Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Algirdas Jaliniauskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 6 d. nutarimo K. M. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Institucijos Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio viršininkas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą K. M. už tai, kad jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 133, 231.1 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.

Protokolas surašytas dėl to, kad 2013 m. liepos 13 d., apie 13.20 val., (duomenys neskelbtini), Kėdainių r. vairuodamas nenustatytą automobilį, K. M. nepasirinko saugaus važiavimo greičio, kelio posūkyje nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio, atsitrenkė į tują bei ją išvertė, ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, nepranešęs policijai.

Motyvuojamoji dalis

Institucijos apeliacinis skundas atmestinas.

Pagal LR ATPK 257 str., administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik dėl byloje surinktų įrodymų visumos, o ne remiantis atskirais įrodymais. Asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Duomenų, dėl kurių tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti, administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota tik tuomet, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią jam turi būti skiriama nuobauda.

Nors institucija ir nesutinka, kad tyrimas byloje atliktas neišsamiai, ir mano, kad pats teismas pats turėjo būti aktyvus ir imtis priemonių prieštaravimams byloje pašalinti, tačiau Kėdainių rajono apylinkės teismo 2013-09-06 nutartimi buvo pagrįstai nuspręsta administracinę bylą, kurioje K. M. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., grąžinti Institucijai papildomam tyrimui atlikti.

Pritartina institucijos nuomonei (tai yra konstatavęs ir Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime), jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip pasyvus bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Negalima nesutikti su Institucijos skundo argumentu, jog pagal ATPK 256 straipsnio 3 dalį, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą pirmosios instancijos teismui yra numatyta pareiga rinkti įrodymus, siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes. Tačiau tame pat straipsnyje yra nurodyta, jog įrodymus renka, prireikus ekspertą ar specialistą skiria pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog tais atvejais, kai nustatomi trūkumai, trukdantys administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimui t.y. kai protokolas surašytas netinkamai – nenurodyti esminiai administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai, yra kitų esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kliudančių nagrinėti bylą, ji turi būti grąžinama protokolą surašiusiai institucijai protokolui patikslinti ar papildomai tirti, priklausomai nuo bylos aplinkybių (2006 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-444/2006, 2010 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-7022/2010). Nors bylos grąžinimas institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, turėtų būti išimtinis procesinis veiksmas, galimas tuomet, kai proceso ne teisme metu buvo padaryti esminiai pažeidimai, kai yra esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kurių teismas, nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą, pats ištaisyti negali (nutartis administracinėje byloje Nr. N3-802/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 3 (13) psl. 329), tačiau akivaizdu, jog administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai vertintini administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 21 d nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2237/2011).Taigi, pirmiausiai būtent Institucijai kyla pareiga užtikrinti, kad byloje būtų surinkta neabejotinai pažeidėjo kaltę pagrindžiančių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima priimti teisingą ir pagrįstą sprendimą.

Administraciniam teisės pažeidimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai: jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos.

Nagrinėjamu atveju K. M. yra kaltinamas teisės pažeidimų, numatytų ATPK 127 str. 2 d., ir 130 str. 1 d., padarymu.

Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. numatyta administracinė atsakomybė už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).

Atsižvelgiant į šios pažeidimo turinį pastebėtina, kad apylinkės teismas padarė teisingą išvadą, kad byloje tyrimas nebuvo atliktas pilnai, nebuvo visapusiškai atskleisti visi būtini ATPK 127 str. 2 d. sudėčiai požymiai.

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytų pažeidimų padarymo, yra išaiškinęs, jog tam, kad pripažinti asmenį kaltu pažeidus minėtą teisės normą, būtina nustatyti žalos kitų asmenų turtui padarymo faktą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis byloje Nr. N575-435/2012). Nors ATPK 127 straipsnio 2 dalies dispozicija nereikalauja, kad būtų padaryta konkretaus dydžio minimali žala-užtenka paties fakto, jog kitam asmeniui priklausantis turtas buvo apgadintas-tačiau K. M. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole turto sugadinimo faktas nėra konkrečiai nustatytas. Iš protokolo turinio matyti, kad K. M. yra kaltinamas tuo, kad vairuodamas automobilį nepasirinko saugaus važiavimo greičio, kelio posūkyje nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į tują, dėl ko ją išvertė. Tačiau protokole nenustatyta, kad tuja buvo svetimas turtas, neįvardinta kokiam asmeniui ji priklausė, taip pat nenustatyta ar buvo padaryta reali žala ir kokia. Kaip nurodė apylinkės teismas, nagrinėjamu atveju tuja net nebuvo apžiūrėta, nenurodyta kokie sužalojimai padaryti šiam medžiui, nenustatyta ar ant jos likę pažeidimo pėdsakų, automobilio dažų liekanų, ar įvykio vietoje apskritai likę kitų autoįvykio faktą ir jo kaltininką galinčių identifikuoti įrodymų. Byloje esantys tarnybiniai pranešimai surašyti labai formaliai, neinformatyviai, juose nėra nurodytos įvykio aplinkybės, svarbūs faktai. Pastebėtina, kad eismo įvykio vietoje darytos fotonuotraukos taip pat labai prastos kokybės, todėl jokių įvykio detalių iš jų neįmanoma nustatyti.

Kitas esminis trūkumas - byloje nėra nustatyta kokiu automobiliu buvo įvykdytas LR ATPK 127 str. 2 d. numatytas pažeidimas. Protokole nėra nurodyta transporto priemonės markė, modelis, valstybinis numeris. Liudytojo V. A. paaiškinime nurodyta, kad automobilis buvo žalios spalvos, tačiau iš surinktų duomenų buvo nustatyta, kad tokios spalvos automobilį pažeidėjas yra pardavęs dar 2013-04-23. Akivaizdu, jog nėra surinkta ir objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad pažeidimą apskritai įvykdė K. M.. Vienintelis policijos apklaustas liudytojas V. A., kurio parodymais vadovaujantis ir buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, teisme paaiškino, kad jis nematė, kas vairavo tują nuvertusį automobilį, tik girdėjo, jog K. M. kaip kaltininko pavardę nurodė A. G.. Nors K. M. kategoriškai neigė įvykdęs pažeidimą, o liudytoja V. M. patvirtino jo parodymus, įvykį tyrę policijos pareigūnai nesurinko jokių kitų K. M. kaltę patvirtinančių įrodymų: pažeidėjo automobilis nebuvo apžiūrėtas, nenustatyti kiti įvykį galėję matyti liudytojai. Policijos pareigūnai, surašydami protokolą, vadovavosi tik prieštaringais V. A. paaiškinimais, kurių nepatvirtino jokie kiti byloje surinkti įrodymai.

Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš vietos eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Įrodinėjant šį administracinį teisės pažeidimą, būtina nustatyti, kad buvo eismo įvykis, kad asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs bei, kad jis iš įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisykles.

Taigi LR ATPK 130 str. 1 d. numatytas pažeidimas neatsiejamai susijęs su vairuotojo įvykdytu eismo įvykiu, todėl nagrinėjamu atveju, įrodinėjant K. M. kaltę dėl neteisėto pasišalinimo iš eismo įvykio, būtina pašalinti nustatytus trūkumus ir pirmiausia surinkti įrodymus, kad jis apskritai įvykdė ATPK 127 str. 2 d., numatytą pažeidimą.

Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagal ATPK 130 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo esmę, kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Todėl Institucijai kylą dar vienas uždavinys – papildomai atliekant bylos tyrimą, surinkti duomenis, kuriais vadovaujantis butų galima nustatyti pažeidėjo veikoje tyčią.

Aukštesnysis teismas sprendžia, kad pirmos instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad šioje byloje nebuvo surinkti visi įrodymai, kurie išsklaidytų abejones dėl K. M. veiksmų priešingumo teisei. Apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog tyrimas atliktas nepilnai, paviršutiniškai, byloje nėra surinkti ir pateikti įrodymai, kurie leistų teismui byloje priimti teisingą ir pagrįstą sprendimą. Apylinkės teismas nutartyje išsamiai išvardino nustatytus trūkumus, kuriuos būtina pašalinti, kad būtų galima išsamiai išnagrinėti bylą bei nuspręsti, kas yra pažeidėjas, ar jis yra kaltas dėl sukelto eismo įvykio bei pasišalinimo iš jo, ar jis baustinas už pažeidimus numatytus ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 2 d.

Aukštesnysis teismas daro išvadą, kad Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimas grąžinti bylą Institucijai yra objektyviai pagrįstas ir tinkamai motyvuotas, todėl Institucijos apeliacinis skundas atmestinas, o 2013 m. rugsėjo 6 d. nutartis paliktina galioti.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 6 d. nutartį nepakeistą ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.