Kauno apygardos teismo nutartis

2012-12-03 · Civilinė byla Nr. 2S-2448-480/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-12-03
Bylos Nr.
2S-2448-480/2012
Teisminio proceso Nr.
2-05-3-18603-2010-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Albina Rimdeikaitė
Atsakovas
B. D.
Ieškovas
V. D.
Kategorijos
  • 99.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 103.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-2448-480/2012Teisminio proceso Nr. 2-05-3-18603-2010-1Procesinio sprendimo kategorijos: 99.1.3;103.4;108;122.3;122.4; (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gruodžio 3 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės B. D. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 19 d. nutarties, kuria atsakovės priešieškinį nutarta laikyti nepaduotu ir grąžinti jį pateikusiam asmeniui, civilinėje byloje Nr. 2-551-192/2012 pagal ieškovo V. D. ieškinį atsakovei B. D. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir turto padalijimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas V. D. pareiškė ieškinį atsakovei B. D. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovės kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo.

Šalies argumentai

Atsakovė pateikė priešieškinį ieškovui, kuriuo prašė:

1. Pripažinti iš dalies negaliojančia buto su rūsiu, 49,24 kv. m. bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 78680 Lt vertės, esančio (duomenys neskelbtini), 2006-07-27 pirkimo-pardavimo sutartį, registro Nr. (duomenys neskelbtini), dalyje kur V. D. įvardintas pardavėju, šią dalį išjungiant iš pirkimo - pardavimo sutarties, ir palikti pardavėja B. D., kaip buto savininkę;

2. Nutraukti santuoką, sudarytą 1990 m. rugpjūčio 30 d., tarp V. D. ir B. D. dėl sutuoktinio V. D. kaltės;

3. Po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes: D. ir D.;

4. Priteisti atsakovei išlaikymo įsiskolinimą tuo metu nepilnametės dukros I. D., gimusios (duomenys neskelbtini), už tris metus nuo 2007-09-29 iki 2010-07-29, sumokant periodines išmokas po 400 Lt į mėnesį, viso 14 400 Lt;

5. Padalinti santuokoje įgytą turtą sekančiai:

Ieškovui V. D. priteisti 1/2 dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 20000 Lt vertės, esančio (duomenys neskelbtini), išmokant jam 10 000 Lt kompensaciją; 1/2 dalį 0,02875 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 5 000 Lt vertės, esančią (duomenys neskelbtini); 1/2 dalį 0,0162 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3000 Lt vertės, esančią (duomenys neskelbtini); viso 18 000 Lt;

Atsakovei B. D. priteisti ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 20 000 Lt vertės, esantį (duomenys neskelbtini), natūra, išmokant ieškovui 10 000 Lt kompensaciją; 1/2 dalį 0,02878 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 5 000 Lt vertės, esančią (duomenys neskelbtini), natūra pagal pateiktą projektą; 1/2 dalį 0,0162 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), 3000 Lt vertės, esančią (duomenys neskelbtini), natūra; viso 18 000 Lt sumai;

6. Pripažinti nedalintinu turtu: žemės sklypą Nr. 119, 0,0932 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 50000 Lt vertės, su jame esančiais statiniais – gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 279000 Lt vertės, su kiemo statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1000 Lt vertės, esančiais (duomenys neskelbtini); žemės sklypą 0,0570 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 16307 Lt vertės, ir jame esančius statinius - sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 10 288 Lt vertės, ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 5779 Lt vertės, ir kitus statinius (šulinį), unik. Nr. (duomenys neskelbtini), 449 Lt vertės, esančius (duomenys neskelbtini); žemės sklype 145, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), statinio nulinį ciklą pagal 2006-06-29 leidimą vykdyti statybos darbus Nr. 38-3GN39*2-372/1, 82 000 Lt vertės; žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), B. D. asmeninį turtą; žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), V. D. asmeninę nuosavybę;

7. Priteisti iš V. D. bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi nustatė atsakovei dešimties dienų terminą nuo nutarties gavimo dienos pašalinti nutartyje nurodytus procesinio dokumento trūkumus. Teismas nurodė, kad už priešieškinį sumokėtas netinkamas žyminis mokestis. Atsakovė nurodė, kad priešieškinio sumą sudaro 18000 Lt, tačiau teismo nuomone, tai aiškiai neatitinka tikrosios dalintino turto vertės. Nurodė, kad išreikalaujamo turto vertė nustatytina pagal turto rinkos vertę (CPK 85 str. 1 d. 2 p.). Todėl teismas įpareigojo atsakovę patikslinti ieškinio sumą ir atitinkamai žyminio mokesčio sumą. Taip pat teismas nurodė, kad kiekvienas savarankiškas reikalavimas apmokestinamas atitinkamu žyminiu mokesčiu, tačiau atsakovės reikalavimai pripažinti negaliojančia buto pirkimo – pardavimo sutartį bei turtą pripažinti nedalintinu turtu nėra apmokėti. Be to, priešieškinyje nenurodyti asmenys, kurių teisėms ir pareigoms turės įtakos priešieškinio reikalavimo dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu nagrinėjimas teisme.

2012 m. rugsėjo 11 d. teisme gautas patikslintas atsakovės priešieškinys.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 19 d. nutartimi atsakovės priešieškinį laikė nepaduotu ir nutarė grąžinti jį pateikusiam asmeniui. Teismas konstatavo, kad atsakovė nepašalino 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutartyje nurodytų priešieškinio trūkumų, t. y. nesumokėjo žyminio mokesčio už reikalavimą pripažinti negaliojančia buto pirkimo – pardavimo sutartį, taip pat už reikalavimus padalinti santuokoje įgytą turtą pagal tikrąją dalintino turto vertę (rinkos vertę). Reikalavimas turtą pripažinti nedalintinu turtu apmokėtas per mažu žyminiu mokesčiu. Šis reikalavimas apmokėtinas žyminiu mokesčiu vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, o ne CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 puktu.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu atsakovė prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 19 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad teismo 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutartis dėl trūkumų šalinimo buvo nekonkreti, neatitiko CPK 291 straipsnio reikalavimų nutarties turiniui. Teismas nutartyje nenurodė žyminio mokesčio sumų, kurias ji turėjo sumokėti. Skundžiama 2012 m. rugsėjo 19 d. nutartis taip pat nekonkreti ir neatitinka CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punkto, nenurodyti motyvai ir įstatyminis pagrindas, kuriais teismas vadovaudamasis padarė išvadą, kad apeliantė nepašalino 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutartyje nurodytų trūkumų. Apeliantė nurodo, kad ji pateikė patikslintą priešieškinį, primokėjo 186 Lt, ir nurodė, kad dalintino turto rinkos vertė yra nustatyta VĮ Registrų centras duomenimis 2011 m. datai. Prašydama pripažinti iš dalies negaliojančia 2006 m. liepos 27 d. buto pirkimo - pardavimo sutartį, registro Nr. 336, atsakovė neprašė jos panaikinti ir taikyti restituciją, todėl ieškinio sumos nustatymui negalėjo būti taikomas CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas nutartimi pagrįstai nutarė atsakovės B. D. priešieškinį laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsnyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra ta, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, tai yra įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią asmuo turi sumokėti už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas. Žyminio mokesčio dydis, atleidimo nuo viso ar dalies mokesčio sąlygos yra imperatyviai įtvirtinti CPK. Tokiu būdu visiems asmenims, nepriklausomai nuo jų turtinės padėties, užtikrinamos vienodos galimybės kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynybos.

Nagrinėjamu atveju santuokos nutraukimo byloje atsakovė pareiškė priešieškinį. Be reikalavimo santuoką nutraukti dėl ieškovo kaltės, atsakovė prašė teismo padalinti santuokoje įgytą turtą, pripažinti buto pirkimo pardavimo sutarties dalį negaliojančia, taip pat tam tikrą turtą pripažinti nedalintinu turtu kaip atsakovės asmeninį turtą. Priešieškinio sumą atsakovė nurodė 18000 Lt, ir jį apmokėjo 640 Lt žyminiu mokesčiu. Pirmosios instancijos teismas 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi nustatė, kad priešieškinys paduotas su trūkumais, todėl nustatė terminą šiems trūkumams pašalinti – patikslinti ieškinio sumą bei atitinkamai žyminio mokesčio sumą pagal tikrąją dalintino turto vertę (rinkos vertę), reikalavimus pripažinti negaliojančia buto pirkimo- pardavimo sutartį bei turtą pripažinti nedalintinu turtu apmokėti žyminiu mokesčio, taip pat nurodyti asmenis, kurių teisėms ir pareigoms turės įtakos reikalavimo dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu nagrinėjimas teisme. Atsakovė, vykdydama šią nutartį, pateikė patikslintą priešieškinio pareiškimą, trečiaisiais asmenimis pareiškime nurodė Kauno m. 1-ojo natų biuro notarę R. L. ir Kauno miesto savivaldybę, bei primokėjo 186 Lt žyminio mokesčio. Taigi, nagrinėjamu atveju atsakovė, pateikdama tiek pradinį priešieškinį, tiek šalindama jo trūkumus, priešieškinį apmokėjo viso 826 Lt žyminiu mokesčiu: 143 Lt – kaip už neturtinį reikalavimą nutraukti santuoką, 540 Lt – kaip už turtinį reikalavimą padalinti santuokos metu įgytą turtą, 143 Lt – kaip už neturtinį reikalavimą pripažinti turtą nedalintinu turtu. Pirmosios instancijos teismas, pakartotinai spręsdamas atsakovės priešieškinio priėmimo klausimą, skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad nustatytu terminu atsakovė 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutartyje nurodytų priešieškinio trūkumų nepašalino, nes nesumokėjo žyminio mokesčio už reikalavimą pripažinti negaliojančia buto pirkimo – pardavimo sutartį, taip pat už reikalavimus padalinti santuokoje įgytą turtą pagal tikrąją dalintino turto vertę (rinkos vertę), o reikalavimas turtą pripažinti nedalintinu turtu apmokėtas per mažu žyminiu mokesčiu.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, yra pagrįsti atskirojo skundo argumentai apie tai, kad atsakovė negalėjo įvykdyti pirmosios instancijos teismo 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutarties nurodymų, nes ši nutartis buvo nekonkreti.

Pagal CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punktą teismo nutartyje turi būti nurodomi motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas padarė išvadas, ir įstatymai bei kiti teisės aktai, kuriais teismas rėmėsi. Teismas, priimdamas nutartį dėl procesinio dokumento trūkumų pašalinimo, privalo aiškiai bei suprantamai nurodyti pašalintinus ieškinio trūkumus, kad pareiškėjas galėtų juos tinkamai ir laiku pašalinti, ir, laikydamas, kad pareiškėjas nepašalino teismo nurodytų ieškinio trūkumų, privalo motyvuotai tai nurodyti teismo nutartyje. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nutartyje dėl trūkumų šalinimo nenurodė konkretaus žyminio mokesčio, kurį turėtų sumokėti apeliantė už priešieškinį, dydžio, iš esmės apsiribodamas tik nurodymu, kad kiekvienas savarankiškas reikalavimas apmokestinamas atitinkamu žyminiu mokesčiu, taip pat pripažintina, joje nebuvo nurodyti motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas padarė išvadas, kad permažai sumokėta žyminio mokesčio ir neteisingai įkainuotas dalintinas turtas.

Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas vieną iš nepašalintų priešieškinio trūkumų įvardino tai, kad nesumokėtas žyminis mokestis už reikalavimą padalinti santuokos metu įgytą turtą pagal tikrąją dalintino turto vertę. Pažymėtina, kad turtinio ieškinio (priešieškinio) sumą būtina nurodyti tiek ieškinyje, tiek priešiniame ieškinyje (CPK 135 str. 1 d. 1 p., 143 str. 3 d.), be to, būtina pateikti ją patvirtinančius įrodymus. Tačiau, jeigu nurodyta ieškinio (priešieškinio) suma neatitinka tikrosios išreikalaujamos (ar ginčijamo) turto vertės, ieškinio sumą turi nustatyti teismas (CPK 85 str. 2 d.). Šiuo atveju, apeliantė, pateikdama pradinį priešieškinį, taip pat šalindama minėtą priešieškinio trūkumą, pagrįstai turtinį reikalavimą padalinti santuokos metu įgytą turtą apmokėjo CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu dydžio, t. y. 540 Lt, žyminiu mokesčiu, jį paskaičiuodama nuo dalintino turto rinkos vertės (18000 Lt) (CPK 85 str. 1 d. 9 p.). Tokią turto vertę ji pagrindė byloje pateiktais VĮ Registrų centras duomenimis. Todėl jeigu, teismo nuomone, ši vertė neatitiko tikrosios dalintino turto vertės, teismas tą padaryti privalėjo pats, nurodydamas ir konkrečią mokėtino žyminio mokesčio sumą už šį turtinį reikalavimą. Tokiu būdu, apeliacinės instancijos teismo nuomone, nėra pagrindo pripažinti, kad apeliantė nepašalino šio ieškinio trūkumo.

Be minėto savarankiško turtinio reikalavimo, apeliantė, šalindama trūkumus, už reikalavimą turtą pripažinti nedalintinu turtu, papildomai sumokėjo 143 Lt, šį reikalavimą laikydama atskiru neturtiniu reikalavimu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tik skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, kad reikalavimas nedalintiną turtą pripažinti vieno iš sutuoktinio asmenine nuosavybe turėtų būti apmokėtas kaip turtinis reikalavimas remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu. Tačiau trūkumų šalinimo nutartyje teismui nenurodžius konkretaus mokėtino žyminio mokesčio dydžio, pripažintina, kad apeliantė galėjo ir nepašalinti šio priešieškinio trūkumo pagal nutarties nurodymus. Jeigu teismas manė, jog yra sumokėtas netinkamo dydžio žyminis mokestis, teismas turėjo nutartyje trūkumams šalinti nurodyti apeliantei, kokio dydžio žyminio mokesčio dalies trūksta. Be to pažymėtina, kad apeliantė, formuluodama patikslinto priešieškinio reikalavimus, jame tik įvardino konkretų nedalintiną turtą, tačiau reikalavimo, kurį iš įvardinto turto pripažinti kiekvieno iš sutuoktinio asmenine nuosavybe, nepareiškė, nors iš priešieškinyje išdėstytų aplinkybių spręstina, jog šį turtą atsakovė prašo pripažinti jos asmenine nuosavybe.

Be kitų reikalavimų, apeliantė, reikšdama reikalavimą pripažinti iš dalies negaliojančia buto pirkimo – pardavimo sutartį, neprašė jos panaikinti ar taikyti restitucijos, todėl toks savarankiškas neturtinis reikalavimas taip pat turėjo būti apmokėtas 143 Lt dydžio žyminiu mokesčiu (CPK 80 str. 1 d. 5 p., 82 str., 85 str. 1 d. 11 p.). Pripažintina, kad šis priešieškinio trūkumas liko nepašalintas dėl ankščiau paminėtų pirmosios instancijos teismo nutarties trūkumų.

Pažymėtina, kad patikslintame priešieškinyje suformuluotas ir reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo atsakovei priteisimo, kuris žyminiu mokesčiu neapmokestinamas remiantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostata.

Atsižvelgdamas į anksčiau nurodytas aplinkybes, taip pat į tai, kad trūkumų šalinimo instituto paskirtis yra tinkamai pasiruošti bylos nagrinėjimui, tačiau šis institutas negali būti formalia kliūtimi, užkertančia kelią proceso dalyviams kreiptis į teismą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias procesinio dokumento trūkumų šalinimą, ir neteisingai išsprendė priešieškinio priėmimo klausimą (CPK 329 str. 1 d.), todėl skundžiama 2012 m. rugsėjo 19 d. nutartis naikintina ir, kadangi priešieškinio priėmimo klausimas yra pirmosios instancijos teismo kompetencija, kuris šiuo atveju turi išspręsti ir žyminio mokesčio sumokėjimo klausimą, atsakovės priešieškinio priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338, 339 straipsniais,

nutaria:

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 19 d. nutartį panaikinti ir atsakovės B. D. priešieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja Albina Rimdeikaitė