- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-11-17
- Bylos Nr.
- 2A-537-212/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimantas Misiūnas (pirm.), Zina Mickevičiūtė (pran.), Birutė Valiulienė
- Ieškovas
- UADB „ERGO Lietuva“
- Atsakovas
- J. K.
- Trečiasis asmuo
- K. S., M. T.
- Kategorijos
- 44.5.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų kolegijos pirmininko Laimanto Misiūno,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal J. K. apeliacinį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-6-830/2009 pagal UADB „Ergo Lietuva“ ieškinį atsakovui J. K., tretiesiems asmenims M. T., K. S. individualiai įmonei dėl draudimo sutarties pripažinimo iš dalies negaliojančia,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas prašė Įprastinę transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. 02/0031198 pripažinti negaliojančia arba pripažinti iš dalies negaliojančia dėl sutarties galiojimo pradžios ir pabaigos datų, nurodant, kad Įprastinė transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. 02/0031198 įsigaliojo jos sudarymo dieną, t. y. 2004-05-19, ir baigė galioti po vienerių metų, t. y. 2005-05-18, ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė 2005-02-21 gavo LR Transporto priemonių draudikų biuro paklausimą dėl automobilio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), draudimo, o vėliau ir dokumentus, kuriuose nurodoma, kad 2004-05-16, sekmadienį, apie 9 val. automobilis BMW 320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas D. K., Ispanijoje, Motril (Granada) rajone, (duomenys neskelbtini) savivaldybės teritorijoje A-345 kelyje atsitrenkė į dviratį, dėk ko buvo sužalotas dviračiu važiavęs asmuo, ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Pradėjus žalos administravimo procedūrą nustatyta, kad Įprastinė transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. 02/0031198 sudaryta atgaline data, t. y. draudimo sutartyje nurodyta sutarties įsigaliojimo data yra ne 2004-05-19, o 2004-05-15. Sutartį sudaręs tretysis asmuo M. T. nurodė, jog 2004 m. gegužės 19 d. atsakovas J. K. jo paprašė, kad transporto priemonė būtų apdrausta atgaline data, t. y. 2004-05-15, ką jis ir padarė. Atsakovas draudimo sutarties sudarymo metu, 2004-05-19, jau žinodamas apie Ispanijoje 2004 m. gegužės 16 d. įvykusį eismo įvykį, kurio metu buvo sužalotas žmogus, ir tai, kad eismo įvykyje dalyvavęs jo sūnaus D. K. vairuojamas automobilis BMW 320 valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nėra apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, kreipėsi į UADB „Ergo Lietuva“ Biržų atstovybę, ir, neatskleisdamas jam žinomos informacijos, nurodydamas melagingas aplinkybes dėl draudimo atgaline data, apgavo bei suklaidino draudimo sutartį sudariusį M. T., tokiu būdu atgaline data, jau įvykus įvykiui, sudarydamas draudimo sutartį.
Žemesnės instancijos teismas
Biržų rajono apylinkės teismas 2009 m. liepos 22 d. sprendimu ieškinį patenkino. Pripažino Įprastinę transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. 02/0031198 iš dalies negaliojančia (dėl sutarties galiojimo pradžios ir pabaigos datų) ir nustatė, kad Įprastinė transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. 02/0031198, kurios pagrindu išduotas draudimo liudijimas Nr. LT/ACA 3671596, įsigaliojo 2004 m. gegužės 19 d. 10 val. 50 min. ir galiojo iki 2005 m. gegužės 18 d. 24 valandos. Priteisė iš J. K. UADB „ERGO Lietuva“ 5 196 Lt bylinėjimosi išlaidų, K. S. individualiai įmonei 338,42 Lt bylinėjimosi išlaidų, 73 Lt pašto išlaidų valstybei. Nustatė, kad 2004-05-15 buvo sudaryta Įprastinė transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. 02/00311981996, pagal kurią buvo apdraustas automobilis BMW 320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Sutartyje nurodyta, kad ji įsigaliojo 2004-05-15 ir galiojo iki 2005-05-14. Šios sutarties pagrindu atsakovui išduotas draudimo liudijimas Nr. LT/ACA 3671596 bei pateiktas 2004-05-15 išrašytas pinigų priėmimo kvitas serija LVA Nr. 8801371. Tretysis asmuo M. T. sudarytą sutartį į ieškovo informacinę sistemą įvedė 2004-05-19. Duomenys, jog 2004-05-16, apie 9 val. automobilis BMW 320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas D. K. Ispanijoje pateko į eismo įvykį, draudikui nebuvo žinomi .Draudiko atstovas M. T. paaiškino, kad jis draudimo sutartį sudarė atgaline data, 2004-05-15, ją pasirašė ne pats draudėjas J. K., bet kitas asmuo. Sprendė, kad šis faktas draudimo sutarties galiojimui nėra reikšminga aplinkybė. Ginčijamos draudimo sutarties sudarymo metu galiojo Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas, priimtas 2001-06-14. Šio įstatymo 6 str. 1 d. nustatyta, kad paprastoji draudimo sutartis sudaroma vadovaujantis Civiliniu kodeksu, Draudimo įstatymu, šiuo įstatymu bei kitais Lietuvos Respublikos teisės aktais. Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sąlygas nustatė tuo metu galiojusios Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklės (Taisyklės), patvirtintos Vyriausybės 2001-09-13 nutarimu Nr. 1100. CK 6.989 str. 1 d. bei Taisyklių 18 p. nenustatytas reikalavimas, kad draudimo sutartį pasirašytų būtent draudėjas, o draudimo sutarties sudarymą patvirtina draudiko išduodamas draudimo liudijimas. Atsakovui buvo išduotas draudimo liudijimas Nr. LT/ACA 3671596, o tai įrodo, kad tarp šalių susiformavo draudimo sutartiniai santykiai. Todėl nėra pagrindo pripažinti ginčijamą draudimo sutartį niekine ar prieštaraujančia imperatyviosioms įstatymo normoms, nors ją pasirašė ne atsakovas J. K.. Kad draudimo sutartis buvo sudaryta po 2004 gegužės 15 d. nustatė nuosekliais M. T. pasiaiškinimas, sudarytų sutarčių apskaita, jų numeriais bei jų eiliškumu, nes draudimo poliso numeriai didėja priklausomai nuo sudarymo datos, išskyrus ginčijamą draudimo sutartį. Tai patvirtina ir ta aplinkybė, kad draudimo informacinėje sistemoje registruojant ginčo draudimo sutartį pasiūlymas buvo įvestas 2004-05-19, 10 val. 48 min. ir buvo keičiamas, įvedamas atgaline data, 2004-05-19, 10 val. 50 min. Pripažino, kad sudaryti draudimo sutartį nesinaudojant kompiuterine sistema buvo neįmanoma, todėl sprendė, kad tretysis asmuo M. T., 2004-05-19 atgaline data sudarė su atsakovu J. K. draudimo sutartį, kurioje galiojimo pradžia nurodyta 2004-05-15, tačiau realiai ji buvo sudaryta 2004-05-19. Nustatė, kad draudikas, sudarydamas draudimo sutartį atgaline data, neįvertino galimų pasekmių, bet nebuvo draudėjo apgautas ar suklaidintas jo pateiktos melagingos informacijos. Taisyklių 38 p. nurodyta, kad Draudimo sutartis įsigalioja kitą dieną, kuri seka po draudimo sutarties sudarymo dienos, jeigu draudimo liudijime nenustatyta kita draudimo sutarties įsigaliojimo data, bet ne anksčiau nei sumokama draudimo įmoka. Analogiška įstatymo nuostata buvo ir tuo metu galiojusiame Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme, kurio 9 str. 1 d. nurodyta, kad draudimo sutartis įsigalioja sudarius draudimo sutartį ir sumokėjus draudimo įmoką už draudimo liudijime nurodytą laikotarpį, išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytus atvejus. Straipsnio 2 dalis numatė kad, jeigu draudikas draudimo sutartyje nurodė vėlesnį draudimo įmokos mokėjimo terminą, draudimo sutartis įsigalioja nuo jos sudarymo momento, o 3 – kad draudimo sutartyje galima nurodyti ir kitokį, nei nurodyta 1 ir 2 dalyse, draudimo sutarties įsigaliojimo terminą, jei sudarant naują draudimo sutartį dėl tos pačios transporto priemonės dar galiojo ankščiau sudaryta draudimo sutartis. Minėtos įstatymo nuostatos bei Taisyklės iš esmės konkretizavo CK 6.996 str. nustatytus bendruosius draudimo sutarties įsigaliojimo pagrindus. Kadangi šalys negali tarpusavio susitarimu pakeisti teisės aktais nustatytų imperatyviųjų normų, tai draudimo sutartis galėjo būti sudaryta tik 2004 m. gegužės 19 d., bet ne anksčiau. Jeigu draudimo sutarties šalys susitaria, kad draudimo sutartis įsigalioja nuo jos sudarymo momento, draudimo liudijime turi būti nurodyta draudimo sutarties sudarymo valanda. Ieškovas nurodo, kad draudimo sutartis įsigaliojo jos sudarymo dieną. Atsižvelgiant į sutarties registravimo laiką, kad pasiūlymas buvo įvestas į draudimo informacinę sistemą 2004-05-19, 10 val. 48 min. ir 2004-05-19, 10 val. 50 min. buvo keičiamas į 2004-05-15, padarė išvadą, jog draudimo sutartis įsigaliojo nuo sudarymo momento, 2004 m. gegužės 19 d. 10 val. 50 min. ir galiojo iki 2005 m. gegužės 18 d. 24 val. Vadovaudamasis CPK 88, 96, 98 straipsnių nuostatomis, atsižvelgdamas į Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. lR-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl advokato ar advokato padėjėjo teikiamos teisinės pagalbos apmokėjimo, sprendė, kad protingos ieškovo atstovavimo išlaidos sudarė 5 196 Lt.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Biržų rajono apylinkės teismo 2009-07-22 sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo, arba priimti naują sprendimą, ieškinį atmesti. Mano, kad sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Ieškovas kėlė kelis reikalavimus, tačiau teismas išsprendė tik vieną, dėl sutarties įsigaliojimo ir pabaigos datų. Teismas nepasisakė dėl kito reikalavimo, sandorio pripažinimo negaliojančiu ir todėl sprendimas negali būti laikomas teisėtu. Nors ir nurodė, kad ieškinys tenkinamas, tačiau mano, kad teismas patenkino tik dalį ieškovo reikalavimų, o kitus (dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu), tikėtina turėjo atmesti. Teismas pasisakė ir dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų. Teismo sprendimas palies visus eismo įvykio, kurio metu D. K. vairuojamas automobilis sužalojo žmones, dalyvius bei draudimo kompanijas, kuriuos teismo nuosprendžiu privalėjo atlyginti autoįvykio metu padarytą žalą. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad yra absoliutūs teismo sprendimo negaliojimo pagrindai nurodyti CPK 329 str. 2 p., 7 p. Teismas netinkamai taikė ir aiškino CK nuostatas, įstatymus, kitus norminius aktus, reglamentuojančius sutarčių sudarymą ir jų galiojimo pradžią. Ieškovas sandorį sudarė per tarpininką ir šiam sandoriui visiškai pritarė, jį patvirtino, sumokėjo įmoką, todėl ginčyti patvirtinto ir per atstovą sudaryto sandorio negalima (CK 1.79 str., 2.133 str., 2.136 str.). Sutartis šalims turi įstatymo galią, jos laisvai gali susitarti dėl sutarties sąlygų (6. 154 str., 6. 156 str.). Jo sudaryta sutartis neprieštaravo įstatymo nuostatoms, buvo sudaryta 2005-05-14 ir jam nėra ir negali būti žinoma, kada ieškovo atstovai sutartį įregistravo savo registruose, kuri nėra privalomai registruojama. Ieškovo vidaus reikalas nustatyti sutarties registravimo vidaus naudojimui taisykles, tačiau šių taisyklių ieškovas prieš jį panaudoti negali. Byloje teismas neįvertino tos aplinkybės, kad šalių sudarytoje sutartyje, kuriai reikalinga paprasta rašytinė forma, šalys aiškiai nurodė, kad sutartis sudaryta 2005-05-14 ir nurodė jos įsigaliojimo datą. Ieškovas neginčija ir nenuginčijo, kad pinigų priėmimo kvitą atstovas išrašė ir pinigus priėmė 2005-05-15. Teismas neteisingai vertino įrodymus ir dėl to padarė neteisingas išvadas. Mano, kad įstatymo nuostata, jog draudimo sutartis įsigalioja nuo draudimo sutarties sudarymo momento nėra imperatyvi, nes ja nepaneigta sutarties šalių teisė laisvai susitarti dėl kitų įsigaliojimo sąlygų. Privalomojo atsakomybės draudimo sutartis yra sudaryta prisijungimo būdu, todėl įstatymais yra ginamas viešas vartotojo interesas ir kai nustatoma sąlyga naudinga vartotojui, negu numato įstatymai, tai tokia sąlyga negali būti laikoma prieštaraujančia imperatyvioms įstatymo nuostatoms. CK 6. 996 str. draudimo sutarties įsigaliojimo datą sieja su įmokos sumokėjimu, o jis įmoką sumokėjo 2005-05-14. Teismas šioje byloje turėjo taikyti CK 6. 996 str. 3 d., jeigu jis būtų nustatęs, kad sutartis sudaryta vėliau, negu įvyko draudiminis įvykis. Mano, jog nepriklausomai nuo to, kad teismas neteisingai aiškina įstatymą dėl apribojimo susitarti dėl sutarties galiojimo pradžios, jis sutartį sudarė tą dieną, kuri ir nurodyta draudimo polise. Ispanijos teismo sprendimu atsakinga už autoįvykio metu padarytos žalos atlyginimą pripažintas ne ieškovas. Neaišku kokių tikslų siekia ieškovas, ginčydamas sutartį, nes įsiteisėjusiu ir galiojančiu teismo sprendimu draudimo išmoka yra priteista iš kito draudiko. Teismas sutartį pripažino iš dalies negaliojančia remdamasis tik nemotyvuotai nustatytomis aplinkybėmis, jog sutartis sudaryta vėliau negu nurodyta sutartyje. Toks sutarties dalies negaliojimo pripažinimas nurodytu pagrindu nėra galimas, nes šalys gali susitarti dėl sutarties galiojimo pradžios.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo Biržų rajono apylinkės teismo 2009-07-22 sprendimą, palikti nepakeistą ir priteisti iš atsakovo ieškovui bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas nurodo, kad teismas išsprendė ne visus ieškovo reikalavimus ir pasisakė dėl neįtrauktų į bylą asmenų teisių ir pareigų ir todėl yra absoliutūs teismo sprendimo negaliojimo pagrindai bei netinkamai pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias sutarčių sudarymą ir jų galiojimą. Ieškovas prašė: Įprastinę transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. 02/0031198 pripažinti negaliojančia, t. y., niekiniu sandoriu, nes ši sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, o, teismui manant, kad draudimo sutartis nėra niekinis sandoris, draudimo sutartį pripažinti iš dalies negaliojančia dėl sutarties galiojimo pradžios ir pabaigos datų, nurodant, kad draudimo sutartis įsigaliojo jos sudarymo dieną, t. y., 2004 m. gegužės 19 d. ir baigė galioti po vienerių metų, t. y., 2005 m. gegužės 18 d. Biržų rajono apylinkės teismas 2009 m. liepos 22 d. sprendime nurodė, jog nėra pagrindo pripažinti draudimo sutartį niekine ar prieštaraujančia imperatyvioms įstatymo normoms, tačiau, įvertinęs byloje esančius įrodymus, draudimo sutartį pripažino iš dalies negaliojančia dėl sutarties galiojimo pradžios ir pabaigos datų. Tokiu būdu teismas pasisakė tiek dėl pirmojo, tiek dėl antrojo ieškovo reikalavimo, todėl nepagrįstas atsakovo apeliaciniame skunde nurodomas teiginys, jog teismas išsprendė ne visus ieškovo reikalavimus. Kadangi ieškovas prašė pripažinti niekine arba iš dalies negaliojančia draudimo sutartį, sudarytą tarp atsakovo ir ieškovo, veikiant per trečiuosius asmenis K. S. IĮ ir M. T., visi šie asmenys ir buvo įtraukti į bylą, nes teismo sprendimas galėjo turėti įtakos jų teisėms ir pareigoms. Jokių kitų asmenų, kurių teises ar pareigas galėtų ar galėjo įtakoti draudimo sutarties pripažinimas niekine ar iš dalies negaliojančia ir kurie nebuvo įtraukti į bylą, nėra. Pats atsakovas, vadovaudamasis CPK 47 str. ir manydamas tokių asmenų esant, galėjo teismo prašyti įtraukti šiuos asmenis į bylą, tačiau tokių prašymų teismui nereiškė. CPK 329 str. 2 d. pateikiamas baigtinis sąrašas atvejų, kurie laikomi absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais ir jų šioje byloje nėra, todėl apeliacinio skundo argumentai panaikinti Biržų rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 22 d. sprendimą dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų yra nepagrįsti. Apeliantas nurodo, kad ieškovas pritarė sudarytam sandoriui, jį patvirtino, sumokėjo išmoką, todėl ginčyti patvirtinto ir per atstovą sudaryto sandorio negalima. Vadovaujantis CPK 306 str. 2 d., apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, o šiomis, apeliaciniame skunde nurodomomis aplinkybėmis, atsakovas, nagrinėjant bylą pirmojoje instancijoje, nesirėmė. Nurodomų aplinkybių nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai, be to, šie atsakovo teiginiai prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Ieškovas, sužinojęs apie draudimo sutarties sudarymą atgaline data, nedelsdamas kreipėsi į teismą dėl draudimo sutarties pripažinimo iš dalies negaliojančia dėl draudimo sutarties galiojimo pradžios ir pabaigos datų. Tai įrodo, kad ieškovas nepripažino ir nepatvirtino, kad draudimo sutartis galioja ne nuo jos sudarymo 2004-05-19, o atgaline data, t. y., nuo 2004-05-15, kaip teigia atsakovas. Tačiau, jeigu per atstovą sudaryto sandorio galiojimas ginčijamas dėl klaidos ar apgaulės, kaip ir yra šiuo atveju, šių faktų egzistavimas nustatomas atsižvelgiant į atstovo valią, o byloje esantys trečiųjų asmenų M. T. ir K. S. IĮ paaiškinimai vienareikšmiai patvirtina, kad draudimo sutartis buvo sudaryta atgaline data, apgaunant ir suklaidinant trečiąjį asmenį M. T.. Dėl nurodytų aplinkybių nėra pagrindo vadovautis atsakovo nurodomomis CK 1.79 str., 2.133 str., 2.136 str. nuostatomis. Sutarties šalių laisvę susitarti dėl sutarties sąlygų riboja imperatyvios įstatymų normos, kurių šalys neturi teisės pakeisti. Atitinkamai, draudimo sutarties sudarymo metu, t. y., 2004 m. gegužės 19 d. galiojusio Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 9 str. 1 d. nurodo, kad draudimo sutartis įsigalioja sudarius draudimo sutartį ir sumokėjus draudimo įmoką už nurodytą laikotarpį. Todėl net ir sumokėjus draudimo įmoką, tačiau nesudarius draudimo sutarties, draudimo sutartis neįsigalioja draudimo įmokos sumokėjimo dieną. Trečiojo asmens M. T. paaiškinimai byloje patvirtina, kad draudimo įmoka buvo mokama ne iki draudimo sutarties sudarymo, o 2009-05-19, sudarant draudimo sutartį. Todėl nepagrįstas atsakovo argumentas, kad draudimo sutartyje yra įrašyta sutarties įsigaliojimo data – 2004-05-15, taip pat, kad pinigų priėmimo kvite yra įrašyta data – 2004-05-15, todėl ir draudimo sutartis laikytina įsigaliojusi 2004-05-15. Biržų rajono apylinkės teismas išsamiai, visapusiškai ir objektyviai įvertino visus byloje esančius įrodymus ir pagrįstai nustatė, kad draudimo sutarties sudarymą atgaline data, jau įvykus eismo įvykiui, o tai patvirtina tiek trečiųjų asmenų paaiškinimai, tiek liudytojų parodymai, tiek byloje esantys rašytiniai įrodymai. Atsakovas neteisingai aiškina ir viešojo intereso bei jo gynimo sampratą. Vadovaujantis Lietuvos teisės doktrina, viešasis interesas - tai visuomenės interesas. Tuo tarpu atsakovas šioje byloje gina ne viešąjį interesą, o išimtinai savo interesus, siekdamas įrodyti, kad draudimo sutartis buvo sudaryta anksčiau, negu iš tikrųjų ir jau įvykus minėtam eismo įvykiui. Ginčas tarp šalių yra kilęs ne dėl standartinių draudimo sutarties sąlygų, o dėl draudimo sutarties sudarymo datos, todėl šioje byloje netaikytinos CK nuostatos, reglamentuojančios sutarčių, sudaromų prisijungimo būdu, aiškinimą, kuriomis apeliaciniame skunde nepagrįstai remiasi atsakovas. Atsakovo teigimu, Ispanijos teismo sprendimas, kuriuo nustatytas Ispanijoje 2004 m. gegužės 16 d. įvykusio eismo įvykio kaltininkas, numato, kad draudimo išmoka priteistina iš draudimo bendrovės Lietuvos ir Rusijos DUAB „Baltik Garant“, todėl ieškovas reikalavimą pripažinti draudimo sutartį negaliojančia reiškia nepagrįstai. Šis argumentas taip pat nepagrįstas, nes, kaip patvirtina byloje esanti eismo įvykio medžiaga, eismo įvykio kaltininko D. K. Ispanijos policijai pateiktas Lietuvos ir Rusijos DUAB „Baltik Garant“ 2003 m. balandžio 23 d. išduotas privalomojo civilinės atsakomybės draudimo liudijimas, poliso Nr. 0230634, galiojo tik iki 2004 m. balandžio 22 d., t. y., eismo įvykio metu nebegaliojo. Nepriklausomai nuo to, kokius dokumentus Ispanijos teisėsaugos institucijoms buvo pateikęs eismo įvykio kaltininkas, paaiškėjus aplinkybėms, kad draudimo sutartis su ieškovu buvo sudaryta atgaline data ir jau įvykus įvykiui, ieškovas nedelsdamas kreipėsi į teismą dėl šios sutarties pripažinimo niekine arba iš dalies negaliojančia, nesiejant šios bylos su bylos dėl eismo įvykio, nagrinėtos Ispanijos teismuose, baigtimi, nes draudimo sutarties sudarymas atgaline data, jau įvykus įvykiui pažeidžia tiek CK 6.987 str., 6.996 str. 3 d., 1.66 – 1.68 str., tiek bendruosius teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad Biržų rajono apylinkės teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretysis asmuo K. S. individuali įmonė prašo Biržų rajono apylinkės teismo 2009-07-22 sprendimą, palikti nepakeistą ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje. Mano, kad nepagrįstas apelianto teiginys, jog pirmos instancijos teismas nepasisakė sprendime dėl ieškovo reikalavimo pripažinti draudimo sutartį niekine ar prieštaraujančia imperatyvioms įstatymo normoms. Teismas sprendime aiškiai nurodė, kad nėra pagrindo pripažinti negaliojančia visą draudimo sutartį dėl to, jog sutartį pasirašė ne atsakovas J. K. Nepagrįstas apelianto argumentas, kad pirmos instancijos teismas pasisakė sprendime dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų, nors apeliantas neįvardina asmenų, kurie jo nuomone, turėtų dalyvauti byloje. Svarbu ir tai, kad nagrinėjant bylą nei apeliantas, nei jo advokatas jokių prašymų bei pastabų dėl neįtrauktų į bylą asmenų teismui nereiškė. Atsakovas viso proceso metu teigė, kad būtent 2005-05-14 (šeštadienį) sudarė draudimo sutartį, o šias aplinkybes paneigė ieškovas ir tretieji asmenys. Atsakovas nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių jo teiginį, kad 2005-05-14 jis buvo pas draudiką, tuo tarpu ieškovas ir tretieji asmenys įrodė rašytiniais įrodymais, dokumentais bei liudytojų parodymais, kad 2005-05-4 draudimo sutartis nebuvo sudaryta.
Apeliacinis skundas tenkintinas, sprendimas naikintinas ir byla perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui dėl absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 d. 2 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).
Uždaroji akcinė draudimo bendrovė (UADB) „ERGO Lietuva“ ginčija Įprastinę transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, sudarytą 2004-05-15 su Draudėju J. K. (Sutartis). Šia Sutartimi apdrausta transporto priemonės BMW 320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurios savininkas V. J., valdytojo civilinė atsakomybė. Ieškovė prašo šią Sutartį pripažinti negaliojančia, o teismui manant, kad Sutartis nėra niekinis sandoris, pripažinti ją iš dalies negaliojančia dėl Sutarties galiojimo pradžios ir pabaigos datų, nurodant, kas Sutartis įsigaliojo jos sudarymo dieną, 2004-05-19, ir baigė galioti po vienerių metų, 2005-05-18 (t. 1, b. l. 10; t. 3, b. l. 3–6). Byloje ginčas kilo dėl Sutarties, kuria apdrausta automobilio BMW 320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio V. J., valdytojo civilinė atsakomybė. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2004-05-16, apie 9 val. Ispanijoje, Motril (Granada) rajone, (duomenys neskelbtini) savivaldybės teritorijoje A-345 kelyje eismo įvykio metu automobilis BMW 320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į dviratį, sužalojo dviračiu važiavusį asmenį ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Ši automobilį eismo įvykio metu, 2004-05-16, vairavo D. K. (t. 1, b. l. 24–47). Nagrinėjant ginčą nedalyvavo nei automobilio savininkas V. J., nei automobilio valdytojas D. K.. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad šio ginčo išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms ir pareigoms (CPK 47 str.).
Žemesnės instancijos teismas
Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįstamas atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų. Šis pažeidimas sukelia procesinius teisinius padarinius, t. y. reiškia, kad tinkamo proceso pirmosios instancijos teisme nebuvo. Šių padarinių apeliacinės instancijos teismas pašalinti negali, todėl pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punktą leidžiama apskųstą sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Bylos perdavimas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo šiuo atveju yra vienintelis būdas, kurio pagalba galima atstatyti pažeistą dalyvaujančių byloje asmenų teisę į tinkamą teismo procesą pirmojoje instancijoje. Priešingu atveju bylos užbaigimas priimant sprendimą apeliacinės instancijos teisme reikštų, kad dalyvaujantys byloje asmenys tinkamai nepasinaudojo viena teismine instancija.
Atsižvelgiant į nurodytus proceso teisės normų pažeidimus, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kadangi civilinė byla grąžinama nagrinėti iš naujo, tai apeliacinio teismo teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo motyvų.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 dalies 2 punktu,
nutaria:
Biržų rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 22 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.