą gyvai matė praeitais metais. Pasak atsakovo, išlaikymo vaikui neteikia, nes ieškovė nesilaiko teismo sprendimo. Taip pat išvadoje pažymėta, kad pokalbis vyko nekonstruktyviai, atsakovas padėjo telefono ragelį.
16. Tarnyba nurodė, jog A. P. auga sveika, darželio nelanko, būna namuose su mama ir broliu. Vaiko nuomonė neišklausyta dėl mažo vaiko amžiaus.
17. Išvadoje pažymėta, kad šeima Tarnybai dėl vaiko teisių ir geriausių interesų pažeidimų yra žinoma.
18. 2020 m. lapkričio 3 d. gauta informacija iš atvejo vadybininko, kad vaikui ir motinai yra nesaugu gyventi su sugyventiniu dėl narkotinių medžiagų vartojimo, 2020 m. lapkričio 10 d. atliktas vaiko situacijos vertinimas, nustatytas vaiko apsaugos poreikis ir priimtas sprendimas taikyti laikinosios priežiūros priemonę, motiną su vaiku apgyvendinant (duomenys neskelbtini). Laikinosios priežiūros laikotarpis nuo 2020 m. lapkričio 11 d. iki 2021 m. spalio 1 d.
19. 2021 m. liepos 27 d. gautas anoniminis pranešimas (1VTP-2141), jog (duomenys neskelbtini), gyvena A. P., kuri turi (duomenys neskelbtini) mergaitę, namuose dažnai girtaujama, namas apgriuvęs, vaikas galimai neprižiūrimas. Vaiko teisių pažeidimų nenustatyta.
20. 2021 m. rugpjūčio 5 d. gautas tėvo pranešimas (1GD-12814) , jog motina galimai neturi kur gyventi ir nesirūpina vaiku. Vaiko teisių pažeidimų nenustatyta.
21. 2021 m. rugpjūčio 9 d. gautas vaiko tėvo pranešimas (1GD-12934), jog motina nesudaro sąlygų bendrauti su vaiku. Vyras atlieka bausmę įkalinimo įstaigoje. Vaiko teisių pažeidimų nenustatyta.
22. 2021 m. rugpjūčio 17 d. ir 2021 m. rugpjūčio 19 d. gauti pakartotini tėvo pranešimai dėl bendravimo su vaiku, 2021 m. rugpjūčio 23 d. (1VTP-2394) sudaryta rekomendacinio pobūdžio bendravimo tvarka. Vaiko teisių pažeidimų nenustatyta.
23. 2022 m. spalio 4 d. nustatytas smurtas prieš vaiką, mergaitė tapo galimo smurto liudininke, įvykus konfliktui tarp vaiko mamos, jos tėvo ir motinos sutuoktinio. 2022 m. spalio 17 d. atliktas vaiko situacijos vertinimas, nustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį.
24. 2022 m. spalio 31 d. kreipėsi vaiko tėvas, kad vaiko motina nesudaro galimybės pasimatyti su vaiku, atsisako teikti informaciją apie vaiką. Vaiko teisių pažeidimų nenustatyta.
25. 2022 m. gruodžio 13 d. vaiko tėvas kreipėsi dėl bendravimo tvarkos nevykdymo, pranešimas nepasitvirtino. Vaiko teisių pažeidimų nenustatyta.
26. 2023 m. vasario 17 d. vaiko tėvas kreipėsi dėl trukdymų bendrauti su vaiku. Vaiko teisių pažeidimų nenustatyta.
27. 2023 m. kovo 2 d. nustatytas galimas smurtas prieš vaiką, agresyvus tėvas konfliktavo vaiko akivaizdoje, gadino šeimos turtą.
28. 2023 m. kovo 5 d. gautas vaiko tėvo pranešimas, kad vaiko mama neįsileidžia į namus pasimatyti su vaiku. Vaiko teisių pažeidimų nenustatyta.
29. 2023 m. kovo 9 d. vaiko tėvas kreipėsi dėl bendravimo tvarkos nevykdymo. Vaiko teisių pažeidimų nenustatyta.
30. 2023 m. kovo 20 d. atliktas vaiko situacijos vertinimas, nustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį.
31. 2023 m. kovo 20 d. gautas policijos pranešimas, kad vaiko tėvas gąsdina vaiką daužydamas duris ne jam priklausančią bendravimo su vaiku dieną.
32. 2023 m. kovo 22 d. gautas vaiko tėvo kreipimasis dėl bendravimo tvarkos pažeidimo, vaiko teisių pažeidimų nenustatyta.
33. 2023 m. kovo 30 d., atlikus vaiko situacijos vertinimą, galimi vaiko teisių pažeidimai nenustatyti.
34. 2023 m. gegužės 2 d. gauti analogiški vaiko tėvo pranešimai apie galimai pažeidžiamą vaiko teisę bendrauti su tėvais ir artimaisiais giminaičiais. Nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai.
35. 2023 m. gegužės 17 d. atliktas vaiko situacijos vertinimas, nustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį, informacija perduota atvejo vadybininkui.
36. Pasisakydama dėl ieškinio reikalavimų, Tarnyba nurodė, jog nepilnametės tėvus sieja konfliktiški ir įtempti santykiai, nuolat yra gaunama informacija apie pažeidžiamus vaiko interesus. Vaiko tėvo kreipimaisi yra susiję su bendravimo su nepilnamečiu vaiku ribojimais, vaiko motina, socialiniai darbuotojai, kreipiasi informuodami apie nederamą ir neadekvatų tėvo elgesį mažamečio vaiko akivaizdoje. Teismui teikiamoje medžiagoje pastebima, jog atsakovas nėra linkęs konstruktyviai bendrauti su specialistais, tiek su socialiniais darbuotojais, tiek su Tarnybos specialistais. Bendraujant su juo, pastebimas necenzūrinės leksikos vartojimas, pakeltas balso tonas, įžeidinėjimai, agresyvumas. Gautuose policijos pranešimuose nurodoma, jog atsakovas, atvykęs į nepilnametės dukros gyvenamąją vietą, elgiasi agresyviai, laužo baldus bei kitus daiktus. Atsakovas nėra linkęs priimti siūlomų pagalbos priemonių situacijai šeimoje pagerinti (atsisako lankyti pozityvios tėvystės mokymus, psichologo konsultacijas), turi gana skeptišką požiūrį į specialistų teikiamas pagalbas ir rekomendacijas. Pažymima, jog klientas dažnai išvyksta iš Vilniaus, kas apsunkina tinkamą socialinių paslaugų teikimą. Be kita ko, akcentuojamas sudėtingas bendradarbiavimas su šalimi, konstruktyvaus pokalbio nebuvimas, kadangi nuolat vartojami necenzūriniai žodžiai, nepagrįsti kaltinimai. Atsižvelgus į šių aplinkybių visumą, atvejo vadybos proceso taikymas atsakovui yra netikslingas.
37. Dėl nurodytų aplinkybių, Tarnybos vertinimu, egzistuoja aplinkybės, kurių pagrindu atsakovui galėtų būti ribojama tėvo valdžia nepilnametės dukters atžvilgiu. Tačiau negalima neatkreipti dėmesio, jog vaiko tėvas pakankamai dažnai yra kreipęsis dėl bendravimo su nepilnamete dukra sunkumų, kas galimai ir įtakoja neadekvatų, emocionalų tėvo elgesį. Tarnyba pažymėjo, jog ir išlaikymą atsakovas atsisako teikti, motyvuodamas tuo, jog ir ieškovė nesilaiko teismo sprendime numatytos bendravimo tvarkos.
Žemesnės instancijos teismas
38. Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinį pilna apimtimi jame nurodytais argumentais. Papildomai paaiškino, jog atsakovas su dukra nebendrauja. Pati ieškovė, radusi iš vakaro praleistą skambutį, skambino atsakovui per Kalėdas, klausė, ar nori pasveikinti dukrą. Atsiliepęs jis priekaištavo už neatsilieptą skambutį, su dukra bendrauti nepanoro, pasiūlė „eiti jai su savo dukra“. Kartais paskambina močiutė iš atsakovo pusės, pasidomi.
39. Dėl išlaikymo dukrai, ieškovė nurodė, jog atsakovas dukters visiškai neišlaiko. Jai paprašius, kad atsakovas bent už darželį sumokėtų, atsakovas pasakė, jog ieškovė turi vyrą, tegu jis ir moka.
40. Taip pat ieškovė paaiškino, jog vasarą atsakovas Tarnybai rašė skundus, kad ji neduoda dukros, tačiau ji pati bandė skambinti atsakovui, bet jei pakeldavo ragelį, tai tuoj numesdavo. Taip pat atsakovas siūlė jai gyvai susitikti, paduoti 500 Eur, tačiau jo mama pasakė, kad atsakovas tokių pinigų neturi.
41. Ieškovė pasakojo, jog atsakovas po pirmo teismo sprendimo ilgai nebendravo, po to rugsėjo 1-ąją susitiko, kad nuvestų dukrą į darželį, po to, atėjęs į laiptinę, ieškovei pradėjo grasinti suduoti. Vėliau atsakovas su dukra norėdavo bendrauti ne savo dienomis, grasino, jog sakys, kad ieškovė neleidžia bendrauti. Be to, su dukra atsakovas savo dienomis turėdavo bendrauti po 2 valandas, savaitgaliais – penkias, tačiau tiek neprabūdavo, be to, nuolat „sėdėdavo telefone“. Taip pat buvo kvietusi į dukters gimtadienį, atsakovas atvyko vienas apsvaigęs. Po to parašė jo mama, kad neatvyko, nes susipyko su atsakovu. Pasak ieškovės, iš atsakovo prasidėjo įvairūs grasinimai, aiškinimai skirtis su vyru. Be to, atsakovas gąsdino ir jos vyrą, jų bute, matant vaikams, vyko muštynės, atsakovas sudaužė veidrodį, durų rankeną, vaiko vežimėlį. Ieškovė norėjo, kad atsakovas bendrautų tik su vaiku, o ne su ja.
42. Atsakovui grįžus iš užsienio, ieškovė prašė socialinės darbuotojos, kad ši dalyvautų susitikime. Atvykęs į susitikimą su dukra atsakovas iškart puolė ieškovę, pamatęs socialinę darbuotoją, keikėsi, atvertė stalą. Dukra pradėjo verkti, socialinė darbuotoja paėmė dukrą, o ieškovė – sūnų ant rankų. Atsakovas užsimojo ranka prieš ieškovę, po to metė kėdę, sulaužė. Išeidamas apvertė ir sulaužė rūbų kabyklą, vežimėlį (dar vieną). Kitą rytą, ruošiant dukrą į darželį, išgirdo beldimą į duris, ten buvo atsakovas, jis grasino išlaužti duris, ieškovė iškvietė policiją. Policija liepė jam išeiti, bet po valandos jis vėl grįžo, sulaužė rankeną ir trečią vežimėlį. Dėl atsakovo elgesio ieškovė su šeima persikraustė, buvo nustatytas nuotolinis bendravimas. Atsakovas rašė skundus Tarnybai, po to pradėjo grasinti ieškovei, kad suras, kur gyvena, rašinėdavo įžeidžiančias, grasinančias žinutes.
43. Taip pat ieškovė papasakojo, kad vos gimus dukrai, atsakovas norėjo, kad jo mama perimtų vaiko globą, o ieškovė eitų dirbti. Po gimdymo kartu gyveno gal mėnesį, nes atsakovas prieš ją pradėjo smurtauti, namo grįždavo naktimis apsvaigęs nuo narkotikų. Ieškovei išvykus į (duomenys neskelbtini), atsakovas buvo aprimęs, tačiau kartą jai nenorint kartu vykti pas jo motiną, atsakovas sudaužė jos telefoną, vėliau atsiprašinėjo.
Šalies argumentai
44. Ieškovė paaiškino, kad po atsakovo apsilankymų, dukra naktimis pradėjo labai blogai miegoti, prabusdavo, verkdavo, dėl to ėjo pas gydytoją. Dabar situacija susitvarkė. Su (duomenys neskelbtini) gimtadieniu atsakovas dukters net nepasveikino. Dukros išlaikymui neduoda nei cento, daiktų neperka, apie vaiką nesiteirauja. Dėl atsakovo elgesio teko ne tik išvykti iš miesto, bet ir darželį pakeisti. Atsakovo elgesys neadekvatus. Apie tai, kad atsakovas vartoja narkotikus, ieškovė sužinojo, kai pradėjo draugauti, tačiau jis žadėjo eiti gydytis. Ieškovei laukiantis dukters, atsakovas kas 2 savaites atvažiuodavo. Kad gautų pinigų, vogdavo iš degalinių ir pan. Nėštumo metu ji mokėsi, o atsakovas oficialiai gal net 1 mėnesio neišdirbo.
45. Pasak ieškovės, ji bendrauja su atsakovo mama, kartais susitinka, viena kitą pasveikina su šventėmis. Pati motina apie sūnų sako, kad su juo nebendrauja, nežino, kur jis ir nurodo, jog nepriims pas save gyventi.
46. Šiuo metu ieškovė nežino, ar atsakovas vartoja narkotikus, bet mano, jog taip. Gydytis jis nebandė. Pasakius, kad reikia mokėti už nuomą, atsakovas pasakė „eik ir dirbk“. Pasak ieškovės, atsakovas pridarė jai daug skolų.
Šalies argumentai
47. Ieškovės atstovas advokatas Zigmantas Benetis nurodė, jog yra visi įstatyme numatyti pagrindai tam, kad ieškinys būtų tenkintas pilna apimtimi.
Žemesnės instancijos teismas
48. Teismo posėdyje atsakovas V. O. nedalyvavo. Siekiant sudaryti galimybę jam dalyvauti posėdyje, posėdžiai buvo atidedami, sudaryta galimybė dalyvauti posėdyje nuotoliniu būdu, tačiau atsakovas į teismą neatvyko, taip pat neprisijungė prie nuotolinio posėdžio.
Atsiliepimas
49. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė advokatė Renata Narbutienė pakartojo atsiliepime nurodytas aplinkybes. Atstovė nurodė, jog šeimos santykiai nesusiklostė, ieškovė jau sudariusi naują santuoką. Atsakovas išsakė, jog jam yra trukdoma bendrauti, tačiau ieškovė tokių aplinkybių nenurodė. Apie tai, ar vaikas matė konfliktus, atsakovas nenurodė. Atstovė prašė remtis bylos medžiaga ir priimti sprendimą vadovaujantis geriausiais vaiko interesais.
Žemesnės instancijos teismas
50. Teismo posėdžio metu Tarnybos atstovė nurodė, jog atsižvelgdama į bylos aplinkybes, į neadekvatų atsakovo elgesį, neprieštarauja ieškinio tenkinimui. Atstovė papildomai nurodė, jog Tarnyba paskutinį kartą 2023 m. gegužės mėnesį buvo susisiekusi su atsakovu, bet pokalbis buvo nekonstruktyvus. Atvejo vadyba jam taikoma, bet neįmanomas bendradarbiavimas.
51. Teismo posėdyje liudytoju apklaustas E. T.-P. (E. T.-P.) nurodė esantis ieškovės vyras, santykiai geri.
52. Su atsakovu liudytojas nurodė nebendraujantis, bet atsakovas grasina jo sutuoktinei, laužė baldus (stalą, kėdę) prieš vaikų akis. Pasak liudytojo, tėvas su vaiku nebendrauja. Būna atsakovo bendravimo dienos, ieškovė jam praneša, kad tam tikrą dieną paskambins, kad pabendrautų su vaiku, bet jis atsisakydavo, pradėdavo rašyti nesąmones, grasinti. Sutuoktinė visą mėnesį atsakovui skambino, rašė, tačiau atsakovas užblokavo jos telefono numerį. Tada paskambino iš liudytojo telefono, atsakovas pakėlė, poros minučių nepakalbėjo ir padėjo ragelį. Liudytojo teigimu, apie tris mėnesius ieškovė atsakovui rašė, skambino, o jis bendrauti nenori.
53. Pasak liudytojo, atsakovas grasina pastoviai – kad neduos dukrai gyventi su kitu žmogumi, padarys viską, kad vaikas su motina negyventų. Liudytojo teigimu, ieškovė nedraudžia atsakovui bendrauti. Viskas buvo gerai, kol atsakovas neįėjo į butą, po to pradėjo viską daužyti. Pradžioj keikėsi, tada smurtavo, po to pabuvo su vaiku 30 min. ir išvažiavo. Liudytojo nuomone, atsakovas norėjo bendrauti kaip jam norisi, o ne pagal teismo sprendimą. Gavęs naują nutartį, grasino skųstis.
54. Liudytojas nurodė, jog atsakovas vartoja narkotikus, rūko. Net į vaiko gimtadienį atvažiavo apsvaigęs.
55. Pasak liudytojo, išlaikymo vaikui atsakovas neteikia, daiktų neperka, tik tiek, kiek močiutė vaikui padovanojo. Žadėjo, kad perves, tačiau taip ir nepervedė. Pasakė, kad nemokės tol, kol jis nebendraus su vaiku taip, kaip jis nori (po naujos tvarkos nustatymo). Tačiau pagal ankstesnę bendravimo tvarką irgi nemokėjo išlaikymo – buvo išvažiavęs į Jungtinę Karalystę, žadėjo grįžęs sumokėti, bet taip ir nesumokėjo. Grįžęs pažaidė su vaiku 30 min., žadėjo padaryti pavedimą, bet taip nieko ir nepadarė. Liudytojo teigimu, šias aplinkybes jis matė, nes buvo šalia, kadangi atsakovo elgesys nesuprantamas, negali žinoti, kaip elgsis.
56. Liudytojas nurodė, jog paskutinis atsakovo susitikimas su dukra buvo prieš maždaug 4-5 mėnesius. Dieną prieš planuojamą susitikimą, sutuoktinė atsakovui parašė, kad bus susitikimas su socialine darbuotoja, tai jis atvažiavo, viską laužė. Kitą dieną atvažiavo socialinė darbuotoja, po to atsakovas, prieš darbuotoją pradėjo viską laužyti (galvojo, kad ten ieškovės kolegė). Tą dieną sutuoktinė su socialine darbuotoja rašė policijai pareiškimą, po to kreipėsi dėl laikinųjų apsaugos priemonių.
57. Taip pat liudytojas nurodė, jog girdėjo, kaip dukra bendrauja nuotoliu su tėvu – atsakovas kažką pasakė, dukra neatsakė, tai jis pradėjo rėkauti „kokia čia tvarka, nesąmonė“ ir t. t. Pasak liudytojo, atsakovas bendrauja tik telefonu, į vaizdo skambučius neatsiliepia. Pats atsakovas ieškovei neskambino, tik rašinėjo grasinimus. Nespėjus ieškovei jam parašyti dėl skambučių, jau kreipėsi į Tarnybą.
58. Liudytojo teigimu, vaikas tėvo nepažįsta. Ieškovė jai aiškina, kad turės bendrauti su tėčiu. Liudytoją mergaitė vadina tėčiu. Mergaitės ryšys su tėvu nelabai geras, vaikas jo bijo. Tėvas, atėjęs į namą, ne su vaiku bendrauja, o pirmiausia grasina, išgąsdino vaiką. Apsiraminęs norėjo dukrą paimti, bet ji pradėjo verkti ir bėgo pas mamą. Pas liudytoją mergaitė bėga išskėstomis rankomis. Liudytojo nuomone, atsakovas atvažiuoja ne su vaiku pasimatyti, o su ieškove santykių pasiaiškinti.
59. Liudytojas nurodė, jog gyvų pasimatymų per paskutinius metus buvo daugiau nei 2 kartai. Vieno pasimatymo nelabai laiko pasimatymu, kadangi tik atvažiavo, pakonfliktavo ir išvažiavo. Liudytojas įvardijo agresyvų atsakovo elgesį su mergaitės motina. Pasak liudytojo, motina netrukdė vaikui bendrauti su tėvu. Atsakovo raštai, skundai Tarnybai – nepagrįsti, rašomi net po to, kai ieškovė parašydavo apie būsimą pasimatymą. Taip pat liudytojas paaiškino, kad tiesiogiai prieš vaiką tėvas nesmurtavo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkinamas.
60. Byloje pateiktu ieškiniu ieškovė A. P. T. prašo neterminuotai apriboti V. O. tėvo valdžią vaiko A. P. atžvilgiu.
61. Tėvų valdžios esmė – tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir juos iki pilnametystės išlaikyti (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, CK 3.155 straipsnis). Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005).
62. Tėvų valdžios ribojimo pagrindai įtvirtinti CK 3.180 straipsnio 1 dalyje. Jų sąrašas baigtinis ir pagrindas apriboti tėvų valdžią yra tada, kai motina ar tėvas: 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos iš šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas tėvų valdžiai apriboti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartį civilinėje byloje 3K-7-114/2013).
63. Nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (ar vienas iš jų) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį, gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad spręsdamas dėl byloje pareikšto reikalavimo apriboti tėvų valdžią pagrįstumo, teismas turi nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, kurios reikšmingos sprendžiant dėl tėvų atliktų (neatliktų) veiksmų, įgyvendinant tėvų valdžią, priešingumo vaiko interesams, tarp jų – galbūt pažeidžiamus vaiko interesus ir pažeidimų pobūdį. Atsižvelgdamas į šiuos kriterijus ir faktines bylos aplinkybes, teismas sprendžia, kokią taikyti vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonę: laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Tėvų valdžios apribojimas gali turėti labai didelės įtakos vaiko psichologinei būsenai ir jo tolimesnei raidai, todėl tėvų valdžią gali apriboti tik teismas ir tik esant CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytoms sąlygoms bei tik nustačius vieno iš tėvų, kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę. Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu, kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).
64. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko – jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tėvų valdžios apribojimą. Sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo sąlygų, būdo ir padarinių, nustatytų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.180 straipsnyje, svarbu nustatyti tėvų veiksmus, kuriais neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. CK 3.180 straipsnio 1 dalyje įvardytų sąlygų sąrašas, kai ribojama tėvų valdžia, yra baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas, motina ar abu tėvai vengia atlikti savo pareigas vaikams, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaiku, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu, nesirūpina vaikais (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015). Visais išvardytais atvejais turi būti nustatyta tėvų kaltė. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009). Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaikų vystymuisi ar visiškai jais nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis).
65. Byloje pateikti dokumentai patvirtina, kad nepilnamečio vaiko A. P., gim. (duomenys neskelbtini), motina yra ieškovė A. P.-T., o tėvas yra atsakovas V. O.. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1736-984/2022, nepilnametės dukters gyvenamoji vieta nustatyta su motina, jos gyvenamojoje vietoje, iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui priteista po 150 Eur/mėn. laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki 2022 m. rugsėjo 1 d. įskaitytinai ir po 178 Eur/mėn. nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki vaiko pilnametystės. Taip pat minėtu sprendimu iš atsakovo priteistas 1 656 Eur išlaikymo įsiskolinimas dukters naudai bei nustatyta atsakovo bendravimo su dukra tvarka.
66. Iš byloje surinktų įrodymų, ieškovės ir liudytojo paaiškinimų posėdžio metu matyti, jog atsakovas su dukra iš esmės nebendrauja, o jo Tarnybai periodiškai siunčiami skundai yra deklaratyvūs, nurodoma informacija Tarnybos darbuotojams patikrinus aplinkybes, dažniausiai nepasitvirtina, iš paties atsakovo Tarnybos atstovams išsakytų teiginių bei ieškovės paaiškinimų galima spręsti, kad jais visų pirma siekiama pakenkti ieškovei. Atsakovas, atvykęs į ieškovės namus siekia ne bendravimo su dukra, o bando aiškintis santykius su ieškove, kelia konfliktus, elgiasi agresyviai, gadina daiktus, gąsdina tiek savo dukrą, tiek kitą ieškovės mažametį vaiką. Taip pat pažymėtina, kad atvykęs į susitikimą su dukra, atsakovas net neišbūna teismo sprendimu patvirtintoje bendravimo tvarkoje jam skirto laiko. Be to, atsakovo bendravimas su Tarnybos darbuotojais taip pat nekonstruktyvus, turintis neigiamą nusistatymą (Tarnybos darbuotojai įžeidinėjami, keikiamasi, reiškiami tik kaltinimai, ragelis numetamas tada, kada norima ir pan.). Taip pat atsakovas galimai vartoja narkotines medžiagas (pvz., 2023 m. kovo 20 d. Vaiko situacijos vertinimo anketa Nr. 1VSV-1539, 2023 m. kovo 30 d. Vaiko situacijos vertinimo anketa Nr. 1VSV-1771, 2023 m. balandžio 21 d. Pagalbos planas, 2023 m. kovo 24 d. Pagalbos planas, 2023 m. gegužės 17 d. Vaiko situacijos vertinimo anketa Nr. 3VSV-1722, 2022 m. spalio 17 d. Vaiko situacijos vertinimo anketa Nr. 1VSV, SOS Vaikų kaimai Lietuva 2022 m. lapkričio 3 d. raštas Nr. SK, 2020 m. lapkričio 9 d. Vaiko laikino apgyvendinimo aktas Nr. 1VLA-653, 2020 m. lapkričio 10 d. Informacija apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą Nr. 1IGP-3319, 2021 m. rugpjūčio 24 d. Informacija apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą Nr. 1IGP-2883, 2021 m. rugpjūčio 10 d. Informacija apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą Nr. 1IGP-2757, Tarnybos 2021 m. rugpjūčio 11 d. raštas V. O. Nr. 1SD-7994 bei 2021 m. rugpjūčio raštas Nr. 1SD-8621, 2022 m. spalio 4 d. Pranešimas apie galimą vaiko teisių pažeidimą Nr. 1TP-2823, 2023 m. birželio 13 d. Vaiko situacijos vertinimo anketa Nr. 3VSV, 2023 m. birželio 29 d. Vaiko situacijos vertinimo anketa 3VSV, 2023 m. liepos 25 d. Vaiko situacijos vertinimo anketa Nr. 3VSV-2680, SOS vaikų kaimai Lietuva 2023 m. liepos 31 d. raštas dėl priimti sprendimo neskirti atvejo vadybos Nr. SD-4839, 2023 m. liepos 12 d. Vaiko situacijos vertinimo anketa Nr. 3VSV-2512). Taip pat iš ieškovės, liudytojo paaiškinimų, Tarnybos dokumentuose užfiksuotų aplinkybių nustatyta (atsakovas to paneigiančių įrodymų teismui nepateikė), kad atsakovas prie dukters išlaikymo visiškai neprisideda (žr., pvz., 2021 m. rugpjūčio 12 d. Pagalbos planas Nr. SOS21-PP556, 2022 m. balandžio 26 d. Pagalbos planas).
67. Tarnyba byloje pateikė rašytinę išvadą, kurioje nurodė, jog Tarnybos vertinimu, egzistuoja aplinkybės, kurių pagrindu atsakovui galėtų būti ribojama tėvo valdžia nepilnametės dukters atžvilgiu, tačiau nurodė, jog galutinę išvadą Tarnyba teiks po įrodymų ištyrimo. Teismo posėdžio metu Tarnybos atstovė, atsižvelgdama į bylos aplinkybes, į neadekvatų atsakovo elgesį, nurodė, jog neprieštarauja ieškinio tenkinimui.
68. Esant nustatytoms aplinkybėms, įvertinus tai, kad atsakovas vaiku nesirūpina, išlaikymo vaikui neteikė ir neteikia, jam sudarytų galimybių bendrauti su dukra metu elgiasi neadekvačiai, agresyviai, gąsdina vaiką, naudoja necenzūrinę leksiką, su Tarnybos atstovais nebendrauja, darytina išvada, jog atsakovas nesiekia tinkamai įgyvendinti savo, kaip tėvo, teisių bei pareigų bei veikia priešingai vaiko interesams.
69. Teismas, atsižvelgdamas į visus byloje surinktus duomenis, sprendžia, kad atsakovas daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ir visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Esant nurodytoms aplinkybėms neterminuotai apribotina atsakovo V. O. tėvo valdžia nepilnamečio vaiko A. P. atžvilgiu.
70. Pažymėtina, kad tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis).
71. Sprendimas dalyje dėl tėvo valdžios apribojimo vykdomas skubiai (CPK 496 straipsnis).
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo
72. Teismas 2023 m. birželio 15 d. nutartimi šioje byloje taikė laikinąsias apsaugos priemones – iki galutinio teismo procesinio sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo uždraudė atsakovui lankytis ieškovės gyvenamojoje vietoje bei uždraudė atsakovui matytis su nepilnamečiu vaiku A. P., taip pat iki galutinio teismo procesinio sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo nustatė atsakovo ir nepilnamečio vaiko A. P. laikiną bendravimo tvarką.
73. Atsižvelgiant į teismo pareigą užbaigus bylą kartu išspręsti ir laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, kartu įvertinus tai, jog išnagrinėjus civilinę bylą, išnyksta tolesnis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumas, laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos įsiteisėjus teismo sprendimui.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
74. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja CPK 93–94, 96–961, 98 straipsnių nuostatos. Šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 98 straipsniai). Remiantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktu, ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. rugpjūčio 11 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovas yra 100 proc. atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei. Todėl žyminis mokestis bei procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo valstybei nagrinėjamu atveju nepriteistinos.
75. Ieškovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus 2024 m. sausio 23 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo teikiama antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 proc. išlaidų. Duomenų apie patirtas kitas atstovavimo išlaidas (teisinę pagalbą teikiant ne Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirtai atstovei) ieškovė nepateikė.
76. Ieškinys šiuo sprendimu tenkinamas visiškai, tačiau atsižvelgiant į tai, kad abi šalys yra atleistos nuo bylinėjimosi išlaidų ir žyminio mokesčio mokėjimo, žyminis mokestis ir kitos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, 282 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Neterminuotai apriboti atsakovui V. O., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią dukros A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.
Sprendimą vykdyti skubiai.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 15 d. nutartimi šioje byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti įsiteisėjus teismo sprendimui.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu, skundą paduodant Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.