Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-08-31 · Administracinė byla Nr. I-4755-437/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-08-31
Bylos Nr.
I-4755-437/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-04070-2014-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Iveta Pelienė, Violeta Balčytienė, Raimondas Blauzdžius
Pareiškėjas
L. D.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Trečiasis asmuo
Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
  • 6.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-4755-437/2015Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04070-2014-1Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1.; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. rugpjūčio 31 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Raimondo Blauzdžiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ivetos Pelienės, dalyvaujant pareiškėjui L. D. (L. D.), viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo L. D. skundą atsakovėms Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas L. D. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1-5) ir prašo: 1) atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2014-07-01 sprendimo Nr. 1D-4839(11) „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos grąžinimo“; 2) panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2014-07-01 sprendimą Nr. 1D-4839(11) „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos grąžinimo“; 3) atnaujinti 3 metų praleistą terminą skundui paduoti; 4) įpareigoti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministeriją išmokėti neteisėtai neišmokėtą paskirtos valstybinės pareigūnų ir karių pensijos dalį – 1 208,60 eurų (4137,07 Lt), už 2010 m. sausio - 2012 m. rugpjūčio mėnesių laikotarpį.

Teismas 2015-09-15 nutartimi atmetė pareiškėjo prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti dėl panaikinimo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2014-07-01 sprendimo Nr. 1D-4839(11) „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos grąžinimo“. Šią skundo dalį teismas atsisakė priimti. Ta pačia nutartimi pareiškėjui atnaujino terminą kreiptis į teismą reikalavimui dėl įpareigojimo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministeriją išmokėti neteisėtai neišmokėtą paskirtos valstybinės pareigūnų ir karių pensijos dalį – 4137,07 Lt, už 2010 m. sausio-2012 m. rugpjūčio mėnesių laikotarpį (b. l. 14-16).

Skunde paaiškina, kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija 2007-05-25 sprendimu Nr. 11D-1884 (P) pareiškėjui paskyrė 513,42 Lt pareigūnų ir karių valstybinę pensiją už tarnybą. Tačiau atsakovas, taikydamas Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau - ir Laikinasis įstatymas) 5 straipsnio 1 dalies nuostatas nuo 2010 m. sausio mėnesio iki 2012 m. rugpjūčio mėnesio pareiškėjui mokėjo sumažintą pareigūnų ir karių pensiją. Šiuo metu pareiškėjui neišmokėtos valstybinės pareigūnų ir karių pensijos dalis už laikotarpį nuo 2010 m. sausio iki 2012 m. rugpjūčio mėnesį sudaro 1 208,60 Eur (4173,07 Lt).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, kuriomis reguliuojamas pensijų perskaičiavimas ir mokėjimas valstybėje susidarius itin sunkia ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, kad Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatos, kurios, taip pat buvo taikomos perskaičiuojant pareiškėjo pensijos dydį, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad valstybėje esant itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai ir dėl to iškilus būtinybei laikinai mažinti paskirtas ir mokamas pensijas, siekiant užtikrinti gyvybiškai svarbių visuomenės ir valstybės interesų tenkinimą, negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kad asmenims, kurie dirba tam tikrą darbą ar užsiima tam tikru verslu, paskirta ir mokama senatvės pensija būtent dėl to būtų sumažinta didesniu mastu, nei tiems asmenims, kurie nedirba jokio darbo ir nesiverčia jokiu verslu.

Nagrinėjamu atveju susidarė situacija, kad pareiškėjui, dirbančiam tam tikrą darbą, draudžiamam privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu, pensiją sumažinus pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį daugiau nei valstybines pensijas gaunantiems, bet nedirbantiems asmenims, jis iš esmės buvo diskriminuotas asmenų, gaunančių pareigūnų ir karių valstybines pensijas, tačiau nedirbančių atžvilgiu vien dėl to, kad jis dirba tam tikrą darbą. Atsižvelgus į tai Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis prieštarauja Konstitucijai, pareiškėjui valstybinė pensija negalėjo būti perskaičiuojama pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį ir toks perskaičiavimas yra neteisėtas.

Pareiškėjo užtarnautos valstybinės pensijos sumažinimas, remiantis Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, pažeidė Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintus nuosavybės neliečiamumo, konstitucinio lygiateisiškumo, proporcingumo bei teisėtų lūkesčių principus. Teisė į pensiją, kaip viena iš socialinių žmogaus teisių, konkrečiai - jos turtiniai aspektai, pagal oficialiąją konstitucinę jurisprudenciją privalo būti siejama su prigimtine nuosavybės teise. Kitaip tariant, teisės į pensiją turtinių aspektų neliečiamumas kyla iš prigimtinės teisės į nuosavybę. Būtent ši aplinkybė lemia, kad asmuo gali pagrįstai tikėtis, jog teisė į įstatymu nustatytą pensiją bus valstybės saugoma ir ginama.

Pabrėžia, jog įstatymų leidėjas, pakeitęs teisinį reguliavimą Konstitucijai prieštaraujančiu būdu, neteisėtai apribojo pareiškėjo teisę ginčo laikotarpiu gauti paskirto dydžio valstybinę pensiją. Šio ribojimo tiesioginė pasekmė - valstybinės pensijos nepriemoka, susidariusi nuo 2010 m. sausio iki 2012 m. rugpjūčio mėnesio.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas L. D. prašė skundą tenkinti jame išdėstytais argumentais.

Atsiliepimas

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė ir atsakovė Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija su skundu nesutinka, jį prašo atmesti. Atsiliepime (b. l. 27-28) paaiškina, kad pareiškėjas praleido kreipimosi į teismą terminą. Terminus neatnaujintinas, nes jo viršijimas (daugiau nei metai) pernelyg didelis. Termino praleidimo teisinė pasekmė - bylos nutraukimas.Todėl prašymas atnaujinti terminą akivaizdžiai nepagrįstas ir atmestinas.

Teismo posėdyje atsakovių atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Tarnyba) atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė. Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjui L. D. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2007-05-22 sprendimu Nr. 11SP-1412 (b. l. 22) neterminuotai paskirta 513,42 Lt dydžio pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą.

Pareiškėjas su 2014-06-10 prašymu kreipėsi į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministeriją dėl neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies išmokėjimo (b. l. 25-26), kuriuo prašė grąžinti pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką – 4132,98 Lt sumą, susidariusią nuo 2010 m. sausio iki 2012 m. rugsėjo mėnesio. Į pareiškėjo prašymą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija atsakė 2014-07-01 raštu Nr. 1D-4839(11), kuriuo informavo, kad vadovaudamiesi Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalimi, pareiškėjo prašymo dėl neišmokėtos valstybinės pensijos dalies nepriemokos taikant Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatas išmokėjimo nenagrinės, kadangi praėjo daugiau kaip 6 mėnesiai nuo paaiškėjimo apie nepriemokos neteisėtumą dienos (b. l. 23).

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31 dėl Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatų taikymo neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies priteisimo.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013-11-07 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-444-2232/2013 pabrėžė, kad suinteresuoti asmenys dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos į teismą privalo kreiptis per 3 metų procesinį terminą, o skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo šio asmens sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie skundžiamą veiksmą dienos. Pareiškėjas apie pirmąją sumažintą pensiją turėjo sužinoti 2010 m. vasario mėnesį, kai gavo sumažintą pensiją už sausio mėnesį. Pareiškėjas skundą teismui įteikė 2014-09-08, t. y. praleidęs 3 metų terminą kreiptis į teismą su skundu dėl neišmokėtos pensijos dalies priteisimo.

L. D. kartu su skundu prašė atnaujinti terminą skundui paduoti dėl neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies priteisimo. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 34 straipsnio 1 dalį, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Teismas 2014-09-15 nutartimi pareiškėjui atnaujino terminą kreiptis į teismą reikalavimui dėl įpareigojimo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministeriją išmokėti neteisėtai neišmokėtą paskirtos valstybinės pareigūnų ir karių pensijos dalį – 4137,07 Lt, už 2010 m. sausio-2012 m. rugpjūčio mėnesių laikotarpį (b. l. 14-16).

Dėl neišmokėtos pensijos dalies priteisimo vertintinas 2009-12-09 priimtas Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas, kuris, išskyrus jo 16 straipsnį, įsigaliojo 2010-01-01. Pagal minėto įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punktą jis taikomas ir asmenims, gaunantiems valstybines pensijas, paskirtas ir mokamas pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymą, Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą.

Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime pripažino, kad: Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (Žin., 2009, Nr. 152-6820) 5 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“; Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (Žin., 2009, Nr. 152-6820) 5 straipsnio 2 dalis tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas šioje dalyje nurodytiems asmenims, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“; Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis (2010-02-11 redakcija; Žin., 2010, Nr. 23-1070) tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“; Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis (2010-10-26 redakcija; Žin., 2010, Nr. 132-6717) tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“; Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5 straipsnio 2 dalis (2010-10-26 redakcija; Žin., 2010, Nr. 132-6717) tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas šioje dalyje nurodytiems asmenims, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“. Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimas leidinyje „Valstybės žinios“ buvo paskelbtas 2012-09-21.

Remiantis Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsniu, Konstitucinis Teismas turi įgaliojimus pripažinti kitų valstybės valdžią įgyvendinančių institucijų – Seimo, Respublikos Prezidento, Vyriausybės – teisės aktus prieštaraujančiais aukštesnės galios teisės aktams, pirmiausiai Konstitucijai, tai reiškia šių aktų teisinės galios panaikinimą bei jų pašalinimą visam laikui iš Lietuvos teisės sistemos. Tai, kad tuo metu, kai pareiškėjui buvo mokama sumažinta pareigūnų ir karių valstybinė pensija, dar nebuvo priimtas Konstitucinio Teismo nutarimas dėl priedų ir priemokų dydžio ribojimo taikymą nustatančių teisės aktų pripažinimo prieštaraujančiais Konstitucijai, nepaneigia pareiškėjo teisės į neišmokėtos pensijos priteisimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A-575-1831/2011).

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013-03-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-552-519/2013 nurodė, kad teisė į pensiją, kaip viena iš socialinių žmogaus teisių, konkrečiai – jos turtiniai aspektai, pagal oficialiąją konstitucinę jurisprudenciją privalo būti siejama su prigimtine nuosavybės teise. Teisės į pensiją turtinių aspektų neliečiamumas kyla iš prigimtinės teisės į nuosavybę. Būtent ši aplinkybė lemia, kad asmuo gali pagrįstai tikėtis, jog teisė į įstatymu nustatytą pensiją bus valstybės saugoma ir ginama. Taip pat minėtoje nutartyje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pasisakė, kad nei Valstybinių pensijų įstatymas, nei Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas pensijos nepriemokos klausimo neaptaria. Atsižvelgus į tai, susidariusiai situacijai spręsti pagal įstatymo analogiją taikytinas Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 44 straipsnis, reglamentuojantis pensijų gavėjų teisių gynimo būdą, kai jų teisės pažeistos pensijas mokančių valstybės institucijų veiksmais. Minėtoje nutartyje išplėstinė teisėjų kolegija pripažino, kad veiksmingas pareiškėjo teisių gynimas reiškia su įstatymų leidėjo veiksmais tiesiogiai susijusio pažeidimo pasekmių visišką pašalinimą, todėl galimas visos pensijos nepriemokos, susidariusios dėl antikonstitucinėmis pripažintų Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo, priteisimas.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybes, daro išvadą, kad pareiškėjui visos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos, susidariusios taikant Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31 įskaitytinai priteisimas nepažeis Konstitucijos ginamų ir saugomų vertybių pusiausvyros, be to, pareiškėjo pensijos nepriemokos priteisimas užtikrintų veiksmingą jo teisių teisminę gynybą, socialinį teisingumą bei teisės viršenybę.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, kad Konstitucijos 110 straipsnyje yra nustatyta 107 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos bendros taisyklės, kad Konstitucinio Teismo sprendimų galia yra nukreipiama į ateitį, išimtis: nagrinėjamoje byloje teismas negali taikyti teisės akto (jo dalies), kurį Konstitucinis Teismas, įgyvendindamas Konstitucijos 102 straipsnio 1 dalyje nustatytus įgaliojimus, pripažino prieštaraujančiu Konstitucijai. Teismas pažeistų Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtinto lygiateisiškumo principą, jeigu minėta išimtis būtų rezervuota tik Konstitucijos 110 straipsnio 2 dalyje ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje numatytiems atvejams ir nebūtų taikoma tuo atveju, kai asmuo kreipiasi į teismą dėl pažeistų teisių gynimo jau po to, kai yra priimtas tam tikras Konstitucinio Teismo nutarimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-03-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A-552-519/2013). Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika bei asmenų lygiateisiškumo principu nagrinėjamoje byloje pareiškėjui išlieka teisė ginti savo pažeistas teises ir reikalauti priteisti neišmokėtą valstybinės pensijos nepriemoką dėl Laikinojo įstatymo 5 str. 1 dalies, kuri Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimu buvo pripažinta prieštaraujančia Konstitucijos 48 str. 1 daliai, taikymo.

Tarnybos 2014-06-20 pažyma Nr. 11DP(P)-3226 (b. l. 24) patvirtina, kad pareiškėjui paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija nuo 2010 m. sausio mėnesio buvo perskaičiuota ir mokama vadovaujantis Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatomis. Vadovaujantis Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatomis, kurios Konstitucinio Teismo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai, už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31 pareiškėjui neišmokėta 4 173,07 Lt (1 208,60 eurai) pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalis.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013-03-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-552-519/2013 išaiškino, kad pareiškėjo teisių pažeidimas kyla dėl to, jog Lietuvos valstybė, o konkrečiai Lietuvos Respublikos Seimas, netinkamai reglamentavo valstybės pensijos mokėjimo klausimus. Pareiškėjo turtinių interesų pažeidimą sukėlė teisėtomis laikytos ir vėliau antikonstitucinėmis paskelbtos Laikinojo įstatymo nuostatos. Atsižvelgusi į tai, išplėstinė teisėjų kolegija sprendė, kad atsakovas šioje byloje dėl sumažintos valstybinės pensijos mokėjimo turėtų būti Lietuvos valstybė, o ne Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjui pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalis buvo neišmokėta ne dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos kaltės, o dėl to, kad Seimo buvo nustatytas toks teisinis reguliavimas, kuris vėliau buvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai, todėl pareiškėjui neišmokėta pensijos dalis priteistina iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 2 p., 127 str. ir 129 str.,

nusprendė:

Pareiškėjo skundą tenkinti.

Priteisti pareiškėjui L. D. (L. D.) 1 208,60 eurus (vieną tūkstantį du šimtus aštuonis eurus, 60 ct) pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką, susidariusią laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31 įskaitytinai.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Raimondas BlauzdžiusVioleta BalčytienėIveta Pelienė