Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Arūnas Budrys, teismo posėdyje teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, rusų tautybės, išsiskyręs, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje (du nusikaltimai).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. K. smurtaudamas sukėlė šeimos nariui fizinį skausmą, o būtent: jis, 2017 m. sausio 18 d., apie 13.20 val., būdamas namuose, adresu (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio (2,78 ‰), sukėlė konfliktą, kurio metu smurtavo prieš sugyventinę D. A., tyčia abiem rankomis paėmė jai už kaklo ir stipriai jį suspaudė, o D. A. iškvietus policiją sudavė dešinės rankos delnu vieną smūgį jai į kairįjį skruostą bei vieną smūgį į kairę ausį, tuo savo veiksmais sukeldamas nukentėjusiajai D. A. fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Šiais veiksmais A. K. padarė BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą.

Be to, A. K. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui, o būtent: jis, 2017 m. liepos 27 d., apie 18.20 val., būdamas bute, adresu (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio (3,63 ‰ ), sukėlė konfliktą, kurio metu smurtavo prieš sugyventinę D. A., tyčia ranka pastūmė ją į krūtinę, nuo ko D. A. nugriuvo ant lovos, po ko jis abiem rankomis paėmęs pastarajai už kaklo stipriai jį suspaudė, tuo savo veiksmais sukeldamas nukentėjusiajai D. A. fizinį skausmą.

Šiais veiksmais A. K. padarė BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą.

A. K. kaltė padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas įrodyta rašytine bylos medžiaga.

Kaltinamojo A. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriais jis savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje, pripažino visiškai ir parodė, kad 2017 m. sausio 18 d., dienos metu, jis buvo vartojęs alkoholio, gėrė degtinę. Namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), susipyko su sugyventine. D. jam pradėjo priekaištauti, kad jis yra neblaivus. Jis supyko ant savo sugyventinės D. A., su kuria gyvena kartu apie 15 metų. Jis pradėjo pavydėti D. kitiems vyrams, pradėjo jai priekaištauti, kad galimai ji ėjo ne į darbą, o pas kitą vyrą. Supyko ir būdamas supykęs kambaryje abiem rankomis paėmė D. už kaklo. Stipriai suspaudė jos kaklą ir taip sukėlė jai skausmo. D. atplėšusi nuo savęs jo rankas išbėgo į lauką ir iškvietė policiją, po ko – grįžo atgal į namą. Jis, vis dar būdamas supykęs ant D., be to dar labiau supyko, kad ji iškvietė policiją, sudavė jai dešinės rankos delnu per kairį skruostą ir per kairę ausį. Po jo suduotų smūgių D. išėjo į namo prieangį, kur laukė policijos pareigūnų. Jis labai nuoširdžiai gailisi, kad mušė savo sugyventinę, kad jai sukėlė skausmo. Po šio įvykio jis nuoširdžiai atsiprašė D., ji jam atleido, jie susitaikė. 2017 m. liepos 27 d. jis vėl smurtavo prieš savo sugyventinę. Minėtą dieną jis kartu su D. nuėjo į jai priklausantį butą, adresu (duomenys neskelbtini). Šiame bute jis gėrė alų, nuo išgerto alaus apsvaigo. Tarp jo ir D. kilo žodinis konfliktas. D. liepė jam eiti iš buto, sakė, kad eitų į (duomenys neskelbtini), kur jie ir gyvena. Jis atsisakė eiti ir jie susikivirčijo. Jis, būdamas supykęs, pastūmė D. ir ši nugriuvo ant lovos, tada jis rankomis paėmė jai už kaklo ir stipriai suspaudė. Jis supranta, kad savo veiksmais sukėlė D. fizinį skausmą, dėl to labai nuoširdžiai gailisi. Dabar jis su D. yra susitaikę, ji jam atleido. Kodėl smurtauja prieš savo sugyventinę, paaiškinti negali, gal pavartojęs alkoholio būna piktas ir nekontroliuoja savęs. Už padarytus nusikaltimus prašo, esant galimybei, skirti viešųjų darbų (b. l. 69, 84, 88-89).

Nukentėjusiosios D. A. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini). Tai yra namo dalis, kurioje yra virtuvė ir vienas kambarys. Šiame name apie 15 metų gyvena su sugyventiniu A. K.. A. niekur nedirba. Jie gyvena bendrai, veda bendrą ūkį, bendrų vaikų neturi. 2017 m. sausio 18 d., apie 10.00 val., ji grįžo iš darbo į namus. Namuose buvo neblaivus jos sugyventinis. Ji grįžusi nuėjo pamiegoti. Atsikėlė apie 13.00 val., pasiūlė A. pašildyti sriubos ir pavalgyti. A. sėdėdamas pradėjo jai be jokios priežasties priekaištauti, kad, neva, ji nebuvo darbe, pradėjo ją vadinti įvairiais necenzūriniais žodžiais. Ji bandė jį žodžiais raminti, sakė, kad buvo darbe. A. neapsiramino, dar labiau įsiuto. Apie 13.20 val. jis virtuvėje priėjo prie jos sėdinčios ant sofos ir paėmęs abiejų rankų plaštakomis jai už kaklo stipriai suspaudė, net kažkas kakle trakštelėjo. Jai trūko oro ir labai stipriai skaudėjo kaklą. Ji savo rankomis atplėšė jo rankas sau nuo kaklo. Atplėšusi jo rankas nuo savo kaklo, pradėjo šaukti savo seseriai V. O., kuri gyvena (duomenys neskelbtini), kad ji kviestų policiją, nes A. ją nužudys. Po ko ji išbėgo į lauką iškviesti policiją. Išbėgusi į lauką ji dar kartą sušuko seseriai, kad ji kviestų policiją. Sesuo, būdama savo namuose, sušuko jai, kad policiją ji jau iškvietė. Tuomet dar kartą paskambino ir iškvietė policiją. Paskambinusi policijai grįžo į kambarį. Grįžusi į kambarį pasakė A., kad iškvietė policiją. Virtuvėje A. priėjęs prie jos ir jai stovinčiai, sakydamas: „ką suka, iškvietei policiją? Aš jos nebijau“, sudavė vieną kartą dešinės rankos delnu jai per kairį skruostą ir vieną kartą dešinės rankos delnu per kairę ausį. Nuo suduotų smūgių jai skaudėjo ir skruostą, ir ausį. Po A. jai suduotų smūgių ji vėl išbėgo į lauką. Stovėjo lauke ir rūkė, nes bijojo eiti į kambarį, kad A. jos nemuštų. Atvykę policijos pareigūnai sulaikė A.. Tai ne pirmas kartas, kuomet A. prieš ją smurtauja, tačiau apie ankstesnius jo smurtavimus ji jokių parodymų neduos. A. alkoholį geria mėnesį, kartais pusę metų jis negeria nei lašo. Į teismo medicinos ekspertus ji nesikreips. Dėl to, kad sugyventinis A. K. 2017-01-18 namuose sukelto konflikto metu suėmęs savo rankomis jai už kaklo stipriai jį suspaudė bei dešinės rankos delnu sudavė du smūgius – vieną į skruostą, kitą į ausį, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą, pretenzijų jam neturi, kadangi 2017-01-18 vakare į namus grįžęs A. jos nuoširdžiai atsiprašė, pasižadėjo, kad daugiau jos nemuš, todėl ji jam atleido, jie susitaikė. Jokių pretenzijų A. ji nebeturi. 2017-07-27, apie 15.00 val., ji atėjo į savo butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena jos dukra. Ji pati gyvena kitu adresu – (duomenys neskelbtini). Kai ji išeidinėjo iš namų, jos sugyventinis A. K. buvo blaivus, o kai sugrįžo maždaug po poros valandų jis jau buvo labai girtas, visur ieškojo žiebtuvėlio. A. gėrė alų, galimai išgėrė 5 litrus alaus. Nuėjo į kambarį, atsigulė, dar iš kažkur ištraukė alaus ir lovoje jį gėrė. Apie 18.30 val. jis atėjo į kambarį ir pradėjo konfliktą, kodėl jos taip ilgai nebuvo, kad ji turi meilužį ir dėl to, kad jis nerado žiebtuvėlio. Kadangi A. buvo išgėręs, o taip pat elgėsi agresyviai, ji jo paprašė, kad jis eitų į butą, adresu (duomenys neskelbtini). A. nenorėjo eiti namo be jos, jis minėto buto kambaryje viena ranka pastūmė ją į krūtinę ir ji atbula nugriuvo ant lovos. Griūdama ant lovos neužsigavo. Stumdamas ją A. jai fizinio skausmo nesukėlė. Jai nugriuvus ant lovos A. abiem rankomis sugriebė ją už kaklo ir stipriai suspaudė. Jai pradėjo trūkti oro, jautė fizinį skausmą kakle. Ji rankomis nustūmė A. nuo savęs ir ją paleido. Tuomet ji iškvietė policiją. Nuo to, kad A. jai spaudė kaklą, jai ant kaklo buvo likusios paraudimo žymės. Dėl jai sukelto fizinio skausmo į medikus nesikreipė, pas teismo medicinos ekspertus nesikreips. Dėl šio jai sukelto fizinio skausmo A. jos atsiprašė, pasižadėjo daugiau taip nesielgti, po minėto įvykio namuose jis elgiasi labai gražiai. Dėl jai sukelto fizinio skausmo A. pretenzijų neturi (b. l. 30-31, 36, 38, 53, 56).

Liudytojos V. O. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2017-01-18, maždaug apie 14.00 val., ji buvo savo namuose, (duomenys neskelbtini), kai išgirdo, kaip jos sesuo D. A. kitame namo gale konfliktuoja su savo sugyventiniu A. K.. Iš pradžių D. ir A. konfliktavo žodžiu, bet vėliau išgirdo, kaip pasikeitė D. balsas, ir ji pradėjo dusti, balsas užkimo. Ar A. mušė D. - ji nežino, nes nematė, tik girdėjo, kaip konfliktavo. Girdėjo, kaip D. prašė, šaukė iškviesti policiją. Tuo metu pas ją buvo kaimynė S. V., kuri iškvietė policiją. Konfliktai tarp S. ir A. vyksta dažnai, ypač kai A. vartoja alkoholinius gėrimus (b. l. 42-43).

2017 m. sausio 18 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, kuriuo buvo priimtas nukentėjusios D. A. pareiškimas, atlikta jos apklausa bei apžiūrėta įvykio vieta adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 30-33).

2017 m. liepos 27 d. apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota buto, esančio (duomenys neskelbtini), apžiūra (b. l. 49-50).

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-os kuopos 3-io būrio vyriausiojo patrulio D. V. tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, kuriame nurodyta, kad 2017-07-26, apie 18.40 val., patruliuojant kartu su vyriausiasiais patruliais A. G. ir P. A. iš Vilniaus AVPK OVS gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) pranešėją sumušė sugyventinis. Atvykę į įvykio vietą nustatė, kad policiją kvietė D. A., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje nustatė, kad 2017-07-26, apie 18.30 val. įvyko konfliktas tarp pranešėjos ir sugyventinio dėl to, kad sugyventinis neišeina iš namų, butas priklauso pranešėjai, to pasėkoje sugyventinis neblaivus smaugė rankomis pranešėją. Smurtą patyręs asmuo D. A., gim. (duomenys neskelbtini), paaiškino, kad smurtas pasireiškė: rankomis smaugė, patyrė fizinį smurtą, pranešėja atsisakė nuo GMP (b. l. 57-58).

Blaivumo patikrinimo testo rezultatais, patvirtinančiais, kad 2017-01-18, 15:15 val., A. K. nustatytas 2.78 ‰ girtumas, o 2017-07-27, 19:33 val., nustatytas 3.63 ‰ girtumas (b. l. 61, 74).

Šie byloje surinkti ir ištirti duomenys visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas juos pripažįsta įrodymais. Šie įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis A. K. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui, o būtent, kad jis 2017-01-18, apie 13.20 val., būdamas namuose, adresu (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio (2,78 ‰), sukėlė konfliktą, kurio metu smurtavo prieš sugyventinę D. A., tyčia abiem rankomis paėmė jai už kaklo ir stipriai jį suspaudė, o D. A. iškvietus policiją sudavė dešinės rankos delnu vieną smūgį jai į kairįjį skruostą bei vieną smūgį į kairę ausį, tuo savo veiksmais sukeldamas nukentėjusiajai D. A. fizinį skausmą, taip pat, kad jis 2017-07-27, apie 18.20 val., būdamas bute, adresu (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio (3,63 ‰ ), sukėlė konfliktą, kurio metu smurtavo prieš sugyventinę D. A., tyčia ranka pastūmė ją į krūtinę, nuo ko D. A. nugriuvo ant lovos, po ko jis abiem rankomis paėmęs pastarajai už kaklo stipriai jį suspaudė, tuo savo veiksmais sukeldamas nukentėjusiajai D. A. fizinį skausmą. Kaltinamojo A. K. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kaip du atskiri baigti nesunkūs nusikaltimai.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, A. K. pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu sutinka, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi – viešaisiais darbais, bei jos dydžiu (b. l. 102-103).

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą (padaryti du nesunkūs tyčiniai nusikaltimai prieš šeimos narį - sugyventinę), padarymo aplinkybes, į nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę - prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į nustatytą jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę - nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį A. K. - praeityje neteistas (b. l. 96), baustas administracine tvarka (b. l. 97-98), nedirba (b. l. 99), darbo biržoje neregistruotas (b. l. 100). Atsižvelgdamas į šias nusikalstamas veikas ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytus nusikaltimus paskyrus švelniausią įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmę – viešuosius darbus, kurių dydis už kiekvieną nusikaltimą artimesnis minimaliam BK 46 straipsnio 2 dalyje nustatytam viešųjų darbų dydžiui. Teismo vertinimu, prokuroro siūlomi bausmių dydžiai už kiekvieną nusikaltimą šiuo konkrečiu atveju yra protingi ir proporcingi, todėl mažinti ar didinti jų pagrindo nėra. Kadangi nustatytos nusikalstamos veikos buvo padarytos esant realiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, skirtos bausmės, atsižvelgus į bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, bendrintinos tarpusavyje jas iš dalies sudedant (BK 63 straipsnio 1, 4 dalys). BK 9 skyrius reglamentuoja baudžiamojo poveikio priemones, kurių paskirtis padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, ir jų skyrimą. BK 72² straipsnyje numatyta, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose - gali būti skiriama kartu su bausme. Nors prokuroras pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu teismui nesiūlo kaltinamajam taikyti minėtą baudžiamojo poveikio priemonę, tačiau teismas mano, kad šiuo atveju įpareigojimas kaltinamajam dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose gali padaryti teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui ateityje, siekiant išvengti smurtavimo tiek apskritai, tiek prieš artimą giminaitį ar šeimos narį.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis pilnai pripažino savo kaltę, A. K. skirtina galutinė bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalys).

Iš bylos medžiagos matyti, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsniu A. K. buvo laikinai sulaikytas nuo 2017-01-18, 14.05 val., iki 2017-01-18, 17.15 val. (1 para) (b. l. 64, 72) bei nuo 2017-07-27, 19.30 val., iki 2017-07-28, 13.25 val. (1 para) (b. l. 79, 90). Vadovaujantis BK 65, 66 straipsnių nuostatomis sulaikymo terminas (2 paros) įskaitytinas į bausmės laiką, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms.

Kaltinamajam A. K. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 91-92) – paliktina nepakeista iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti teismo baudžiamąjį įsakymą naikintina.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (du nusikaltimai), ir skirti jam:

pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2017-01-18 epizodas) – 3 (trijų) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui;pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2017-07-27 epizodas) – 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant, prie griežtesnės bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikaltimų, iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, ir skirti A. K. subendrintą bausmę – 6 (šešis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 4 (keturis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, skirti A. K. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant per 3 (tris) mėnesius nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos išklausyti visą šios programos kursą.

Įskaityti į bausmę A. K. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017-01-18, 14.05 val., iki 2017-01-18, 17.15 val. bei nuo 2017-07-27, 19.30 val., iki 2017-07-28, 13.25 val. (dvi paras), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms.

Išaiškinti kaltinamajam viešųjų darbų bausmės vykdymo tvarką: viešųjų darbų bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 39 – 45 straipsniai. Nuteistasis, kuriam paskirta viešųjų darbų bausmė, privalo per teismo paskirtą laiką neatlygintinai dirbti teismo nustatytą valandų skaičių per mėnesį visuomenės labui. Nuteistasis, kuriam paskirta viešųjų darbų bausmė, šaukiamas privalo atvykti į šią bausmę vykdančią instituciją – nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnybą (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551, +370 5 219 7857; +370 5 276 0159, el. paštas vrpi@vrpi.lt). Jei nuteistasis šios pareigos be svarbių priežasčių neįvykdo, jam gali būti paskirta nuobauda – įspėjimas. Įsiteisėjęs teismo nuosprendis, kuriuo yra paskirta viešųjų darbų bausmė, yra pateikiamas vykdyti apygardos probacijos tarnybai pagal nuteistojo gyvenamąją vietą. Probacijos tarnyba pagal sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitų valstybės ar savivaldybių institucijų, nevyriausybinių organizacijų paraiškas, atsižvelgusi į nuteistojo specialybę ar profesiją, gyvenamąją vietą ir nuteistojo pageidavimą, parenka viešųjų darbų atlikimo vietą ir darbą. Viešųjų darbų bausmė vykdoma tik rašytiniu nuteistojo sutikimu. Jei nuteistasis atlikti viešųjų darbų bausmę nesutinka, taip pat, jeigu po viešųjų darbų bausmę vykdančios institucijos įspėjimo vengia atlikti šią bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali viešųjų darbų bausmę pakeisti bauda arba areštu. Jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas. Daugiau informacijos galima rasti http://www.kaldep.lt/lt/vapt/pradzia-apn_697.html.

Kaltinamajam skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti nepakeistą iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti teismo baudžiamąjį įsakymą – panaikinti.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.