- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-07-13
- Bylos Nr.
- e2S-683-513/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-03315-2023-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irma Čuchraj
- Ieškovas
- Ž. Č.
- Atsakovas
- A. R. G.
- Kategorijos
- 3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
- 3.1.14.8.3Atsisakymas priimti ieškinį, jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė įstatymų nustatytos tai bylų kategorijai išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo Ž. Č. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. birželio 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo Ž. Č. ieškinį atsakovei A. R. G. dėl nepilnamečio vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo, vaiko bendravimo tvarkos su atsakove nustatymo, vaiko išlaikymo teikimo tvarkos pakeitimo, išlaikymo skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas Ž. Č. kreipėsi į teismą prašydamas pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. balandžio 26 dienos sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-5008-838/2018 nustatytą nepilnamečio vaiko N. Č., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą, išlaikymo dydį ir teikimo tvarką, nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su juo, nustatyti vaiko bendravimo tvarką su atsakove, priteisti iš atsakovės išlaikymą vaikui po 100 Eur per mėnesį bei 3 811,83 Eur dydžio išlaikymo vaikui įsiskolinimą ir kt.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. birželio 6 d. nutartimi ieškovo ieškinį atsisakyta priimti.
Teismas nurodė, jog nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusi Mediacijos įstatymo redakcija įtvirtino privalomą neteisminę mediaciją sprendžiant šeimos ginčus, kurie nagrinėjami ginčo teisena CPK nustatyta tvarka, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais (Mediacijos įstatymo 20 straipsnis).
Teismas nurodė, jog vadovaujantis Mediacijos įstatymo 21 straipsnio nuostatomis, privaloma mediacija inicijuojama ginčo šalių bendru sutarimu arba vienos iš ginčo šalių. Abiem šiais atvejais, t. y. tiek kai mediaciją inicijuoja ginčo šalys bendru sutarimu, tiek kai mediaciją inicijuoja viena iš ginčo šalių, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai paduodamas prašymas dėl mediatoriaus skyrimo Mediacijos įstatymo 14 straipsnyje nustatyta tvarka arba toks prašymas paduodamas pasirinktam mediatoriui, įrašytam į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą, Mediacijos įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka.
Teismas nustatė, kad ieškovas pateikė advokato L. S. 2023 m. kovo 9 d. pažymą dėl mediacijos atlikimo, kurioje nurodyta, jog mediatorius laikotarpiu nuo 2023 m. kovo 6 d. iki 2023 m. kovo 9 d. atliko neteisminę privalomąją mediaciją (taikinamąjį tarpininkavimą), mediacijos byla Nr. (11.8Mr)(M-P-23-1193)MSP-01246. Mediacijos proceso metu buvo gautas Ž. Č. pareiškimas, kad šiuo metu jo buvusi sutuoktinė A. R. G. yra išvykusi į užsienį ir dirba naftos platformose, su ja ryšys yra blogas, todėl mediacijos procesas yra negalimas, nepilnametis sūnus nuolat gyvena kartu su juo, su buvusia sutuoktine yra kilęs didžiulis ginčas, kadangi buvusi sutuoktinė nori sūnų išsivežti nuolat gyventi į užsienio valstybę, o ieškovas su tuo kategoriškai nesutinka, todėl skubos tvarka būtina spręsti klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civiliniame ginče. Dėl šios priežasties Ž. Č. informavo, kad remdamasis Mediacijos įstatymo 23 straipsnio 6 dalimi pasitraukia iš mediacijos proceso.
Teismas nurodė, jog tuo atveju, kai privalomąją mediaciją inicijuoja viena iš šalių ir kreipiasi į savo pasirinktą mediatorių, įrašytą į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą, mediatorius ginčo šalies prašymą ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo gavimo dienos išsiunčia kitai ginčo šaliai pranešimą apie gautą prašymą, kartu nurodydami, kad ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos turi būti gautas kitos ginčo šalies sutikimas dėl mediacijos vykdymo (Mediacijos įstatymo 21 straipsnio 3, 4 dalys). Teismas konstatavo, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad mediatorius būtų išsiuntęs ieškovo prašymą dėl privalomosios mediacijos atsakovei, t. y. nebuvo atlikti Mediacijos įstatymo reikalaujami procesiniai veiksmai.
Teismas pažymėjo, kad konfliktiški šalių santykiai nesudaro pagrindo taikyti Mediacijos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintas išimtis dėl privalomos mediacijos netaikymo. Taip pat teismas pažymėjo, kad nors ir teigęs, jog būtina skubiai spręsti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nes buvusi sutuoktinė nori sūnų išsivežti į užsienio valstybę, tačiau duomenų patvirtinančių, kad kreipėsi į teismą iš karto gavęs mediatoriaus pažymą, nėra, ieškinys su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones teisme pareikštas tik praėjus beveik 3 mėnesiams. Teismas konstatavo, jog nenustatė aplinkybių, dėl kurių nebūtų galima pasinaudoti privaloma neteismine mediacija.
Teismas padarė išvadą, kad prieš kreipdamasis į teismą ieškovas nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, todėl ieškinį atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas Ž. Č. (apeliantas) prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. birželio 6 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį priimti.
Argumentuoja, jog mediatorius buvo išsiuntęs ieškovo prašymą dėl privalomosios mediacijos atsakovei ir 2023 m. kovo 3 d. buvo gautas atsakovės sutikimas dėl privalomosios mediacijos vykdymo. Taigi, atsakovė buvo tinkamai informuota apie tai, kad ieškovas 2023 m. vasario 17 d. pateikė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriui prašymą vykdyti privalomąją mediaciją ir paskirti mediatorių, o atsakovė išreiškė ir savo valią dėl mediacijos vykdymo. Teikia Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2023 m. kovo 6 d. sprendimą dėl mediatoriaus paskyrimo privalomajai mediacijai vykdyti Nr. (11.8Mr)(M-P-23-1193_MSP-01246 ir įrodymus apie jo išsiuntimą elektroniniu paštu abiem šalims 2023 m. kovo 7 d.
Pažymi, kad pagal Mediacijos įstatymo 23 straipsnio 6 dalį bet kuri ginčo šalis gali pasitraukti iš teisminės mediacijos nenurodydama pasitraukimo priežasčių. Mediatoriaus advokato L. S. 2023 m. kovo 9 d. pažymoje dėl mediacijos atlikimo ir nurodyta, kad ieškovas būtent tokia įstatymo suteikta teise ir pasinaudojo. Be to, pažymoje mediatorius nurodė, jog nenustatyta aplinkybių, kad mediacijos šalys naudojosi mediacija nesąžiningai ar mediacijos metu reiškė nesąžiningus prašymus.
Mano, jog šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad prieš kreipdamasis į teismą nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, dėl to teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
CPK 336 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo ieškinį, kadangi buvo nesilaikyta įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, pagrįstumo ir teisėtumo.
Teisę kreiptis į teismą užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis, garantuojantis visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, taip pat CPK 5 straipsnis, nustatantis kiekvieno suinteresuoto asmens teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Tačiau teisminės gynybos prieinamumas yra siejamas su galimybe kreiptis į teismą tik įstatymo nustatyta tvarka. Teisės kreiptis į teismą prielaidų bei tinkamo jų įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas nustato savo iniciatyva, ieškinio priėmimo metu spręsdamas bylos iškėlimo klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018).
Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, viena iš teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų yra susijusi su tuo, kad tuo atveju, kai konkreti specialaus įstatymo norma nustato tam tikroms bylų kategorijoms išankstinę privalomą ginčų sprendimo ne teisme tvarką, asmuo gali kreiptis į teismą ir ginti pažeistas teises ar įstatymų saugomus interesus tik tuomet, kai jis pasinaudoja išankstine ginčo nagrinėjimo tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Nagrinėjamu atveju ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo, o būtent dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo vaikui priteisimo ir bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, t. y. pareiškė ieškinį, kylantį iš šeimos teisinių santykių. Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 1 punktu nustatyta privalomoji mediacija sprendžiant šeimos ginčus, nagrinėjamus ginčo teisena CPK nustatyta tvarka.
Apeliantas argumentuoja, kad pasinaudojo privalomąja mediacija, t. y. laikėsi išankstinės privalomos ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, nes pateikė 2023 m. kovo 9 d. mediatoriaus pažymą dėl mediacijos pabaigos, kurioje nurodyta, kad mediatorius laikotarpiu nuo 2023 m. kovo 6 d. iki 2023 m. kovo 9 d. vykdė neteisminę privalomąją mediaciją (taikinamąjį tarpininkavimą), mediacijos byla Nr. (11.8Mr)(M-P-23-1193)MSP-01246, tačiau Ž. Č. iš jos pasitraukė pagal Mediacijos įstatymo 23 straipsnio 6 dalimi suteiktą tokią teisę, nurodęs, jog šiuo metu jo buvusi sutuoktinė A. R. G. yra išvykusi į užsienį ir dirba naftos platformose, su ja ryšys yra blogas, todėl mediacijos procesas yra negalimas, nepilnametis sūnus nuolat gyvena kartu su juo, su buvusia sutuoktine yra kilęs didžiulis ginčas, kadangi buvusi sutuoktinė nori sūnų išsivežti nuolat gyventi į užsienio valstybę, o ieškovas su tuo kategoriškai nesutinka, todėl skubos tvarka būtina spręsti klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civiliniame ginče.
Pirmosios instancijos teismas ieškinį atsisakė priimti iš esmės konstatavęs, kad byloje nėra duomenų tai, kad mediatorius būtų išsiuntęs ieškovo prašymą dėl privalomosios mediacijos atsakovei. Mediacijos įstatymo 21 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog tuo atveju, kai privalomąją mediaciją inicijuoja viena iš ginčo šalių, ši ginčo šalis turi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai paduoti prašymą dėl mediatoriaus skyrimo šio įstatymo 14 straipsnyje nustatyta tvarka arba savo pasirinktam mediatoriui, įrašytam į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą, paduoti prašymą vykdyti mediaciją šio įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka. Ginčo šalies prašyme turi būti nurodyta kitos ginčo šalies vardas, pavardė, ginčo dalykas, gyvenamosios vietos ar kitos dokumentų įteikimo vietos adresas, o kai kita ginčo šalis yra juridinis asmuo, – juridinio asmens pavadinimas, buveinės ar kitos dokumentų įteikimo vietos adresas. To paties straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba arba mediatorius, gavę šio straipsnio 3 dalyje nurodytą ginčo šalies prašymą, ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo gavimo dienos išsiunčia kitai ginčo šaliai pranešimą apie gautą prašymą, kartu nurodydami, kad ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos turi būti gautas kitos ginčo šalies sutikimas dėl mediacijos vykdymo.
Iš dalies sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas su ieškiniu nepateikė įrodymų apie tai, kad atsakovė būtų informuota apie ieškovo kreipimąsi dėl mediacijos, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad esant pateiktai mediatoriaus pažymai apie mediacijos pabaigą, pirmosios instancijos teismas, jeigu jam kilo abejonių ir siekdamas įsitikinti, kad buvo tinkamai pasinaudota privaloma ikiteismine tvarka šios kategorijos byloje, galėjo taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą, o ne atsisakyti ieškinį priimti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad su atskiruoju skundu apeliantas pateikė įrodymus, jog atsakovė sutiko su mediacijos procedūra, 2023 m. kovo 3 d. buvo gautas jos sutikimas ir tai yra nurodyta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2023 m. kovo 6 d. sprendime dėl mediatoriaus paskyrimo privalomajai mediacijai vykdyti Nr. (11.8Mr)(M-P-23-1193_MSP-01246, šis sprendimas taip pat elektroniniu paštu abiem šalims išsiųstas 2023 m. kovo 7 d.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog Mediacijos įstatymo 23 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta bet kurios ginčo šalies teisė pasitraukti iš teisminės civilinių ginčų mediacijos, nenurodant pasitraukimo priežasčių. Dėl to pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo vertinti ieškovo nurodytas pasitraukimo iš mediacijos priežastis ir jos niekaip negalėjo padaryti įtakos ieškinio priėmimo klausimo išsprendimui. Juo labiau, kad teismas nagrinėdamas šeimos bylas yra aktyvus, todėl turi galimybę nagrinėjant bylą iš esmės ir pats pasiūlyti ginčo šalims bandyti ginčą spręsti teisminės mediacijos būdu (Mediacijos įstatymo 12 straipsnio 3 dalis) ir vykstant bylos nagrinėjimui.
Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pernelyg formaliai aiškino ir taikė Mediacijos įstatymo bei CPK nuostatas, reglamentuojančias ieškinio priėmimą, todėl nepagrįstai užkirto kelią operatyviam ir ekonomiškam procesui šioje byloje. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir pernelyg formaliai konstatavo, jog ieškovas, kreipdamasis į teismą, nesilaikė šiai bylų kategorijai nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, ir nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį. Dėl nurodytos priežasties pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. birželio 6 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.