- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-01-05
- Bylos Nr.
- N2-30-359/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-01137-2011-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Kaulakis
- Ieškovas
- L. L.
- Atsakovas
- V. L.
- Išvadą teikia
- Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybos
- Advokatai
- Rita Petručionytė, Jonas Leonavičius
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant ieškovei L. L., jos atstovei advokatei Ritai Petručionytei, atsakovui V. L., jo atstovui advokato padėjėjui Jonui Leonavičiui, institucijos teikiančios išvadą- Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovei Vidai Kalaušienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. L. ieškinį atsakovui V. L., institucija teikianti išvadą- Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba, dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė L. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu (b.l. 3-4) bei patikslintu ieškiniu (b.l. 48-49) atsakovui V. L., prašydama pakeisti 2007-12-10 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo sprendimu Nr. 2-368-643/2007 priteistą išlaikymą vaikams: iš V. L. nuo 2011-08-23 priteisti nepilnamečių vaikų mėnesinį išlaikymą: I. L., gim. (duomenys neskelbtini) G. L., gim. (duomenys neskelbtini) G. L., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui kas mėnesį skirti po 500 Lt kiekvienam vaikui iki kiekvieno iš jų pilnametystės.
Teismo posėdžio metu ieškovė bei jos atstovė prašė patikslintą ieškinį tenkinti. Paaiškino, kad ieškovė po santuokos nutraukimo su atsakovu buvo sudariusi kitą santuoką, tačiau ji dabar nutraukta. Turi ketvirtą vaiką, bet tėvas yra ne atsakovas. Ieškovė yra paėmusi paskolą dėl namo renovacijos. Turi penkis - šešis kreditinius įsipareigojimus, apie 20 – 30 000 Lt skolą. Pinigus paėmė būsto įrengimui, įrengti namą. Dabar jos pajamos sumažėjusios ir jos visos eina vaikų gerovei. Ieškovė gauna apie 968 Lt, nedirba apie metus laiko. Darbą turi BTA draudime. Dar gauna iš socialinės rūpybos pašalpą 150 Lt ir pašalpą už vaiką 968 Lt, viso jos pajamos sudaro apie 1100 Lt. Į antstolį dėl išlaikymo nesikreipė, nes atsakovas išlaikymą vaikams mokėdavo. Sūnus G. nelanko meno mokyklos, jis lanko privačias pamokas. Privačios pamokos brangesnės, bet juose yra daugiau laiko užsiėmimams. Sūnus labai norėjo į tas pamokas, todėl įžvelgė didesnes perspektyvas juose. Sūnui G. yra šlapimo sutrikimai, kurie nustatyti po santuokos su atsakovu nutraukimo, tai jau 6 m. Patikslintu ieškiniu išlaikymo sumą nuo 400 Lt iki 500 Lt padidino, kadangi su vaikais nebuvo paskaičiavimų padarę. Dukrai I. reikia 500 Lt išlaikymui, nes jai pirkti reikia ne tik viršutinius drabužius, bet ir apatinius rūbus, kojines, sijonus, bliuskes, šaliką, nors ne kasmet, tai kas du metai šie rūbai keičiami, nes mergaitė auga kaip ir berniukai. Skaičiavimuose neatsispindi visi rūbai, bet akcentuojama būtiniausi daiktai, kurie buvo pirkti. Vaikai naudojasi kompiuteriu, tai elektrai, vandeniui ir išlaidos namui apšildyti. Kasdien duodama vaikams po 5 Lt į mokyklą, 20 Lt papildymas telefonui. Be to, yra rinkliavos mokykloje. Formali teisės norma yra jeigu motina negali prisidėti prie vaikų išlaikymo dėl kokių nors objektyvių priežasčių, išlaikymo našta gula tėvui. Ieškovė turi gyvenamąjį namą, žemės sklypą, tai jai liko po santuokos nutraukimo. Socialinės paramos namo šildymui negauna, turi skolinius įsipareigojimus bankui. Nutraukiant santuoką buvo susitarta dėl 235 Lt išlaikymo sumos kur šiai dienai teismai tokios sumos nepriteisia, nes ta suma neatitinka patenkinti poreikių. Patenkinti poreikius vienam žmogui reikia 800 Lt, ši suma turi dalintis abiem tėvam. Vaikai turi specialių poreikių- G. L. serga šlapimo sutrikimu, kas sąlygoja trumpą patalynės naudojimą, trumparegystė sąlygoja akinių būtinumą. I. L. turi trumparegystę. Atsakovas prisideda prie vaikų išlaikymo, vežasi į keliones, tačiau nepaisant to, kad V. L. vienaip ar kitaip prisideda išlaikyti vaikus, tai neišeliminuoja įstatyme numatytos pareigos išlaikyti vaikus. V. L. debeto apyvarta yra 76 250 Lt, kredito apyvarta 74 489 Lt 24 ct. t.y. į sąskaitą įplaukė 74 489 Lt 24 ct. 10 000 Lt ėmė įstatyminį kapitalą ir po to 10 000 Lt nusiėmė. Neturi nekilnojamojo turto, bet turi transporto priemones ir ne vieną, turi įkūręs įmonę.
Teismo posėdžio metu atsakovas bei jo atstovas su ieškovės reikalavimais nesutiko. Paaiškino, kad jis neatsisako prisidėti prie vaikų išlaikymo, tačiau ieškovės prašomo dydžio išlaikymo jis teikti neturi galimybės, sutinka mokėti po 300 Lt kiekvienam vaikui. Ieškovės prašoma suma per didelė, nes atsakovas vaikams papildomai moka už būrelius, ekskursijas, mokėjo už gitarą, taip pat sumokėjo 160 Lt skolą už meno mokyklą. Vaikams nupirko du keturračius motociklus, dviračius, motociklus, telefonus. Be to jis pats turi kreditorinių įsipareigojimų, moka po 200 Lt palūkanas bankui. Pilna apimtimi sutikti su ieškovės pirminiu po to patikslintu ieškiniu negalima, jis yra dalinai teisėtas, bet visiškai nepagrįstas. Reikia atsižvelgti į nepilnamečių vaikų poreikius, tai turbūt ir būtų tos būtinosios objektyvios aplinkybės reikalaujant padidinti išlaikymo dydį. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, aplinkybių kurių pagrindu galima teigti, jog yra reikalinga papildoma materialinė parama jos vaikams. Ieškovė vadovavosi savo subjektyvia nuomone, pateikė vaikų poreikių lentelę. Tačiau taip ir liko neaišku, kodėl vaikams reikalinga materialinė parama kuri yra gaunama iš tėčio tiek oficialiai, tiek ir neoficialiai ką patvirtino pats atsakovas. Ieškovės noras gyventi ne pagal savo galimybes turi būti gerai apgalvotas, o ne kaip pagrindas materialiniai paramai prisiteisti, padidinti išlaikymo dydį. Asmuo privalo elgtis rūpestingai, sąžiningai ir dorai, pasverti savo poreikius ir galimybes, įvertinti kreditorinius įsipareigojimus, galėjimą turėti ne tik ketvirtą vaiką, bet ir jį išlaikyti, neapsunkinat kitų trijų nepilnamečių vaikų materialinių poreikių, nesumažinant tiems trims vaikams skiriamo dėmesio ir materialinės paramos. Todėl visų pirmą būtina atsižvelgti į vaikų interesus, o tik po to į savo asmeninius interesus. Prašo netenkinti pilna apimtimi ieškovės ieškinio.
Teismo posėdžio metu Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovė Vida Kalaušienė su ieškovės reikalavimus palaikė. Nurodė, jog nuo 2007 m. praėjo 4 metai ir vaikų poreikiai pakito, todėl reikia padidinti išlaikymą. Tėvas turi pajamų išlaikyti vaikus. Tėvas leidžia vasarą su vaikais ir tai rodo, kad turi pinigų ir gali teikti išlaikymą. Jo atlyginimo vidurkis 2500 Lt tai jo finansinės galimybės leistų teikti po 400 Lt. Motina paskaičiavus, kad vaikams reiktų 400-500 Lt. Yra įstatymas, kad vaiko išlaikymas turi būti 800 Lt Paauglystės laikotarpiu sustiprinti vaikams regėjimą reikia ne tik akinukų, reikia papildų. Prie ieškovės vaikų išlaikymo prisideda ne tik ji pati, bet ir jos mama, ir ketvirto vaiko tėvas, nes ieškovė už 900 Lt išmokas nepragyventų.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Nustatyta, kad ieškovės ir atsakovo ištuoka įregistruota 2008-01-14, akto Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 7). Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2007-12-10 sprendimu L. L. ir V. L. santuoka nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią po santuokos nutraukimo V. L. įsipareigojo nuo 2007-11-01 nepilnamečių vaikų- I. L., G. L. ir G. L. išlaikymui kas mėnesį skirti po 235 Lt kiekvienam vaikui iki kiekvienas iš jų sulauks pilnametystės (b.l. 5-6). Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama padidinti išlaikymo dydį iki 500 Lt, kadangi atsakovo teikiamas išlaikymas yra nepakankamas, jai vienai sunku patenkinti augančių vaikų paauglių poreikius.
Pagal LR CK 3.192 str., išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, spręsdamas dėl priteistino išlaikymo dydžio, teismas atsižvelgia į tai, kad išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinus vaiko vystymosi sąlygas. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimas Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje Nr. 54). Teismas, spręsdamas dėl priteisto išlaikymo didinimo, atsižvelgia ir į tai, kad kiekvienam vaikui būdingi individualūs dvasiniai, psichologiniai, kultūriniai, moraliniai, turtiniai ir kitokie poreikiai, kuriuos patenkinti yra ne tik moralinė, bet ir teisinė abiejų vaiko tėvų pareiga. Bendrieji vaiko poreikiai - tai vaiko maitinimosi, apsirengimo, sveikatos priežiūros, mokymo, auklėjimo, laisvalaikio poreikiai. Vaiko teisių konvencijoje akcentuojama būtinybė sudaryti galimybę nepilnamečiam vaikui gauti išsilavinimą, profesinį pasirengimą, būti medicinos darbuotojų aptarnaujamam, atstatyti sveikatą, sudaryti sąlygas ugdyti asmenybei ir bręsti kultūriniu bei dvasiniu požiūriu (Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 23 straipsnio 3 dalis). Siekiant, jog vaikas suaugęs taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus bei įgytus gebėjimus.
Ieškovės L. L. ir atsakovo V. L. vaikai- I. L., G. L. ir G. L. gyvena su ieškove (b.l. 5-6). Iš ieškovės pateiktų įrodymų matyti, kad ji vaikams užtikrina gyvenamąjį būstą, jai tenka kasdieninė vaikų priežiūra, ji rūpinasi, kad atitinkamai pagal vaikų gebėjimus jie būtų lavinami, taip pat jų specialiais poreikiais- sveikatos priežiūra, taigi pripažintina, kad ieškovė imasi visų įmanomų priemonių įgyvendinti savo vaikų turtines teises ir interesus. Ieškovė neišvengiamai turi išlaidų vaikų maistui, drabužiams, avalynei, higienos reikmenims, laisvalaikiui ir kitoms būtiniausioms prekėms ir paslaugoms. Atsakovas iš esmės neginčijo, kad vaikų išlaikymui šiuo metu reikia daugiau nei yra priteista, tačiau nurodė, kad jis negali mokėti daugiau, nes neturi didelių pajamų, be to atsakovas vaikams papildomai moka už būrelius, ekskursijas, vyksta į keliones vasaros atostogoms.
Pažymėtina, jog nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, kartu turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1dalis), kurio esmė yra ta, kad, teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Remiantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, teismų praktikoje formuojama nuostata, kad siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma ir dydis negali būti ribojami vien tik minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu. Dėl to, jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaikų išlaikymas ir turi būti priteisiamas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.
Kaip matyti iš VDDFV Kaišiadorių skyriaus 2011-10-04 pažymos apie L. L. gautas išmokas Nr. 11N-113 (b.l. 53), ieškovė L. L. gauna motinystės pašalpą 968,04 Lt per mėnesį. Pagal VĮ Registrų centro duomenis ieškovės vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas- žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,2500 ha ploto, bei pastatas-gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 344,94 kv. m. bendro ploto, esantys (duomenys neskelbtini) (b.l. 55-58). Būsto šildymo išlaidų kompensacijos ieškovė negauna (b.l. 59). Ieškovė nurodo, kad vaikų poreikiams kas mėnesį išleidžia apie 1000 Lt, tačiau iš ieškovės pateiktų įrodymų dėl patiriamų išlaidų (b.l. 50-52, 72-74), negalima nustatyti, kokią konkrečiai pinigų sumą ieškovė skiria vaikų išlaikymui.
Kaip matyti iš UAB „Limoris transport“ 2011-10-07 pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį Nr. 11/10/07 (b.l. 32, 106, 129), atsakovo V. L. darbo užmokestis vidutiniškai sudaro apie 840,45 Lt, o dienpinigiai- apie 2964,33 Lt per mėnesį, t.y. atsakovo gaunamos pajamos sudaro 3804,78 Lt per mėnesį (b.l. 107, 109-119, 130). Iš VĮ Registrų centro juridinių asmenų registro išrašo matyti, kad 2011-02-18 įregistruota UAB „Transvigis“, kurios vienintelis akcininkas yra V. L., įstatinis kapitalas 10 000 Lt, tačiau iš 2011-12-06 pažymos matyti, kad įmonė veiklos nevykdo, pajamų negauna (b.l. 127-128, 164). Pagal VĮ Registrų centro duomenis atsakovo vardu įregistruoto nekilnojamojo turto nėra (b.l. 82). Iš VĮ „Regitra“ pažymos matyti, kad V. L. vardu yra registruota viena transporto priemonė- (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1996 m. (b.l. 81). Iš Swedbank AB pažymos matyti, kad atsakovui 2011-02-04 buvo suteikta 7240,50 Eur paskola, kurios bendra kredito suma 9253,39 Eur; pagal 2008-07-26 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovui yra suteiktas 5000,00 Lt banko kreditinės lanksčių įmokų kortelės kredito limitas (b.l. 163).
Įstatyme įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia tai, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties, tačiau vien ta aplinkybė, kad atsakovas, būdamas dirbantis ir gaunantis pajamas, tačiau, jo manymu, nepakankamai, pati savaime negali reikšti teisinio pagrindo nedidinti išlaikymo nepilnamečiams vaikams, nes atsakovas gauna pastovias pajamas- darbo užmokestį kiekvieną mėnesį. Sunki tėvų padėtis turi reikšmės išlaikymo dydžiui, tačiau visais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus byla Nr. 3K-3-259/2004 V. S. v. M. S.). Tai reiškia, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai rūpintis vaiku. Priešingu atveju tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudaryti būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, priteisiant vaikui išlaikymą, būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalaus mėnesinio algos dydžio išlaikymas vienam vaikui, kuris šiuo metu sudaro 800 Lt (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K–3–259/2004), todėl teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad ieškovės prašymas didinti iš atsakovo priteistą išlaikymą yra pagrįstas, kadangi neprieštarauja įstatymų nustatytiems reikalavimams bei įgyvendina prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos principą (CK 3.200 str.). Tačiau teismas, įvertinęs bylos nagrinėjimo metu duotus šalių paaiškinimus bei pateiktus rašytinius įrodymus, sprendžia, kad ieškovės prašomas priteisti išlaikymo dydis yra per didelis, nėra adekvatus vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai. Pilnai patenkinus ieškovės reikalavimus, dėl aukščiau nurodytų motyvų, atsakovas negalėtų įvykdyti tokio sprendimo, kadangi priteistas išlaikymo dydis būtų akivaizdžiai neproporcingas atsakovo turtinei padėčiai.
Tokiu būdu, Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2007-12-10 sprendimu priteisto nepilnamečiams vaikams išlaikymo dydis keistinas (LR CK 3.196 str. 1 d. 1 p., 3.201 str. 1, 2 d.), iš atsakovo V. L. priteistinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams- I. L., gim. (duomenys neskelbtini), G. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. L., gim. (duomenys neskelbtini), kiekvienam mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 400 Lt iki kiekvieno iš jų pilnametystės, pradedant mokėti nuo 2011-08-23 d. (LR CK 3.194 str., 3.196 str.1 d.1 p., 3.199 str., 3.200 str.). Likusioje dalyje patikslintas ieškinys atmestinas.
Sprendimas dalyje dėl išlaikymo dydžio pakeitimo perduotinas vykdyti skubiai (LR CPK 282 str. 2 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškovė pateikė prašymą priteisti iš atsakovo 1528 Lt bylinėjimosi išlaidų- advokato teisinei pagalbai apmokėti ir dokumentų rinkimo išlaidų (b.l. 131) bei pateikė tai patvirtinančius įrodymus (b.l. 132, 133, 134, 135, 136-138). Ieškovės patirtos išlaidos laikytinos būtinomis ir pagrįstomis, kad ji galėtų kreiptis į teismą ir tinkamai realizuoti savo teisę į teisminę gynybą. Kadangi ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteistinos proporcingai patenkinto ir atmesto ieškinio dalims (CPK 93 str., 96 str., 98 str.). Todėl ieškovei iš atsakovo priteistina dalis 1222,40 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovo priteistinas 70 Lt ((400-235Lt)*12 mėn.*3 proc.) žyminis mokestis valstybei (CPK 85 str. 1 d. 3 p., 93 str. 1 d.), nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista. Be to, nagrinėjant bylą susidarė 24,75 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios buvo apmokėtos teismo lėšomis (CPK 88 str. 1 d. 3 p.; 92 str. 2 d.). Į valstybės biudžetą iš ieškovės priteistina 4,95 Lt, iš atsakovo 19,80 Lt šių išlaidų (CPK 96 str.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį patenkinti iš dalies.
Pakeisti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2007-12-10 sprendimu priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams- I. L., gim. (duomenys neskelbtini), G. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. L., gim. (duomenys neskelbtini), dydį ir priteisti iš V. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) išlaikymą nepilnamečiams vaikams- I. L., gim. (duomenys neskelbtini) G. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. L., gim. (duomenys neskelbtini), kiekvienam mokant periodinėmis išmokomis po 400 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui iki jiems sukaks pilnametystė, pradedant mokėti nuo 2011 m. rugpjūčio 23 d.
Priteisti iš V. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 1222,40 Lt (vieną tūkstantį du šimtus dvidešimt du litus 40 ct) bylinėjimosi išlaidų L. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini).) naudai.
Priteisti iš V. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 70 Lt (septyniasdešimt litų) žyminio mokesčio bei 19,80 Lt (devyniolika litų 80 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai. Šios sumos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos (įm. kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Swedbank, AB, kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Priteisti iš L. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 4,95 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos (įm. kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Swedbank, AB, kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Kitoje dalyje patikslintą ieškinį atmesti.
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo dydžio pakeitimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.