- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-12-27
- Bylos Nr.
- 2YT-6369-1021/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-53-3-01073-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jonas Abraitis
- Pareiškėjas
- Ž. M.
- Suinteresuotas asmuo
- V. Č., E. Č., K. Ž., D. Č.
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Ž. M. pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys V. Č., E. Č., K. Ž., D. Č..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja Ž. M. (toliau - pareiškėja) prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos motina D. Č., mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po savo vyro A. Č., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, pradėdama jį faktiškai valdyti. (b. l. 2)
Pareiškėja pareiškime nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos motina D. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), kuri testamentu visą jai priklausantį turtą po savo mirties paliko pareiškėjai. D. Č. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise turėjo statinius (gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą, garažą bei kiemo statinius), esančius adresu (duomenys neskelbtini), kurie yra registruoti motinos D. Č. vardu. D. Č. vyras (pareiškėjos tėvas) A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Po motinos mirties kreipusis į notarą dėl palikimo priėmimo ir gavusi tai patvirtinantį notaro liudijimą, tačiau ji negalinti sutvarkyti D. Č. priklausančio turto paveldėjimo dokumentų, kadangi D. Č. po savo vyro mirties nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo ir jai priklausančio turto paveldėjimo dokumentai iki šiol yra nesutvarkyti. Tam, kad D. Č. galėtų paveldėti A. Č. priklausantį turtą, ji per tris mėnesius nuo jo mirties turėjo kreiptis į notaro biurą paduodama pareiškimą dėl palikimo priėmimo, tačiau toji nepadarė. Mananti, jog taip atsitiko todėl, kad ji neturėjo teisinių žinių ir buvo įsitikinusi, kad jeigu statiniai Nekilnojamojo turto registre yra įregistruoti jos vardu, tai jai jie ir priklauso jai, ir kad nieko daugiau daryti nebereikia. Šiuo metu, jai norint susitvarkyti paveldėjimo dokumentus po D. Č. mirties, būtina kreiptis į teismą, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad D. Č. priėmė palikimą po savo vyro A. Č., pradėdama jį faktiškai valdyti. Tai, kad D. Č. faktiškai priėmė palikimą po savo vyro A. Č. mirties, įrodo tokie faktai: iki A. Č. mirties jie gyveno jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini); po A. Č. mirties motina D. Č. liko gyventi šiame name, todėl jai atiteko ir visi A. Č. priklausę asmeniniai bei namų apyvokos daiktai; ji toliau prižiūrėjo šį namą, mokėjo visus reikalingus mokesčius. Tokiu būdu D. Č. priėmė palikimą po savo vyro A. Č. mirties pradėdama jį faktiškai valdyti (b. l. 2)
Atsiliepimas
Pareiškime į bylą suinteresuotais asmenimis įtraukti buvo V. Č., E. Č., K. Ž., D. Č., kuriems buvo išsiųstos pareiškėjos pareiškimo su priedais kopijos bei teismo pranešimas dėl atsiliepimo į pareiškimą pateikimo. Jie atsiliepimų per teismo nustatytą 15 d. terminą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 444 str. 1 d., 445 str.).
Pareiškėjos pateiktu rašytiniu įrodymu – mirties liudijimu nustatyta, kad D. Č. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 4). Mirties liudijimu nustatyta, kad A. Č. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 3). Sutuoktuvių liudijimo kopija nustatyta, kad D. Č. ir A. Č. buvo sutuoktiniai (b. l. 7). Gimimo liudijimu nustatyta, kad pareiškėjos tėvai buvo D. Č. ir A. Č. ( b.l. 8), o santuokos įrašu nustatyta, kad jos pavardė po santuokos M. (b. l. 9). Pažymomis apie deklaruotą gyvenamąją vietą nustatyta, kad D. Č. ir A. Č. deklaravę gyvenamąją vietą tuo pačiu adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 10,11). Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta, kad adresu (duomenys neskelbtini) esantys statiniai ir žemės sklypas yra įsigyti 1995 m., t. y. D. Č. ir A. Č. santuokos metu, dėl ko yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (b. l. 12-13).
Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.13 straipsniu pareiškėjos motina D. Č. turėjo teisę paveldėti savo sutuoktinio turto dalį, o nesant kitiems įpėdiniams ar jiems nepriėmus palikimo, ir visą jos turtą. Ji palikimą galėjo paveldėti trims būdais – faktiniu valdymu, pagal įstatymą ir pagal testamentą (CK 5.2 str.1 d., 5.50 str.2 d., 5.51 1 d.), tačiau visais atvejais palikimą turėjo priimti per tris mėnesius nuo jo atsiradimo (palikėjo mirties) kreipdamasi į notarą, jeigu paveldi pagal testamentą ar įstatymą, ar palikimą priimdamas faktiniu valdymu per tą patį laikotarpį (CK 5.50 str.2 d.). Notaro liudijime nurodyta, kad dėl mirusio A. Č. turto paveldėjimo į notarų biurą niekas nesikreipė (b. l. 6). Pareiškėjos pareiškimu, bei pateiktais jos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad A. Č. ir jo sutuoktinė D. Č. iki A. Č. mirties gyveno jiems priklausančiame name, naudojosi juo bei ūkiniais pastatais, o po savo sutuoktinio mirties šiais daiktais naudojosi D. Č., kuri pasiliko visus kilnojamus sutuoktinio ir bendro naudojimo buities daiktus, gyveno tame pačiame name, naudojosi žemės sklypu. Šiais aktyviais veiksmais D. Č. po savo sutuoktinio mirties išreiškė savo valią įgyti teises į atsiradusį palikimą, šiuos veiksmus atlikdama per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą. Nėra jokių duomenų, kad kiti asmenys palikimą būtų priėmę pas notarą, suinteresuoti asmenys atsiliepimų nepateikė, todėl teismas daro išvadą, kad jie pareiškimui neprieštarauja.
Teismas išanalizavęs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad jais nustatyta, jog D. Č. po savo sutuoktinio A. Č. mirties priėmė jo palikimą, pradėdama faktiškai paveldimą turtą valdyti kaip savą (CPK 177, 178, 185 straipsniai). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis), todėl D. Č. faktinio valdymo būdu priėmė visą palikimą, atsiradusį po savo sutuoktinio mirties. Palikimo priėmimo faktą tvirtina teismas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas.). Kitokiu būdu gauti įrodymų, kad buvo priimtas palikimas, kaip tik kreipiantis į teismą su prašymu nustatyti juridinį reikšmę turintį faktą, nėra galima, todėl pareiškėjos reikalavimas yra teisėtas, jis pagrįstas ir įrodytas paminėtais teismo ištirtais ir įvertintais įrodymais (CPK 445 straipsnis). Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjai sukels teisines pasekmes, kadangi neturėdamas teismo sprendimo dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo negali paveldėto nekilnojamojo turto įregistruoti nekilnojamojo turto registre savo vardu ir juo disponuoti (CPK 444 straipsnio 1 dalis.). Jokio ginčo dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto nėra. Faktas nustatomas turto paveldėjimo tikslu (CPK 444 straipsnio 8 punktas, 445, 448 straipsniai).
Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš pareiškėjo valstybei priteistinos, nes jos 10,16 Eur viršija minimalią 3 eurų dydžio valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 str. 6 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (nauja redakcija nuo 2015-01-01: Nr. 1R-298/1K-290, 2014-09-23, paskelbta TAR 2014-09-24, i. k. 2014-12793).
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis išdėstytu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270, 275, 296, 442, 444, 448 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti visiškai.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po savo vyro A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, pradėdama jį faktiškai valdyti.
Faktą nustatyti turto paveldėjimo tikslu.
Priteisti iš pareiškėjos Ž. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas valstybei: išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (pašto išlaidas) – 10,16 Eur (dešimt eurų 16 euro centus); sumokant į vieną pasirinktiną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: „Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB bankas „Swedbank“, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Luminor bank AB, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB bankas, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Šiaulių bankas, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Danske bank A/S Lietuvos filiale, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Luminor bank AB, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB „Medicinos bankas“, nurodant juridinio asmens kodą - 188659752, įmokos kodą - 5660, mokėjimo paskirtį - procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, nurodant civilinės bylos numerį Nr.2YT-6369-1021/2019.
Sprendimo kopijas per tris darbo dienas nuo jo paskelbimo išsiųsti sprendimo paskelbime nedalyvavusiems asmenims.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmuose.