Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Neringa Girnytė-Klimaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistosios S. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. kovo 10 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nuteistosios S. N. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. N. Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2024 m. liepos 23 d. nuosprendžiu nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį galutine 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2024 m. vasario 13 d. nuosprendžiu skirta bausme ir paskirta subendrinta galutinė bausmė – 3 metai laisvės atėmimo.

Teisme gautas nuteistosios S. N. skundas, kuriame ji prašo taikyti jai lygtinį paleidimą iš bausmės atlikimo vietos. Nurodo, jog su Komisijos 2025 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nesutinka, kadangi Komisija rėmėsi jos praeitimi, o ne dabartiniais pokyčiais ir akivaizdžia pažanga. Atvykusi į kalinimą išreiškė norą užsiimti darbine veikla bei mokytis, dirba Panevėžio kalėjimo darbininkės pareigose. (duomenys neskelbtini) baigė 10 klasių ir įgijo pagrindinį išsilavinimą. Bausmės atlikimo metu vidaus tvarkos taisykles pažeidė vieną kartą, drausmine tvarka nebausta. Atvykusi į įkalinimo įstaigą dalyvavo resocializacijos programose, visas rekomendacijas įvykdė, todėl nesutinka su Komisijos teiginiu, kad rekomendacijos vis dar yra vykdomos ir nebaigtos. Mokosi 11 klasėje (duomenys neskelbtini), mokymosi negalėjo baigti, nes dar nesibaigė mokslo metai, planuoja pabaigti mokytis laisvėje.

Prokuratūra atsiliepimo į skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, jeigu jiems paskirta bausmė neviršija 4 metų laisvės atėmimo.

Šiuo atveju S. N. atlieka jai skirtą subendrintą 3 metų laisvės atėmimo bausmę bei yra atlikusi šiek tiek daugiau nei pusę bausmės. Taigi egzistuoja formalusis pagrindas, susijęs su atlikta bausmės dalimi, svarstyti S. N. lygtinio paleidimo klausimą, tačiau Komisija nutarė jos lygtinai nepaleisti. Apie tai, ar nuteistoji gali toliau resocializuotis neizoliuota nuo visuomenės, Komisija, o po to ir teismas turi spręsti tik visapusiškai įvertinę nuteistosios asmenybę, jos elgesį visos bausmės atlikimo metu, nusikaltimų, už kuriuos atlieka bausmę, pobūdį bei pavojingumą, požiūrį į darbą, taikytas socialinės reabilitacijos priemones, nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą, psichologinės tarnybos išvadą ir kt. Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad Komisija netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą netaikyti S. N. lygtinio paleidimo.

Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad S. N. 2022–2024 m. yra teista 5 kartus, tačiau laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą. Dabartiniai teisės pažeidimai yra nuteistajai būdingo nusikaltimų modelio dalis, nes visos nusikalstamos veikos padarytos siekiant finansinės naudos. Pati nuteistoji neneigia, kad sukčiavimu užsiėmė sąmoningai tam, kad užtikrintų savo geresnį gyvenimą. Nuteistoji 2023 m. rugsėjo 15 d. buvo priskirta paprastai nuteistųjų grupei. Kaip pažymima socialinio tyrimo išvadoje, nors laisvėje nuteistosios darbinė patirtis nebuvo stabili, bausmės atlikimo metu nuteistoji motyvuota mokytis ir užsiimti darbine veikla: nuo 2023 m. rugsėjo 28 d. dirba Panevėžio kalėjime darbininkės pareigose, vertina darbo vietą, 2023–2024 m. mokėsi (duomenys neskelbtini), baigė 10 klasių ir įgijo pagrindinį išsilavinimą, dabar mokosi 11 klasėje, siekia įgyti siuvėjos kvalifikaciją, nuteistoji geba suderinti mokslą ir darbinę veiklą. Nors nuteistoji turi finansinių įsipareigojimų, skolų, tačiau bausmės atlikimo metu pagal galimybes jas moka, išsako motyvaciją keisti gyvenimo būdą, supranta materialinės gerovės užtikrinimo legaliais būdais svarbą. Nuteistoji su tėvais ir seserimi palaiko artimus ryšius, lygtinio paleidimo atveju ar po bausmės atlikimo nuteistoji žada vykti gyventi pas tėvus. Su pirmuoju vyru S. N. susilaukė trijų vaikų, valdžia vaikų atžvilgiu neapribota, atlikdama laisvės atėmimo bausmę ištekėjo antrą kartą, su antruoju vyru santykiai šilti, palaikantys. Socialinio tyrimo išvadoje aprašyti nuteistosios palaikantys santykiai su artimaisiais gali būti vertinami kaip jos integraciją į visuomenę palengvinantis veiksnys.

Nuteistosios elgesio dinamika bausmės atlikimo metu pakankamai nuosekli, ji bausmės atlikimo metu nebausta drausmine tvarka, neskatinta. S. N. laikosi numatytų režimo reikalavimų, su kitomis nuteistosiomis sutaria gerai, tačiau į artimas draugystes nesileidžia, jokių konfliktų neužfiksuota, noriai įsitraukia į resocializacijos procesą, lankė konsultacijas pas įstaigos psichologę. Nuteistosios teigimu, patekimas į įkalinimo įstaiga jai buvo pamoka, kuri keičia jos požiūrį į savo elgesį, pasekmes, stengiasi orientuotis į prosocialių prielaidų kūrimą savo gyvenime, kryptingai siekia teigiamų pokyčių. Matyti, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistoji nuosekliai deda pastangas keisti savo nuostatas, elgesį, aktyviai įsitraukė į resocializacijos procesą, vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones bei anksčiau jai Komisijos suformuluotas rekomendacijas.

Nustatyti keturi apsauginiai, riziką mažinantys veiksniai: motyvacija užsiimti darbine veikla; įgytas pagrindinis išsilavinimas; palaikantys ryšiai su šeima; priima siūlomas resocializacijos priemones ir įsitraukia į resocializacijos procesą. Pažymėtina, kad dinaminiai kriminogeniniai veiksniai yra tokie veiksniai, kurių pokytis priklauso išimtinai nuo teigiamo nuteistosios elgesio ir mąstymo, t. y. gali būti mažinami, priklausomai nuo nuteistosios dedamų pastangų mažinti nusikalstamo elgesio riziką. Šiuo metu S. N. atveju socialinio tyrimo išvadoje nurodytas tik vienas dinaminis kriminogeninis veiksnys – silpni konstruktyvaus problemų sprendimo įgūdžiai. Matyti, kad dinaminių kriminogeninių veiksnių kiekis nuo paskutinio nuteistosios vertinimo sumažėjo žymiai, nes dar 2024 m. rugsėjo mėnesį jai buvo nustatyti 4 dinaminiai kriminogeniniai veiksniai. Tai akivaizdžiai rodo, kad nuteistoji deda kryptingas pastangas valdyti savo problemines sritis. Visa tai patvirtina nuoseklias nuteistosios pastangas per bausmės atlikimo laikotarpį savo elgesį keisti teigiama linkme.

Remiantis „OASys“ metodika gautais duomenimis, 2023 m. spalio 25 d. įkalinimo įstaigoje buvo atliktas pirminis nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas ir nustatyta vidutinė rizika, pakartotinių nusikalstamo elgesio rizikos vertinimų metu 2024 m. rugpjūčio 29 d. ir 2025 m. vasario 7 d. nustatyta vidutinė rizika bei daroma akivaizdi pažanga mažinant pakartotinio nusikaltimo riziką. Tai rodo nuoseklius ir teigiamus nuteistosios pokyčius ir jau antrą kartą fiksuojamą daromą akivaizdžią pažangą mažinant pakartotinio nusikaltimo riziką. Nustatyta, kad nuteistoji vykdo Komisijos rekomendacijas, nes mokosi, dirba, dalyvavo elgesio pataisos programose ir kitose pozityvaus užimtumo priemonėse, baigė Komisijos rekomenduotą programą (duomenys neskelbtini), moka turimus įsiskolinimus, kurie yra dideli, todėl jų vykdymas kalėjime yra gana sudėtingas, nes gaunamos pajamos yra mažos.

Teismas, įvertinęs nustatytų aplinkybių visumą, sprendžia, kad nors S. N. iš viso teista 5 kartus, tačiau laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą, yra atlikusi daugiau nei pusę jai skirtos bausmės, jos elgesys bausmės atlikimo metu rodo jos akivaizdžią pažangą, pastangas bei pasiryžimą ateityje gyventi laikantis įstatymų reikalavimų ir nenusikalsti, teigiamus pokyčius valdant problemines sritis, kurių pagrindinė yra su legalių pragyventi reikalingų pajamų užsitikrinimu. Teismas daro išvadą, kad nustatytos nuteistąją apibūdinančios aplinkybės (jų visuma) sudaro pagrindą manyti, jog S. N. gali būti lygtinai paleista, nes yra atlikusi nemažą jai skirtos bausmės, pirmą kartą atlikinėja laisvės atėmimo bausmę ir viso bausmės atlikimo metu demonstravo nuoseklias pastangas keisti savo gyvenimo būdą. Dėl to nuteistosios skundas tenkintinas ir jai taikytinas lygtinis paleidimas.

Atkreiptinas dėmesys, kad lygtinio paleidimo iš kalėjimo taikymas dar nereiškia, jog nuteistoji besąlygiškai atleidžiama nuo likusios laisvės atėmimo bausmės dalies, nes būdama laisvėje ji bus prižiūrima probuotojo, o jos netinkamas elgesys gali nulemti lygtinio paleidimo taikymo panaikinimą ir jos grąžinimą į kalėjimą likusiai bausmės daliai atlikti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360, 364 straipsniais, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Nuteistosios S. N. skundą tenkinti ir taikyti nuteistajai S. N. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos skundžiama Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.