- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-09-06
- Bylos Nr.
- I-1012-189/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03964-2017-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Bronius Januška, Mefodija Povilaitienė, Liudmila Zaborovska
- Pareiškėjas
- M. N.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Mefodijos Povilaitienės ir Liudmilos Zaborovskos,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. N. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas M. N. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Ministerija) 2017 m. spalio 19 d. raštą Nr. (8.2.2.)26R-381 (toliau – ir Raštas); 2) įpareigoti Ministeriją pervesti pareiškėjui priteistas lėšas; 3) priteisti iš Ministerijos nustatytas metines palūkanas (b. l. 1–3).
Nurodė, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) 2017 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. 27029/14 patvirtino taikos sutartį pagal kurią Lietuvos valstybė įsipareigojo pareiškėjui sumokėti 7 600 Eur sumą neturtinei žalai atlyginti. Ministerija Raštu informavo pareiškėją, kad neturtinės žalos atlyginimas pervestas antstolei pagal antstolės D. P. patvarkymą. Nesutikdamas su ginčijamu Raštu paaiškino, kad pagal Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 2 straipsnio 6 dalį, Ministerija turi prievolę atlyginti EŽTT priteistą 7 600 Eur žalos atlyginimą. Pažymėjo, kad EŽTT sprendimu patvirtinta taikos sutartis yra neįvykdyta tyčine kaltės forma, kadangi Ministerija minėtą sumą išmokėjo tretiesiems asmenims. Teigė, kad dėl tokių Ministerijos veiksmų patyrė dvasinį sukrėtimą, psichologinius išgyvenimus, neviltį, bejėgiškumą, skriaudą, liūdesį, stresą.
Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė Ministerija atsiliepime į skundą su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 22–24).
Nurodė, kad viešoji (valstybės ar savivaldybės) atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį atsiranda, esant neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Atsižvelgdama į antstolės patvarkymą, Ministerija pervedė 7 600 Eur neturtinės žalos į antstolės D. P. depozitinę sąskaitą, todėl nėra pagrindo civilinei atsakomybei atsirasti. Paaiškino, kad vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 585 straipsnio 1 dalimi, Ministerija neturi teisės nevykdyti antstolių patvarkymų, jeigu yra gautas antstolio patvarkymas dėl lėšų arešto. Pažymėjo, kad CPK 585 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatyta atsakomybė už antstolio reikalavimų (patvarkymų) nevykdymą juridinio asmens vadovui ar kitam atsakingam asmeniui. Teigė, kad Ministerija nevertina antstolio veiksmų ir sprendimų teisėtumo. Nurodė, kad pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 46 straipsnį, EŽTT sprendimų vykdymo priežiūrą vykdo Europos Tarybos Ministrų Komitetas (toliau – ir Komitetas), todėl pareiškėjas skundą dėl kompensacijų mokėjimo turi teikti Europos Tarybos Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimų vykdymo priežiūros departamentui. Pažymėjo, kad vadovaujantis Komiteto kompensacijų sumokėjimo priežiūros gairėmis ir praktika, Ministerijos nukreiptas išieškojimas dėl pareiškėjo įsiskolinimo privatiems asmenims į EŽTT priteistą sumą, laikytinas tinkamu EŽTT sprendimo vykdymu.
Teismo posėdyje atsakovės atstovas palaikė atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje kilo ginčas dėl Ministerijos 2017 m. spalio 19 d. Rašto Nr. (8.2.2.) 26R-381, teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat dėl pareiškėjo reikalavimo įpareigoti Ministeriją pervesti pareiškėjui EŽTT sprendimu priteistą 7 600 Eur kompensaciją.
Atsakomybės už žalą, padarytą neteisėtais valstybės institucijų veiksmais, klausimus reglamentuoja CK 6.271 straipsnis. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Viešoji (valstybės ar savivaldybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda tuomet, kai nustatoma trijų sąlygų visuma: neteisėti veiksmai ar neveikimas, žala ir priežastinis neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšys.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 99 straipsnyje 4 dalyje nustatyta, kad neįvykdyti teismo sprendimai dėl žalos atlyginimo, dėl priteistų sumų ir nesumokėtų baudų išieškojimo, taip pat neįvykdytos teismo patvirtintos taikos sutartys vykdomi Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Atsižvelgdamas į tai, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas bylų dėl teismo sprendimų vykdymo (ABTĮ 17 straipsnio 1 dalis), teismas šiuo atveju pasisakys tik dėl administracinės procedūros dėl teismo sprendimo vykdymo teisėtumo.
Įstatymo 2 straipsnyje yra nustatyta speciali teismo sprendimų dėl žalos atlyginimo vykdymo tvarka. Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Lietuvos Respublikos valstybės biudžete kasmet numatomi asignavimai žalai, atsiradusiai dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų (CK 6.272 straipsnis), taip pat dėl kitų valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (aktų) (CK 6.271 straipsnis) atlyginti, išskyrus šio straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytus atvejus. Šių asignavimų valdytojas yra Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija. Iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asignavimų, išskyrus šio straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytus atvejus, Teisingumo ministerija vykdo teismo sprendimus dėl žalos, atsiradusios dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisėjo ar teismo arba kitų valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (aktų), atlyginimo (Įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Šio straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 6 punktuose nurodytus dokumentus Teisingumo ministerija turi įvykdyti ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo jų gavimo, o šio straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytus dokumentus – per 3 mėnesius nuo jų pasirašymo (Įstatymo 2 straipsnio 3 dalis). Vykdant šio straipsnio 2 dalyje nurodytus dokumentus, lėšos iš šio straipsnio 1 dalyje numatytų asignavimų pervedamos į žalą patyrusio asmens asmeninę mokėjimo sąskaitą. Jeigu žalą patyręs asmuo yra suimtas ar atlieka laisvės atėmimo bausmę, lėšos gali būti pervedamos į laisvės atėmimo vietos įstaigos administruojamą šio asmens asmeninę sąskaitą. Dėl šio straipsnio 2 dalyje nurodytų dokumentų priverstinio vykdymo asmuo gali kreiptis, jeigu Teisingumo ministerija pagal asmens prašymą lėšas pervesti į jo asmeninę mokėjimo sąskaitą arba laisvės atėmimo vietos įstaigos administruojamą jo asmeninę sąskaitą šių dokumentų neįvykdė per šio straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse nustatytus terminus (Įstatymo 2 straipsnio 6 dalis).
CPK 585 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą. Pagal CPK 688 straipsnio 1 dalį, išieškojimas gali būti nukreipiamas į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų. CPK 739 straipsnyje yra nustatytos lėšų kategorijos, iš kurių išieškojimas negalimas, tarp jų – sumos, kurios priklauso skolininkui kaip valstybinio socialinio draudimo motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos, laidojimo pašalpa ar išmokos, mokamos pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčioms šeimoms ar asmenų socialinei paramai.
Byloje pateiktais rašytiniais duomenimis nustatyta, kad antstolė D. P. 2017 m. rugsėjo 1 d. patvarkymu Nr. 4747 informavo Ministeriją, kad iš pareiškėjo išieškoma suma sudaro 9 338,21 Eur ir įpareigojo pareiškėjui priklausančias bei mokėtinas pinigines sumas pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą (b. l. 10).
Ministerija, 2017 m. spalio 5 d. pareiškėjui EŽTT sprendimu priteistą 7 600 Eur žalos atlyginimą, pagal antstolės D. P. patvarkymą pervedė į antstolės depozitinę sąskaitą (b. l. 25).
Byloje taip pat nustatyta, kad Ministerija 2017 m. spalio 19 d. priėmė ginčijamą Raštą, kuriuo informavo pareiškėją, jog pagal antstolės D. P. 2017 m. rugsėjo 1 d. patvarkymą Nr. SD-4747, Ministerija 2017 m. spalio 5 d. pervedė EŽTT sprendimu priteistą 7 600 Eur kompensaciją į antstolės depozitinę sąskaitą. Paaiškino, kad išieškojimo nukreipimas į skolininko pinigų sumas ir antstolio teisė išieškoti yra sietina su Ministerija. Tačiau, Ministerija nevertina antstolio procesinių veiksmų, kadangi tokią teisę turi tik teismas (b. l. 4–5).
Įvertinus faktines aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, daroma išvada, kad Ministerija, gavusi antstolės patvarkymą dėl pareiškėjo sąskaitoje esančių piniginių lėšų arešto ir areštuotų lėšų pervedimo į antstolės nurodytą depozitinę sąskaitą, šį reikalavimą privalėjo vykdyti, kadangi EŽTT sprendimu priteista kompensacija nepatenka į lėšų kategorijas, iš kurių išieškojimas negalimas CPK 739 straipsnio prasme, todėl išieškojimas iš jų buvo galimas. Šiuo atveju pažymėtina, kad pagal antstolės patvarkymą pervesdama pareiškėjo sąskaitoje esančias pinigines lėšas Ministerija neatlieka jokių išieškotojo funkcijų, o tik CPK 585 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka vykdo privalomus antstolio nurodymus.
Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Ministerijos ginčijamame Rašte buvo išaiškinta teisė skųsti antstolės veiksmus, tačiau duomenų, jog pareiškėjas būtų skundęs antstolės veiksmus byloje nėra, to skunde nenurodė ir pats pareiškėjas. Pažymėtina, kad Ministerijos Rašte nėra būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėtų veiksmų. Teismui nenustačius Ministerijos neteisėtų veiksmų, kitų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, t. y. priežastinio ryšio ir žalos, sąlygų vertinimas neturi prasmės.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Ministerija pagrįstai informavo pareiškėją, jog jam priteistas neturtinės žalos atlyginimas, t. y. 7 600 Eur yra pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą. Teismo vertinimu, Ministerijos priimtas Raštas yra teisėtas ir pagrįstas, o pareiškėjo skundas atmestinas.
Pareiškėjo reikalavimai įpareigoti Ministeriją pervesti pareiškėjui 7 600 Eur sumą, kurią ji turėjo išmokėti vykdydama EŽTT sprendimą ir priteisti iš Ministerijos metines palūkanas dėl EŽTT sprendimo nevykdymo, laikytini išvestiniais iš reikalavimo panaikinti Ministerijos Raštą. Atsižvelgiant į tai, kad Ministerijos priimtas Raštas yra teisėtas ir pagrįstas, taip pat atmestini pareiškėjo išvestiniai skundo reikalavimai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškėjo M. N. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.