- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-05-31
- Bylos Nr.
- eI-2373-629/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00356-2017-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jolita Rasiukevičienė, Margarita Stambrauskaitė, Milda Vainienė
- Pareiškėjas
- A. P.
- Atsakovas
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Advokatai
- Piotras Orlovas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolitos Rasiukevičienės, Margaritos Stambrauskaitės, Mildos Vainienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui Josifui Skibickui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. P. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
A. P. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (b. l. 1–5) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti 2017 m. sausio 6 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, Vilniaus aps. VPK) sprendimą Nr. 17-IL-10-00087-e bei įpareigoti atsakovą išduoti pareiškėjui leidimą įsigyti, laikyti (nešiotis) ginklus.
Pareiškėjas nurodė, kad skundžiamu sprendimu jam atsisakyta išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymo) 17 str. 1 d. 11 p. pagrindu, nes policija turi duomenų, kad pareiškėjas kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Atkreipė dėmesį, jog minėtoje įstatymo normoje nurodyta, jog šiuo atveju policija nurodo atsisakymo išduoti leidimą (panaikinti leidimą) motyvus. Šiuo atveju ginčijamas sprendimas priimtas remiantis 2016 m. gruodžio 23 d. iš Lietuvos kriminalinės policijos biuro rekomendacija pareiškėjui neišduoti leidimo laikyti (nešiotis) ginklus, tačiau sprendimu nepaaiškinama, kokio pobūdžio informacija buvo pateikta, su minėta kriminalinės policijos biuro parengta informacija pareiškėjas neturėjo galimybės susipažinti, todėl dėl jos turinio neturi galimybės detaliau pasisakyti. Pareiškėjo teigimu, Įstatymo 17 str. 1 d. 11 p. įpareigoja sprendimą priimantį subjektą motyvuotai išdėstyti šiuo metu egzistuojančias visas aplinkybes ir priežastis, pateikiant papildomus duomenis ir argumentus, dėl kurių, atsakovo nuomone, pareiškėjas kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui. Pabrėžė, jog Sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu sprendimas priimamas. Individualus administracinis aktas turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, kad būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas.
Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad jo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn faktai yra reikšmingi nepriekaištingos reputacijos turėjimo ar jos neturėjimo prasme, tačiau skundžiamame sprendime Įstatymo 18 str. ar 17 str. 1 d. 2 p. nuostatos netaikytos, o Įstatymo 17 str. 1 d. 11 p. taikymo požiūriu tokios aplinkybės reikšmės neturi, nes minėtas patraukimo baudžiamojon atsakomybėn faktas gali turėti tik tam tikrą papildomą, kartu su kitomis faktinėmis aplinkybėmis įrodomąją reikšmę, sprendžiant klausimą, ar asmuo kelia įstatyme nurodytą grėsmę. Pareiškėjo nuomone, šiuo atveju nepakanka sprendime įvardinti ankščiau buvusius pareiškėjo baudžiamojo persekiojimo atvejus bei faktus ir vadovautis rekomendacinio pobūdžio kriminalinės policijos suteikta informacija.
Pareiškėjas nurodė, kad yra neteistas, teigiamai charakterizuojamas darbovietėje, visuomenėje ir buityje. Tauragės Medžiotojų ir žvejų draugijos vadovo charakteristikoje nurodoma, kad pareiškėjas yra medžiotojų klubo „Kurtinys“ prezidentas, pavyzdingai tvarko medžioklės klubo ūkį, puoselėja medžioklės tradicijas, užtikrina medžiotojų saugų elgesį. Jis gerai charakterizuojamas ir Medžiotojų ir žvejų klubo „Šilo-Pavėžupis“ vadovo. Be to, pareiškėjas didelį visuomeninį darbą atlieka būdamas Tauragės apskrities futbolo federacijos prezidentu ir viešosios įstaigos „Tauragės futbolas“ dalininku. Pareiškėjas dirba akcinėje bendrovėje „Fasa“, jis yra išrinktas minėtos akcinės bendrovės valdybos pirmininku. Šias pareigas atlieka kruopščiai ir pareigingai. Jis didelę reikšmę savo asmeniniame gyvenime skiria šeimai – yra 5 vaikų tėvas, pavyzdingai besirūpinantis šeimos gerove, vaikų auklėjimu.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus aps. VPK atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 56–61).
Nurodė, kad, atlikus patikrinimus, nustatyta, jog pareiškėjas baudžiamojoje byloje Nr. 02-1-00079-93 buvo pripažintas kaltu pagal iki 2003 m. gegužės 1 d. galiojusio Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 191 str., (grasinimas nužudyti, sunaikinti turtą arba pavartoti smurtą asmeniui, kuris kvotos ar parengtinio tardymo organo ar teismo yra šaukiamas arba apklaustas kaip liudytojas, nukentėjusysis ar ekspertas, siekiant sukliudyti teisingumo vykdymą arba keršijant už pirmiau duotą parodymą ar išvadą), BK 227² str. 1 d. (grasinimas nužudyti ar padaryti sunkų kūno sužalojimą, esant pakankamam pagrindui bijoti, kad grasinimas bus įvykdytas), BK 234 str. 1 d. (neteisėtas šaunamojo ginklo (išskyrus lygiavamzdį medžioklinį), šaudmenų ar sprogstamųjų medžiagų gaminimas, laikymas, įgijimas arba realizavimas). 1996 m. lapkričio 21 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu pareiškėjui paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. 2004 m. sausio 19 d. Vilniaus miesto antrojo apylinkės teismo nuosprendžiu pareiškėjas pripažintas kaltu pagal BK 231 str. 1 d. (trukdymas teisėjo, prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigūno, advokato ar teismo antstolio veiklai) ir BK 228 str. 1 d. (piktnaudžiavimas), jam paskirta 100 MGL dydžio bauda. 2004 m. rugsėjo 21 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pareiškėjas pripažintas kaltu pagal iki 2003 m. gegužės 1 d. galiojusio BK 207 str. 2 d. (oficialaus dokumento suklastojimas ar suklastoto oficialaus dokumento panaudojimas), jam paskirta 60 MGL dydžio bauda. 2004 m. gruodžio 29 d. Vilniaus miesto antrojo apylinkės teismo nuosprendžiu pareiškėjas pripažintas kaltu pagal BK 284 str. 1 d. (viešosios tvarkos pažeidimas) ir jam paskirta 40 MGL dydžio bauda. 2005 m. rugsėjo 22 d. Vokietijos Gėros apygardos teismo nuosprendžiu pareiškėjas pripažintas kaltu pagal Vokietijos baudžiamojo kodekso 261 str. 1 d. (pinigų plovimas), jam paskirta 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, nuosprendžio vykdymas atidėtas dvejiems metams. 2009 m. kovo 5 d. Kauno miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pareiškėjas pripažintas kaltu pagal BK 294 str. (savavaldžiavimas), 1 d., jam paskirta 48 MGL dydžio bauda. 2010 m. birželio 8 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi pareiškėjas pripažintas kaltu pagal BK kodekso 287 str. 1 d. (tas, kas panaudodamas psichinę prievartą reikalavo iš valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens atlikti veiksmus ar nuo jų susilaikyti kaltininko ar kitų asmenų naudai), BK 284 str. 2 d. (viešosios tvarkos pažeidimas), jam paskirta galutinė subendrinta 150 MGL bauda. 2009 m. rugsėjo 28 d. Tauragės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pareiškėjas pripažintas kaltu pagal BK 290 str. (valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimas), jam paskirta 30 MGL dydžio bauda. 2015 m. sausio 20 d. Kauno apskrities vyriausiajame policijos komisariate buvo pradėta baudžiamoji byla pagal BK 138 str. (nesunkus sveikatos sutrikdymas) 2 d. 8 p. ir pagal BK 146 str. (neteisėtas laisvės atėmimas), 2 d. Be to, 2016 m. gruodžio 23 d. iš Lietuvos kriminalinės policijos biuro buvo gauta informacija, kad nerekomenduojama pareiškėjui išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, leidimą laikyti ginklus ar leidimą nešiotis ginklus.
Atsakovo teigimu, teismų praktikoje pripažįstama, jog tokiais atvejais turi būti vertinamos visos aplinkybės, charakterizuojančios asmenį, norintį gauti leidimą laikyti, nešiotis ginklą. Tik įvertinus visumą surinktų duomenų apie asmenį, galima padaryti pagrįstą išvadą apie tai, ar jis kelia grėsmę Įstatymo 17 str. 1 d. 11 p. nurodytoms vertybėms, ar ne. Vilniaus aps. VPK nuomone, nustatyti faktai leidžia neigiamai vertinti pareiškėjo elgesį, jo polinkį nesilaikyti teisinio reglamentavimo, jo netinkamas požiūris į valstybėje nustatytą tvarką, charakterizuoja pareiškėją kaip negerbiantį valstybėje galiojančių įstatymų. Išdėstytos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą teigti, kad pareiškėjas gali kelti grėsmę kitų asmenų sveikatai ir gyvybei, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, taip, kaip tai įtvirtinta Įstatymo 17 str. 1 d. 11 p. nuostatuose. Vilniaus aps. VPK teigimu, jis tinkamai įvertino ginčo aplinkybes, pagrįstai taikė teisės normas, reglamentuojančias leidimų įsigyti, laikyti, nešiotis ginklus išdavimo ir panaikinimo sąlygas bei tvarką, ir priėmė pagrįstą sprendimą.
Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovas prašė skundą tenkinti, remdamiesi skunde išdėstytais argumentais.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovo atstovas prašė skundą atmesti, remdamasis atsiliepime išdėstytais argumentais.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Skundas tenkintinas iš dalies.
Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus neišdavimo pareiškėjui.
Nustatyta, kad 2016 m. gruodžio 8 d. Vilniaus aps. VPK buvo priimtas pareiškėjo prašymas išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus medžioklei (b. l. 26).
Vilniaus aps. VPK 2017 m. sausio 6 d. sprendimu Nr. 17-IL-10-00087e, vadovaudamasis Įstatymo 17 str. 1 d. 11 p., nusprendė pareiškėjui neišduoti leidimo laikyti (nešiotis) ginklus (b. l. 7–8).
Įstatymo 17 str. 1 d. 11 p. nustatyta, kad B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policija turi duomenų, kad jis kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Šiuo atveju policija nurodo atsisakymo išduoti leidimą (panaikinti leidimą) motyvus.
Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, atsakovas vadovavosi 2016 m. gruodžio 23 d. iš Lietuvos kriminalinės policijos biuro gauta rekomendacija neišduoti pareiškėjui leidimo laikyti (nešiotis) ginklus.
Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 str. 1 d. individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (VAĮ 8 str. 2 d.). Pažymėtina, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo.
Teismo vertinimu, pareiškėjo skundžiamas sprendimas neatitinka VAĮ 8 str. 1 d. reikalavimų, nes iš jo turinio nėra galima spręsti, kokiais nustatytais faktais jis yra grindžiamas jame iš esmės yra nurodytos tik teisės aktų nuostatos, kuriomis remiantis leidimas ginklui laikyti (nešiotis) neišduodamas. Tai, kad sprendime yra išvardintos pareiškėjo praeityje padarytos nusikalstamos veikos, nepateikus jokių tokio pateiktų faktų apibendrinimo ar išvadų, negali būti laikoma pakankamu sprendimo motyvavimu, tuo labiau, kad sprendime teigiama, jog jis priimtas atsižvelgiant tik į policijos turimą informaciją apie pareiškėjo keliamą grėsmę. Kokią informaciją apie pareiškėjo keliamą grėsmę turėjo Lietuvos kriminalinės policijos biuras iš sprendimo taip pat nėra aišku, nors pagal Įstatymo 17 str. 1 d. 11 p. policija turi nurodyti atsisakymo išduoti leidimą motyvus. Tai, kad atsakovui Lietuvos kriminalinės policijos biuras rekomendavo neišduoti pareiškėjui leidimo laikyti (nešiotis) ginklus, neatleidžia atsakovo nuo pareigos išsamiai motyvuoti priimamą sprendimą ir neapsiriboti tik kriminalinės žvalgybos informacija.
Kaip matyti iš ginčijamo atsakovo 2017 m. sausio 6 d. sprendimo Nr. 17-IL-10-00087-e, jame nėra pateikiama jokios informacijos, iš kurios būtų pakankamai aišku ir suprantama, kokių faktinių aplinkybių pagrindu pareiškėjui atsisakoma išduoti leidimą ginklui laikyti (nešiotis). Nurodyti individualaus administracinio akto turinio (faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, dėl kurių pareiškėjas iš esmės negalėjo tinkamai suprasti priimto sprendimo motyvų, dėl kurių pareiškėjo atžvilgiu priimtas neigiamas sprendimas, todėl skundžiamas sprendimas turi būti panaikintas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 str. 1 d. 3 p.).
Nagrinėjamu atveju, tenkinus pirmąjį pareiškėjo skundo reikalavimą bei panaikinus kaip nemotyvuotą ginčijamą Vilniaus aps. VPK 2017 m. sausio 6 d. sprendimą Nr. 17-IL-10-00087-e, antrasis pareiškėjo skundo reikalavimas, kuriuo prašoma įpareigoti atsakovą išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus gali būti tenkinamas tik iš dalies. Įstatymo nuostatos imperatyviai reikalauja, jog prieš priimdama sprendimą išduoti (atsisakyti išduoti) leidimą laikyti ar leidimą nešiotis A, B, C kategorijų ginklus kompetentinga institucija (šiuo atveju atsakovas) teisės aktų nustatyta tvarka privalo atlikti numatyto turinio bei apimties patikrinimą bei laikytis kitų procedūrų, kurios turi užtikrinti priimamo sprendimo pagrįstumą. Teismas negali perimti viešo administravimo subjektams priskirtų įgaliojimų ir išspręsti klausimą dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo pareiškėjui, t. y. teismas negali įpareigoti atsakovą išduoti pareiškėjui leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, todėl nagrinėjamu atveju, panaikinus ginčijamą sprendimą, atsakovas įpareigotinas teisės aktų nustatyta tvarka iš naujo nagrinėti pareiškėjo 2016 m. gruodžio 8 d. prašymą išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 str., 86–87 str., 88 str. 1, 2 p., 132 str. 1 d. ir 133 str.,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. P. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2017 m. sausio 6 d. sprendimą Nr. 17-IL-10-00087-e ir įpareigoti atsakovą Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2016 m. gruodžio 8 d. prašymą išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.