Marijampolės apylinkės teismo įsakymas

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjas Raimundas Krušinys, išnagrinėjo prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, registruotas darbo biržoje, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. K. sukėlė fizinį skausmą mažamečiui, o būtent, 2017 m. balandžio 2 d., apie 20.30 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, nes buvo nustatytas 0,69 promilių girtumas, panaudojo fizinį smurtą mažametės dukros M. K., gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, t.y., kartą delnu sudavė į veido sritį, mažametei nukentėjusiajai sukeldamas fizinį skausmą.

D. K. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai. Ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017 m. balandžio 2 d., vakare, tikslios valandos neatsimena, bet buvo po 20.00 val., buvo pas kaimyną Romą, kur gėrė alų. Jiems bekalbant atėjo jo dukra M.. Įėjo nepasibeldusi, nepasisveikino, o iš karto pradėjo jam priekaištauti, kad jis geria ir, kad ji pasakys mamai, tai jam bus. Taip pasakiusi apsisuko ir išėjo. Kaimynas pradėjo sakyti, kad jo dukra neišauklėta ir elgiasi labai negražiai. Dėl to pasijautė nesmagiai. Už kelių minučių atėjo V. V. ir pradėjo jį keikti įvairiais žodžiais, kad geria alų. Jam pasidarė dar nesmagiau, todėl išėjo namo. Grįžo supykęs ant dukros. Namuose buvo dukra ir kaimynė A.. Jis pradėjo barti dukrą, kad nemoka mandagiai elgtis. Paklausė ar jai patinka, kad jis pykstasi su mama. Į tai atsakė - „tai kas“. Tai dar labiau jį supykdė. Paėmęs dukrą už veido, ją pastūmė. Ankščiau niekada nėra smurtavęs nei prieš vaikus, nei prieš sugyventinę (b. l. 76-77). Papildomai parodė, kad su jam pareikštu įtarimu sutinka, kaltę pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi. Pirmoje apklausoje sakė, kad dukrai nesudavė per veidą, o tik suėmęs už veido pastūmė, nors iš tikrųjų delnu sudavė, tačiau nestipriai (b. l. 84).

Nukentėjusioji M. K. parodė, kad 2017 m. balandžio 2 d., vakare, tikslaus laiko neatsimena, tėtis buvo pas kaimyną Romą. Mama jos paprašė, kad pakviestų tėtį, nes jam kitą dieną reikėjo į darbą, o mama įtarė, kad jis vartoja alkoholį. Ji nuėjo pas kaimyną, skambino į duris, tačiau niekas nekvietė užeiti, todėl įėjo į kambarį. Tėtis iš pradžių bandė slėptis, tačiau nepavyko ir jam pasakė, kad negertų, nes rytoj jam į darbą. Dar pasakė, kad jeigu gers, tegul negrįžta namo, nes mama supyks. Tėtis labai supyko ir liepė išeiti. Namie pasakė mamai, kad tėtis geria, dėl ko mama greitai išėjo. Kambaryje liko kaimynė A. Už kelių minučių grįžo labai supykęs tėtis. Ji tuo metu sėdėjo, kai jis priėjo prie jos ir delnu sudavė į dešinę veido pusę. Jai skaudėjo. Sudavęs pasakė, kad jei dar eis pas kaimyną ir nesibels, tai užmuš. Ankščiau tėtis nėra jos mušęs, tik baręs arba užsimodavo, bet niekuomet nesuduodavo (b. l. 23-24, 27).

L. V. V. papasakojo, kad 2017 m. balandžio 2 d., apie 20.30 val., neblaivus sugyventinis D. K. delnu sudavė vieną smūgį savo dukrai M. K., taip sukeldamas jai fizinį skausmą (b. l. 13-14, 30-33).

Liudytoja A. A. parodė, kad 2017 m. balandžio 2 d., apie 20 val., matė, kaip V. V. kambaryje D. K., kuris grįžo namo buvo akivaizdžiai neblaivus, priėjo prie Monikos ir jai delnu sudavė vieną smūgį į dešinį skruostą (b. l. 38-40).

Marijampolės AVPK Kazlų Rūdos PK pareigūno M. G. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodytos M. K. sužalojimo aplinkybės bei nurodyta sužalojimo vieta – veidas (b. l. 5-8).

Pranešime apie smurtą artimoje aplinkoje parašyta, kad smurtą patyrė M. K., nukentėjo nuo tėvo bei pateiktas trumpas įvykio aprašymas (b. l. 9).

Specialisto išvadoje Nr. G 266/2017(09) konstatuota, kad, jei M. K. buvo suduota delnu į veido dešinę pusę, tai dėl to ji galėjo jausti fizinį skausmą (b. l. 45).

Motyvuojamoji dalis

Teismas sprendžia, jog veika įrodyta, kvalifikuota tinkamai, atitinka nesunkaus nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 3 dalį, kadangi įrodyta, kad D. K. panaudojo fizinį smurtą mažametės dukros M. K. atžvilgiu, delnu suduodamas į veido sritį ir taip sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą.

Kaltinamasis neprieštarauja, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu ir jam būtų paskirta bauda (b. l. 87-89). Prašo baudos sumokėjimą išdėstyti 6 mėnesiu laikotarpiui.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (b. l. 55). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsavigęs nuo alkoholio ( 21 val. 07 min. nustatytas 0,69 prom. girtumas) ir tai turėjo įtakos veikos padarymui (b. l. 61).

BK 41 straipsnis numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Sprendžiant bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, t. y., atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į kaltinamojo padaryto nusikaltimo pavojingumo pobūdį ir laipsnį, į tai, kad padarė nusikaltimą, kuris priskiriamas prie nesunkių tyčinių nusikaltimų kategorijos. Teismas atsižvelgia į vieną kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir vieną sunkinančią aplinkybę. Taip pat į tai, kad kaltinamasis nedirba (b. l. 59), registruotas darbo biržoje (b. l. 60), anksčiau neteistas (b. l. 50-51), metų laikotarpyje baustas administracine tvarka (b. l. 52-58).

Įgyvendinant bausmės tikslus bei teisingumo principą, teismas sprendžia, kad D. K. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje, padarymą skirtina artima minimaliai prokuroro siūlomo dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bauda mažinama vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į kaltinamojo D. K. bausmės laiką įskaitomas jo laikino sulaikymo laikas nuo 2017 m. balandžio 2 d. iki 2017 m. balandžio 3 d. (b. l. 63-64, 71), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu, teismas

D. K. pripažinti kaltu, padarius nusikaltamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, ir jam paskirti 21 MGL (790,86 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 14 MGL (527,24 Eur) dydžio baudą.

Į bausmę įskaityti D. K. laikino sulaikymo laiką nuo 2017 m. balandžio 2 d. iki 2017 m. balandžio 3 d., t.y., 1 dieną ir galutinę bausmę D. K. paskirti 12 MGL (451,92 Eur) dydžio baudą.

Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų Ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 6801, baudos sumokėjimą patvirtinantis kvitas pateiktas teismui. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Paaiškinti, kad teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę negu paskirta baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.