Marijampolės apylinkės teismo nutartis

sekretoriaujant D. B., dalyvaujant prokurorei G. M., viešame specialiame teismo posėdyje išnagrinėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – AVPK) prašymą (teikimą) pašalinti nuosprendžio vykdymo išteisintajam R. S. metu iškilusį neaiškumą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1994-12-15 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo (nuo 2018-01-01 – Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmai) nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-191/1994 R. S. dėl padarymo nusikalstamos veikos, numatytos 1961 m. Lietuvos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 91 str. 4 d., buvo išteisintas ir jo atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta. Be kitų sprendimų teismas nuosprendžiu panaikino areštą (laikiną nuosavybės teisių apribojimą) į iš išteisintojo R. S. paimtus ir Kauno AVPK laikinai saugomus pinigus - 35,94 lito ir nusprendė juos grąžinti išteisintajam R. S. Nuosprendžio dalis dėl pinigų išteisintajam grąžinimo buvo perduota vykdyti Kauno AVPK, be to, išteisintasis R. S. dalyvavo bylos nagrinėjime ir nuosprendžio paskelbime, jam taip pat buvo įteiktas nuosprendžio nuorašas ir išaiškinta priimtų jo atžvilgiu sprendimų esmė bei vykdymo tvarka, todėl iškart po nuosprendžio įsiteisėjimo nuteistasis žinojo jam visiškai atkurtą subjektyvinę teisę susigrąžinti (atsiimti) policijos įstaigoje laikinai saugomus savo pinigus.2018-02-23 nagrinėjamame prašyme (teikime) Kauno AVPK nurodė, jog išteisintasis R. S. iki pat teikimo surašymo dienos į policijos įstaigą atsiimti pinigų neatvyko bei jokiu kitu būdu neišreiškė valios šiuos pinigus susigrąžinti savo valdymui ir naudojimui. Todėl policijos įstaiga, remdamasi Lietuvos policijos generalinio komisaro 2012-03-26 įsakymu Nr. 5-V-229, prašo teismą dėl įstaigoje saugomų pinigų priimti naują (kitą) sprendimą. Lietuvos Respublikos BPK (toliau – BPK) 94 str. 1 d. 5 punktu įstatymo leidėjo nustatyta, jog priimant byloje nuosprendį ar (ir) bylą nutraukiant, daiktai, kurie nėra uždrausti civilinėje apyvartoje ir nėra konfiskuojami, grąžinami savininkams, o jeigu jie nenustatyti, - pereina valstybės nuosavybėn. Teismo vertinimu, prie tokių daiktų turėtų būti priskiriami ir tokie daiktai, kurių teisėtu buvęs savininkas atsisakė ir šie dėl to tapo bešeimininkiais. Lietuvos Respublikos CK (toliau – CK) 4.57 str. 3 d. nustatyta, kad be kita ko kilnojamais bešeimininkiais daiktais yra ir negyvi kilnojamieji daiktai, kurių savininkas atsisakė. To paties kodekso 4.58 str. 1 d. įstatymų leidėjo taip pat nustatyta, jog bešeimininkis daiktas teismo sprendimu (nuosprendžiu, nutartimi) perduodamas tik valstybei arba savivaldybei, praėjus ne mažiau metams laiko nuo daikto įtraukimo į apskaitą dienos (nagrinėjamu atveju tokį momentą atitiko teismo nuosprendžio įsiteisėjimo diena). Atsižvelgdamas į aplinkybes, kad pinigų savininkas išteisintasis R. S. neįgyvendino savo subjektyvinę teisę atgauti juos savo valdymui ir naudojimui tokį ilgą laiką (daugiau nei 23 metus), pinigų nominali vertė po euro valiutos šalyje įvedimo tapo santykinai labai nedidele (maždaug 10 eurų), pati valiuta (litai) kaip atsiskaitymo priemonė jau yra išimta iš civilinės apyvartos, teismas sprendžia, jog išteisintasis R. S. minimų pinigų laisva valia pats atsisakė. O kadangi pinigai yra policijos įstaigos apskaitoje ir ten saugomi kur kas daugiau nei metai, teismas konstatuoja, jog jie yra tapę bešeimininkiu turtu, kuris perduotinas valstybės nuosavybėn.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pašalinti po 1994-12-15 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo (nuo 2018-01-01 – Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmai) nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-191/1994 m. priėmimo pasikeitus aplinkybėms iškilusį neaiškumą, pripažinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Finansų skyriaus kasoje saugomus pinigus – trisdešimt penkis litus 94 centus, bešeimininkiu turtu ir perduoti juos valstybės nuosavybėn.

Ši nutartis per 7 dienas nuo paskelbimo, o išteisintojo R. S. – nuo jos nuorašo jam įteikimo, gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.