- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-03-25
- Bylos Nr.
- A-1993-442/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-50-3-00020-2026-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Sutkevičius (pirm.), Jolanta Malijauskienė, Dainius Raižys (pran.)
- Advokatai
- Simona Jašmontaitė
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),
dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiui F. L. ir jo atstovei advokatei Simonai Jašmontaitei,
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei Janinai Brovko,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio F. L. apeliacinį skundą dėl Utenos miesto apylinkės teismo Utenos rūmų 2026 m. kovo 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl sulaikymo taikymo (duomenys neskelbtini) piliečiui F. L.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) kreipėsi į teismą su teikimu, prašydamas sulaikyti (duomenys neskelbtini) pilietį F. L. (toliau – ir Užsienietis) iki 2026 m. gegužės 27 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas ir įvykdytas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje (toliau – ir Teikimas).
2. Centras teikime nurodė:
2.1. 2026 m. vasario 27 d. iš Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) Vilniaus skyriaus buvo gautas pranešimas, kad pas juos atvyko asmuo, kuris prisistatė esantis (duomenys neskelbtini) pilietis. Užsienietis nepateikė jokių asmens tapatybę bei pilietybę patvirtinančių dokumentų ir kreipėsi dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje.
2.2. Patikrinus duomenų bazes, buvo nustatyta, kad dėl Užsieniečio yra paskelbti Šengeno informacinės sistemos (toliau – ir SIS) perspėjimai: dėl grąžinimo/išsiuntimo (paskelbusios valstybės – Šveicarija ir Belgija), dėl paieškos ikiteisminiame tyrime (paskelbusi valstybė – Vokietija).
2.3. VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyriaus sprendimu Užsienietis buvo sulaikytas iki 48 val. ir pristatytas į VSAT Centrą.
2.4. Migracijos departamentas 2026 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. 26S50789 nusprendė nustatyti valstybę, atsakingą už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą.
2.5. Užsieniečio atžvilgiu taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę nėra tikslinga. Užsieniečio tapatybė nėra nustatyta, jis sąmoningai pažeidinėja migracijos įstatymus, nevykdo jo atžvilgiu priimtų sprendimų. SIS perspėjimai rodo, kad asmuo, neįvykdęs Šveicarijoje jo atžvilgiu priimto sprendimo savanoriškai išvykti iš Šengeno zonos iki 2023 m. spalio 17 d., Užsienietis neteisėtai nuvyko į Vokietiją, kur atliko nusikaltimą nuosavybei, vėliau neteisėtai nuvyko į Belgijos Karalystę, iš kur turėjo savanoriškai išvykti iki 2024 m. balandžio 8 d., tačiau sprendimo neįvykdė ir neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką, todėl egzistuoja pagrindas manyti, kad Užsienietis bandys sutrukdyti sprendimo dėl jo teisinės padėties priėmimo ir įvykdymo.
II.
3. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2026 m. kovo 1 d. sprendimu (toliau – ir Sprendimas) tenkino Centro Teikimą ir sulaikė Užsienietį iki 2026 m. gegužės 27 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas ir įvykdytas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.
4. Teismas nurodė, jog Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, jo asmens tapatybė šiuo metu nėra nustatyta, jis nepateikė pareigūnams jokių asmenybę patvirtinančių, kelionės ar teisėtą buvimą pagrindžiančių dokumentų. Asmens elgesį (Užsieniečio atžvilgiu priimti sprendimai, dėl savanoriško išvykimo iš šalies) vertino kaip nebendradarbiavimą su institucijomis, sprendžiančiomis Užsieniečio teisinės padėties klausimus.
Šalies argumentai
5. Teismas įvertinęs galimai padarytą nusikalstamą veiką užsienio valstybėje, sprendė, kad asmens buvimas kelia grėsmę viešajai tvarkai Lietuvos Respublikoje, kurioje Užsienietis pateikė prašymą dėl prieglobsčio. Nėra duomenų, kad minėtas Užsienietis dirbtų Lietuvoje, turėtų teisinį pagrindą tai daryti. Užsienietis neturi deklaruotos gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje, socialinių ir ekonominių ryšių. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir teistų asmenų žinybiniame registre duomenų apie Lietuvos Respublikoje pradėtą ikiteisminį tyrimą ar kaltinimą privataus kaltinimo byloje ir teismo priimtą apkaltinamąjį nuosprendį nėra. Administracinių nusižengimų registre išrašų nerasta.
6. Teismas atsižvelgė į Užsieniečio individualias savybes ir priėjo prie išvados, jog sprendimas dėl Užsieniečio teisinės padėties gali būti priimtas ir įvykdytas tik apribojus Užsieniečiui judėjimo laisvę, nes priešingu atveju Užsienietis gali neteisėtai išvykti iš Lietuvos į kitas Europos Sąjungos (toliau – ir ES) valstybes nares, tuo sutrukdydamas priimti ir įvykdyti jo atžvilgiu priimtą sprendimą.
III.
7. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo Sprendimą ir skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo.
8. Užsienietis apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
8.1. Kai siekiama ne iš esmės išnagrinėti asmens prieglobsčio prašymą, o nustatyti valstybę, atsakingą už jo nagrinėjimą, ir perduoti Užsienietį tai valstybei, laikytina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi sulaikymo pagrindu, nustatytu Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte.
8.2. Sulaikymo terminas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu, atsižvelgiant į 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 604/2013, kuriuo išdėstomi valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės vienoje iš valstybių narių pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijai ir mechanizmai (toliau – ir Reglamentas) 28 straipsnio 3 dalies terminus ir faktines aplinkybes, neturėtų būti ilgesnis nei 8 savaitės.
8.3. Migracijos departamentas 2026 m. kovo 12 d. kreipėsi į Belgiją su prašymu perimti Užsienietį savo žinion, todėl skaičiuojant nuo 2026 m. kovo 12 d., laikytina, kad Užsieniečio sulaikymo terminas, nustatytas Reglamento 28 straipsnio 3 dalies trečioje pastraipoje, pasibaigia 2026 m. gegužės 7 d., o ne 2026 m. gegužės 27 d.
8.4. Užsienietis nepateikė tapatybę patvirtinančių dokumentų, tačiau patikrinus duomenų bazes, jis buvo identifikuotas, dėl jo tapatybės klausimas nėra keliamas, be to bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu Užsienietis nurodė, kad jo pasas yra Belgijoje, pas pareigūnus.
8.5. Nėra duomenų dėl asmens nebendradarbiavimo (tapatybė nustatyta, pasiprašė prieglobsčio pats atvykęs ir prisistatęs pareigūnams Migracijos departamente), ar asmens keliamos grėsmės viešajai tvarkai ar valstybės saugumui, todėl proporcinga priemonė būtų ne sulaikymas, o alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo.
Atsiliepimas
9. Centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo Sprendimą. Centras atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo šiuos argumentus:
9.1. Užsienietis nėra prieglobsčio prašytojas, kuris Lietuvos Respublikoje pateikė pirmą prieglobsčio prašymą. Užsienietis savo veiksmais (keliavo iš vienos valstybės į kitą) rodo, kad prioritetą teikia ne ES migracinių įstatymų laikymuisi, o asmeniniams interesams. ES valstybės narės gerbdamos jo teisę į laisvę, neribojo jo judėjimo laisvės, ir jis tuo pasinaudodamas neteisėtai keliavo iš vienos valstybės į kitą, nevykdė jo atžvilgiu priimtų sprendimų ir savanoriškai neišvyko į kilmės valstybę. Be to, Vokietija paskelbė perspėjimą dėl jo paieškos ikiteisminiame tyrime dėl nusikaltimo nuosavybei.
9.2. Laisvės apribojimas taikomas ne visai Užsieniečio prieglobsčio statuso nustatymo procedūrai, o tik konkrečiam veiksmui, t. y. valstybės, atsakingos už jo prieglobsčio prašymo nagrinėjimą, nustatymą bei galimą Užsieniečio perdavimą jai.
9.3. Užsieniečio prašoma alternatyvi sulaikymui priemonė yra nepagrįsta ir prieštaraujanti tiek faktinėms aplinkybėms, tiek proporcingumo ir būtinybės principams.
Atsiliepimas
9.4. Asmens bendradarbiavimas su kompetentingomis institucijomis, sprendžiančiomis jo teisinės padėties klausimus, vertinamas nuo Užsieniečio atvykimo į ES valstybių narių teritoriją. Įvertinus tai, kad Užsienietis neteisėtai keliavo iš vienos valstybės narės į kitą, pateikdamas vis naujus prieglobsčio prašymus, nevykdė jo atžvilgiu priimtų sprendimų, VSAT mano, kad asmuo piktnaudžiauja prieglobsčio suteikimo procedūra ir siekia vieno tikslo – išvengti išsiuntimo į kilmės valstybę bei gauti laisvo judėjimo galimybę.
9.5. Netaikant Užsieniečiui laisvės suvaržymo, yra didelė tikimybė, kad Užsienietis, pasinaudojęs laisvu asmenų judėjimu Europos Sąjungos erdvėje, nesulaukęs sprendimo, gali išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas ES šalis (kaip tai darė anksčiau), taip pažeisdamas tiek Lietuvos Respublikos, tiek kitų valstybių migracijos ir kitus įstatymus ir tokiu būdu sutrukdys valstybės institucijoms jo atžvilgiu priimti ir įvykdyti sprendimus.
9.6. Įstatymo numatyti tikslai gali būti pasiekti tik apribojus Užsieniečiui judėjimo laisvę, todėl jam taikomas judėjimo laisvės apribojimas yra proporcinga priemonė. Užsienietis nėra linkęs vykdyti savo, kaip užsieniečio pareigų ir tikėtina, kad siekdamas išvengti perdavimo, grąžinimo/išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, Užsienietis gali vėl bandyti savavališkai išvykti ir pasislėpti, tuo sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę ES valstybių teritorijoje.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
10. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas Centro Teikimas paskirtas sulaikymas Užsieniečiui iki 2026 m. gegužės 27 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas sprendimas jo prieglobsčio byloje, teisėtumas ir pagrįstumas.
11. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad galutinio sprendimo jo prieglobsčio byloje priėmimas ir įvykdymas gali būti užtikrintas tik apribojus Užsieniečiui judėjimo laisvę, nes priešingu atveju Užsienietis gali neteisėtai išvykti iš Lietuvos į kitas Europos Sąjungos valstybes nares, tuo sutrukdydamas priimti ir įvykdyti sprendimus dėl jo teisinės padėties, o tai yra pagrindas sulaikyti Užsienietį.
12. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir paskirti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo.
13. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, pirmiausia pažymi, kad Užsienietis šiuo metu yra prieglobsčio prašytojas (Įstatymo 2 str. 20 d.).
14. Įstatymo 112 straipsnyje nustatyta, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Įstatymo 113 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užsienietis, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jo šeimos narys arba kitas asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, gali būti sulaikytas šiais pagrindais: kai užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra (2 p.). Pagal Įstatymo 113 straipsnio 2 dalį, kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos arba prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ir (ar) vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ir (ar) vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo).
15. Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje yra išvardintos aplinkybės, kurios vertinamos sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, be kita ko: užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.) (1 p.); neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje arba nurodytu gyvenamosios vietos adresu nebūna (negyvena) (2 p.); neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika (3 p.); prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu neteisėtai išvyko ar bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos (11 p.).
16. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022; kt.).
17. Teisėjų kolegija, spręsdama dėl Užsieniečiui pritaikyto sulaikymo proporcingumo, pažymi, kad nagrinėjamu atveju Užsieniečio, kuris yra prieglobsčio prašytojas, tapatybė nenustatyta, jis į Lietuvą atvyko neteisėtai, neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, taip pat teisėto pragyvenimo šaltinio, šeimyninių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, Užsienietis nėra įvykdęs sprendimų savanoriškai grįžti į kilmės valstybę, be to, Užsienietis yra galimai padaręs nusikalstamą veiką užsienio valstybėje, todėl jo buvimas kelia grėsmę viešajai tvarkai Lietuvos Respublikoje. Todėl teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja Užsieniečio sulaikymo pagrindai, kadangi yra siekiama nustatyti valstybę, atsakingą už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, bei, atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad Užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (Įstatymo 113 str. 4 d. 2 p.).
18. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių visumą sprendžia, kad skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu pritaikyta judėjimo laisvę apribojanti priemonė (sulaikymas) buvo objektyviai būtina Įstatyme nustatytiems tikslams pasiekti, nes, priešingu atveju, Užsienietis, turėdamas laisvą judėjimą, galėjo išvykti į kitas ES valstybes ar pasislėpti vengdamas grąžinimo / išsiuntimo į kilmės šalį, tuo sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę ES teritorijoje ir sutrukdydamas priimti ir įvykdyti sprendimus dėl jo teisinės padėties.
19. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo bylą, įvertino faktines bylos aplinkybes bei pritaikė ginčui aktualų teisinį reguliavimą, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį nėra pagrindo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, todėl Užsieniečio apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
teisėjų kolegija nutaria:
(duomenys neskelbtini) piliečio F. L. apeliacinį skundą atmesti.
Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2026 m. kovo 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.