- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-01-23
- Bylos Nr.
- 1-132-76/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Petras Simėnas
- Nukentėjusysis
- M. D.
- Kaltinamasis
- T. K.
- Advokatai
- Vytautas Juozelaitis
- Kategorijos
išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), 7 klasių išsilavinimo, nedirbantis, teistas: 1) 2004-03-16 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d. – 178 str. 4 d., skiriant auklėjamojo poveikio priemonę – įspėjimą; 2) 2010-05-03 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 3 d., 302 str. 1 d., 90 parų areštu (bausmę atlikęs); 3) 2011-02-22 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d., 45 parų areštu (bausmę atlikęs); 4) 2011-09-02 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d., laisvės atėmimu 2 metams; 5) 2011-09-12 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d. – 178 str. 1 d., laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams, 2011-10-25 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi 2011-09-12 ir 2011-09-02 nuosprendžiais paskirtos bausmės subendrintos ir galutinė bausmė paskirta 2 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekantis Pravieniškių pataisos namuose - atvirojoje kolonijoje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. K. 2011-07-18 apie 20 val. 30 min., Šiaulių mieste – viešoje vietoje, ties Žemaitės g. 50 namu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, mažamečių vaikų ir kitų aplinkinių žmonių akivaizdoje, įžūliu elgesiu, tai yra prispausdamas nepilnametę nukentėjusiąją M. D. prie Žemaitės g. 50 namo sienos, nukentėjusiajai M. D. balsu šaukiantis pagalbos, sukišdamas jai į burną savo pirštus, tokiais savo veiksmais padarydamas nukentėjusiajai M. D. nubrozdinimus dešinio skruosto srityje, apatinėje lūpoje, smakro dešinėje, kairės alkūnės srityje, kraujosruvą kairio peties srityje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
T. K. apklaustas teisme, kaltu prisipažino ir parodė, kad įvykio dieną, būdamas išgėręs, ėjo per kiemus, prie vieno iš namų užsuko už kampo, nes norėjo dar išgerti alaus. Pamatė pro šalį einančias mergaites, vedžiojančias šuniuką. Jam pasirodė, kad vieną iš mergaičių žino iš matymo, todėl jis tą mergaitę apkabino, norėjo pabučiuoti, tačiau ji pradėjo šaukti. Jis uždengė mergaitei burną ir prispaudė ją prie sienos ar balkono. Tuomet jį sugriebė kažkoks vyras, numetė ant žemės. Mano, kad tokiam jo elgesiui įtakos turėjo išgertas alkoholis. Dėl nusikaltimo padarymo nuoširdžiai gailisi.
Nepilnametė liudytoja P. J. parodė, kad įvykio dieną ji su M. kieme vedžiojo šuniuką, kai berniukas jų paklausė, kur jos vaikšto. Ji berniukui tyliai pasakė „niekur“. Berniukas buvo neaukštas. Jis priėjo prie M. ir prispaudė M. prie sienos. M. cypė, o tas vaikinas užspaudė jai burną. Ji išsigando, todėl nubėgo ieškoti pagalbos. Pamačiusi vyrą, kuris vedžiojo šunį, paprašė jo pagalbos. Vyras nubėgo ton pusėn, kur ji parodė.
Liudytoja nepilnametės nukentėjusiosios M. D. atstovė pagal įstatymą J. D., parodė, kad dukra M. D. jai pasakojo, kad ją ir kartu buvusią P., vedžiojant šunį, bandė kalbinti berniukas, o mergaitės nenorėdamos kalbėti, bandė jį apeiti. Tačiau vaikinas pats prie jų atėjo. Dukra jai sakė, kad tas vaikinas ją griebė už pečių ir prispaudė prie sienos. M. sakė, kad ji šaukė, kiek galėjo, tačiau berniukas jai sukišo pirštus į burną. Po to namo parėjo P. ir verkdama M.. Atvyko policija ir greitoji medicinos pagalba. Civilinio ieškinio byloje nereiškia, prokuroro pareikštą civilinį ieškinį palaiko.
Liudytojais E. B. parodė, kad tą dieną jis išėjo į lauką ir išgirdo triukšmą. Pamatė bėgantį vyrą. Jis tik iškvietė policijos pareigūnus. Klykdama bėgo mergaitė, iš paskos vyras, kuris sulaikė jaunuolį.
Kaltinamojo T. K. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d., be jo prisipažinimo, liudytojų parodymų grindžiama ir šiais baudžiamosios bylos duomenimis:
Įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, jog 2011-07-19 buvo užfiksuota įvykio vieta, esanti Šiaulių mieste, ties Žemaitės g. 50 namu (b. l. 5-7).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. G 917/11(04), iš kurios matyti, jog M. D. nustatyti nubrozdinimai dešinio skruosto srityje, apatinėje lūpoje, smakro dešinėje, kairės alkūnės srityje, kraujosruva kairio peties srityje. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku bei aplinkybėmis. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (-ais), galimai penkių ar daugiau trauminių poveikių pasekoje. Sužalojimų visuma nebūdinga griuvimui. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 12).
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, kuriame užfiksuota, kad nukentėjusioji M. D. atpažino iš jai pateiktų nuotraukų T. K., kaip ją užpuolusį asmenį (b. l. 34-37).
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, kuriame užfiksuota, kad liudytoja P. J. atpažino iš jai pateiktų nuotraukų T. K., kaip M. D. užpuolusį asmenį (b. l. 42-45).
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, kuriame užfiksuota, kad liudytojas E. B. atpažino iš jam pateiktų nuotraukų T. K., kaip M. D. užpuolusį asmenį (b. l. 48-51).
Asmens blaivumo testu, iš kurio matyti, jog 2011-07-18 21.19 val. T. K. nustatytas 1,35 promilių girtumas (b.l. 54).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 str., buvo pagarsinti nepilnametės nukentėjusiosios M. D. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kad 2011 metų liepos mėnesio pradžioje, ji kartu su savo pussesere P. J. netoli namų vedžiojo šuniuką. Jau ruošiantis eiti namo, ties Žemaitės g. 50 namu, staiga iš kažkur išlindo žemo ūgio, apie 20 metų vyriškis, kuris užkalbino ją su P.. Priėjęs prie jos, vyriškis ją prispaudė prie Žemaitės g. 50 namo sienos. Ji labai išsigando ir pradėjo labai garsiai cypti, taip pat labai muistėsi, norėdama iš jo ištrūkti. Kai ji pradėjo cypti, jis savo ranka dengė jos burną, norėdamas užčiaupti, ir sukišo rankos pirštus į jos burną, tada ji jam stipriai įkando. Kai jam įkando, jis jos vis tiek nepaleido, kol neatbėgo būrelis pašalinių žmonių, kuriuos, kaip ji suprato, pakvietė pusseserė P.. Po to, kai ji jam įkando į pirštus, jis jai nubrėžė, ar taip pat įkando, dešinį žandą. Užpuolikas jos jokių materialių daiktų nereikalavo, kišenių netikrinio. Įvykio metu ji patyrė didžiulį išgąstį, šoką ir stresą (b. l. 31-32).
Siekiant patikrinti šiuos duomenis, teisminio nagrinėjimo metu buvo pagarsinti liudytojo E. B. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, kad 2011 metų liepos mėnesio viduryje, datos tiksliai neprisimena, apie 20.30 val., jis ėjo prie savo automobilio, stovėjusio Žemaitės g. 50 namo kieme, Šiauliuose. Tuo metu išgirdo mergaitės pagalbos šauksmą už namo kampo. Iškart bėgo žiūrėti, kas ten vyksta, ir atbėgęs už namo kampo pamatė, kad vienas kažkur kaimynystėje gyvenantis vyras, kuris ten spėjo atbėgti anksčiau, nei jis, yra sulaikęs iš matymo pažįstamą valkataujantį vaikiną, kuris, kaip jis suprato, nuskriaudė kaimynų mergaitę. Jis iš savo mobiliojo telefono paskambino policijai. Kaimynų mergaitė buvo labai išsigandusi, ji verkė, matė, kad jai kažkas buvo vienam žandui – ar įkasta, ar nubrėžta (b. l. 46-47).
Baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį taikoma asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje įtvirtinti būtinieji šios nusikalstamos veikos požymiai – tai veikos padarymo vieta, padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai. Lietuvos teismų praktikoje pripažįstama, jog viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti negalvodamas kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-426/208, 2K-159/2009).
Motyvuojamoji dalis
Ištyręs bylos medžiagą, teismas laiko, jog kaltinamojo T. K. kaltė visiškai įrodyta. T. K. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį, nes jis viešoje vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, mažamečių vaikų ir kitų aplinkinių žmonių akivaizdoje, įžūliu elgesiu, tai yra prispausdamas nepilnametę nukentėjusiąją M. D. prie Žemaitės g. 50 namo sienos, nukentėjusiajai M. D. balsu šaukiantis pagalbos, sukišdamas jai į burną savo pirštus, tokiais savo veiksmais padarydamas nukentėjusiajai M. D. nežymų sveikatos sutrikdymą bei M. D. išgąsdindamas, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymas buvo realus. Nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, nes kaltininkas suvokė, kad savo veiksmais viešojoje vietoje sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką ir nori taip veikti (LR BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys.
T. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir gailisi dėl jo padarymo, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.
Skirdamas bausmę kaltinamajam T. K. teismas atsižvelgia į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje numatytus bausmių skyrimo pagrindus: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę, jo elgesį po nusikaltimo padarymo į tai, kad kaltinamasis T. K. padarė nesunkų nusikaltimą, teistas 5 kartus (b. l. 79-80), šią nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui; baustas administracine tvarka (b. l. 97-121); esant šioms aplinkybėms jam skirtina laisvės atėmimo bausmė žemiau bausmės vidurkio.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnio nuostatomis, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 113 straipsnis nustato, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas.
Šiaulių rajono apylinkės prokuratūros prokuroras, gindamas viešąjį interesą, pareiškė civilinį ieškinį dėl 1000 litų neturtinės žalos priteisimo iš T. K. nepilnametės nukentėjusiosios M. D. naudai (b. l. 38-39).
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie jam sukelia išgyvenimus. Nenaudingą poveikį gali daryti fizinis skausmas, kūno sužalojimas, taip pat juos lydintys dvasiniai išgyvenimai asmeniui apmąstant įvykio pasekmes. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68/2008). Susiformavusioje teismų praktikoje absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį. Neturtinę žalą įvertinti pinigais paprastai neįmanoma, todėl teismas, priteisdamas šią žalą, siekia nustatyti kuo teisingesnę kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parinkdamas tokią piniginę kompensaciją, kuri kiek galima visapusiškiau kompensuotų nukentėjusiajai padarytą žalą. Nagrinėjamoje byloje nukentėjusios naudai ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo prokuroras grindė tuo, kad nusikalstamos veikos prieš nukentėjusiąja nepilnametę M. D. padarymo metu ji patyrė fizinį skausmą, didelę baimę bei dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nepilnametė M. D. įtariamojo T. K. buvo užpulta jai pažįstamoje aplinkoje, namo kieme, kur ji jautėsi saugi. Įžūlus įtariamojo T. K. užpuolimas, sukeltas fizinis skausmas labai išgąsdino mergaitę. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, atsižvelgdamas į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, daro išvadą, kad pagal pateiktus įrodymus ir nustatytas bylos aplinkybes, žalos padarymo aplinkybes, protinga nukentėjusiosios ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyra bei teisinga piniginė kompensacija už patirtus dvasinius ir emocinius išgyvenimus, patirtą fizinį skausmą, nepatogumus, bus pasiekta bendrą neturtinės žalos dydį sumažinus, nukentėjusiajai iki 600 Lt.
Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareikštas 38,73 litų civilinis ieškinys už nukentėjusiajai M. D. suteiktas medicinines paslaugas yra pagrįstas ir visiškai tenkintinas (b. l. 15-17).
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
T. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį ir nuteisti laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinus su 2011-09-02 ir 2011-09-12 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, subendrintomis 2011-10-25 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi, galutinę bausmę T. K. skirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 10 (dešimčiai) mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose.
Bausmės pradžią T. K. skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. nuo 2012 m. sausio 23 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 9 d., 65 str. 1 d., 66 str. 1 d., 2 d., į atliktą bausmę T. K. įskaityti visą atliktą bausmę pagal 2011-09-02 ir 2011-09-12 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžius bei laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2011-07-18 20.40 val. iki 2011-07-19 .
Kardomąją priemonę T. K. – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuo nuosprendžio paskelbimo iki nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pakeisti į kardomąją priemonę – suėmimą.
Prokuroro civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo nepilnametės nukentėjusiosios M. D. naudai patenkinti dalinai ir iš T. K. priteisti M. D. 600 Lt (šešis šimtus litų) neturtinei žalai atlyginti.
Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinį ieškinį tenkinti ir iš T. K. priteisti 38,73 Lt Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos nukentėjusiosios M. D. gydymo išlaidoms atlyginti.
T. K. laikiną nuosavybės teisių apribojimą į jam priklausančioje AB „Swedbank“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančius piniginius indėlius palikti iki visiško civilinių ieškinių patenkinimo.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.